Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame turte su kitais asmenimis nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. M.- B. bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu M. B., nuosavybėje priklauso pusė (viena antroji) visų sutuoktinio pajamų, kurias jis gauna arba ateityje gaus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad antstolė Svajonė Žukaitienė vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4701-374/2013 dėl 141,47 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0076/13/2338) iš skolininkės L. M.-B., kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ naudai. 2016-07-27 antstolė areštavo sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje „Litbygas“ ½ dalį, arešto dydis 308,91 Eur bendroje sumoje ir priėmė siūlymą kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys antstolė Svajonė Žukaitienė, L. M.-B., M. B. atsiliepimų į uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1584-658/2016).

Byloje nustatyta, kad skolininkės L. M.-B. sutuoktinis M. B. yra dirbantis bei gauna pajamų. Duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, ar kad jie būtų sudarę Vedybų sutartį, nėra (patikrinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vedybų sutarčių registras). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininkės sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nėra. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai L. M.-B. ir M. B. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą (CK 3.101-3.108 straipsniai). Vedybų sutarčių registro duomenimis, nustatyta, kad L. M.-B. ir M. B. nėra įregistravę povedybinės sutarties, kuri keistų jų turtinį teisinį rėžimą, nustatytą įstatymo. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkės L. M.-B. sutuoktinio M. B. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininkės ir jo sutuoktinio) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei L. M.-B. priklauso ½ jo sutuoktinio M. B. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1232-273/2016).

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. M.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinio M. B., a.k(duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, kurias jis gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.