Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-120-926/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-23
Bylos Nr.
eAN2-120-926/2025
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00010-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Pažeidėjas
A. M.
Advokatai
Darius Kripas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-120-926/2025Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00010-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.11; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (toliau – apeliantas) atstovo advokato Dariaus Kripo (toliau – apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria A. M. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. M. skirta 850 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 27 d., 11 val. 40 min., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui, išreikštam specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio įjungtiems mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliams bei garsiniam signalui ir liepiant per garsiakalbį sustoti, sustabdyti transporto priemonę, tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 16 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. A. M. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuris Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi tenkintas iš dalies ir Institucijos nutarimas pakeistas – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. M. sumažintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 6 mėnesių. Alytaus apylinkės teismas sprendė, kad atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį, į A. M. asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pobūdį bei pavojingumą, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes atėmus pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus, jis patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės jam akivaizdų prevencinį poveikį.

3. Apeliaciniu skundu, pateiktu Kauno apygardos teismui, apelianto atstovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir panaikinti A. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Alytaus apylinkės teismo išvada, kad tik administracinės baudos paskyrimas už šiurkštų administracinį nusižengimą nesulaikė pažeidėjo nuo naujo tokio paties nusižengimo padarymo ir nebuvo efektyvi, negali būti laikoma pagrįsta. Teigiama, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. padaryto administracinės teisės pažeidimo buvo praėję 4 metai 3 mėnesiai ir 23 dienos ir per šį laiko tarpą A. M. nebuvo padaręs jokio administracinės teisės pažeidimo. Taip pat teigiama, kad teismas tinkamai neįvertino, kad pažeidimas buvo padarytas, sutapus dviem A. M. nepalankioms aplinkybėms, kurių tik viena priklausė nuo jo valios: tuo metu buvusios jo emocinės būsenos, sąlygotos artimo žmogaus netekties bei nuovargio, teikiant (duomenys neskelbtini) rajono gyventojams gydymo paslaugas, važinėjant pas pacientus per dvi darbovietes, ir netikėto, be jokios A. M. aiškiai suvokiamos priežasties, policijos patrulių vykdyto jo automobilio stabdymo. Skunde teigiama, kad A. M. neturėjo jokios objektyvios priežasties nestoti stabdomas policijos pareigūnų, todėl jo padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip atsitiktinis įvykis.

3.2. Skunde pažymima, kad nors Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje dalinai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. AN2-565-634/2020, nurodytomis aplinkybėmis apie 2020 m. rugpjūčio 4 d. padarytą pažeidimą, tačiau neįvertino, kad Kauno apygardos teismo buvo nustatytos analogiškos šiai bylai aplinkybės, kad A. M. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o dirba (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 12 val., kur yra vienintelis (duomenys neskelbtini), kad iš jo gyvenamos vietovės į (duomenys neskelbtini) miestelį jo darbo grafiku nevažiuoja viešasis transportas, kad sutuoktinė dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl skirtingų darbo vietų negalėtų jo nuvežti į darbą, kad A. M. automobiliu vyksta ne tik į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, bet ir pas pacientus į namus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybę, jog A. M. automobiliu vyksta pas pacientus į namus, Kauno apygardos teismas laikė itin svarbia ir reikšminga ne tik A. M., bet ir visuomenės interesams.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Alytaus apylinkės teismas be jokio pagrindo nevertino A. M. teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų 2024 m. gruodžio 13 d. VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte ir 2024 m. gruodžio 17 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte, svarbos (duomenys neskelbtini) rajono visuomenei, todėl nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Skunde teigiama, kad apeliantas, neturėdamas galimybės iš savo gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini) kaime nuvykti į darbą (duomenys neskelbtini), negalės dirbti (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje ir teikti gydymo paslaugų, tame tarpe pacientams namuose, todėl atėmus teisę A. M. vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui, jis ne tik praras darbą, nukentės jo kvalifikacija, bet tuo pačiu bus nubausta ir visa (duomenys neskelbtini) seniūnijos visuomenė, kadangi gyventojai negaus gydytojo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) paslaugų, tuo laikotarpiu nebus kam gydyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoniams namuose.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. M. 6 mėnesių laikotarpiui prieštarauja ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems teisingumo ir proporcingumo principams, dėl to nepagrįsta laikytina Alytaus apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo visiškai neskirti specialiosios teisės atėmimo A. M., nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Skundo autoriaus vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes manytina, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant A. M. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, todėl Alytaus apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė A. M. per griežtą nuobaudą.

Atsiliepimas

4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucija atsiliepimu sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti A. M. susisiekimą su pacientais, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas gali naudotis viešuoju transportu, pavėžėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba, todėl akivaizdu, kad jo galimybės dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypatingai apsunkintos, juolab, kad A. M. darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant A. M. veiksmus nuo pat administracinio pažeidimo padarymo iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo akivaizdžiai matyti, kad iš karto po administracinio pažeidimo padarymo jis pažeidimo nepripažino, elgėsi agresyviai, nevykdė ir nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, pareigūno paklausus, kodėl nestojo stabdomas, atsakė, kad jis niekada nestoja, todėl kyla pagrįstų abejonių ar apeliantas, pats būdamas gydytoju ir sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo adekvačiai vertino savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams ir/ar supranta savo kaip transporto priemonės vairuotojo pareigas, kurios numatytos ne tik ANK 426 straipsnio 6 dalyje, bet ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Institucijos vertinimu, Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą ir yra individualizuota, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, be to, aplinkybės, susijusios su asmeninių ar darbinių poreikių tenkinimu, nelaikomos išimtinėmis, veika taip pat nėra mažareikšmė, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo ją dar labiau švelninti, o neskiriant administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Dariaus Kripo apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijamos administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį bei už jį paskirta nuobauda, tačiau keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

6. ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip minėta, Institucijos nutarimu A. M. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, šios administracinio poveikio priemonės terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėnesių.

7. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali be kita ko paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

9. Apeliaciniame skunde A. M. poreikis turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, grindžiamas jo darbiniais santykiais, t. y. kad neturėdamas galimybės iš savo gyvenamos vietos nuvykti į darbą, negalės dirbti (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje ir teikti gydymo paslaugų, tame tarpe ir pacientams namuose, todėl jis ne tik praras darbą, nukentės jo kvalifikacija, bet tuo pačiu bus nubausta ir visa (duomenys neskelbtini) seniūnijos visuomenė, kadangi gyventojai negaus gydytojo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) paslaugų. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė 2024 m. gruodžio 13 d. VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte ir 2024 m. gruodžio 17 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte nurodytus duomenis apie apelianto teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad Alytaus apylinkės teismas be jokio pagrindo šių duomenų nevertino, atmestinas kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

10. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, A. M. atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi, įvertinus apelianto darbinius santykius, jo vykdomas darbines funkcijas, susisiekimo galimybes, už analogiško administracinio nusižengimo padarymą buvo nuspręsta panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, tačiau ši aplinkybė nesudaro jokio pagrindo šios administracinio poveikio priemonės netaikyti nagrinėjamu atveju. Apeliantas, jau būdamas praeityje baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, nors už jį paskirta nuobauda šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamo įvykio metu ir nebegaliojo, tačiau žinodamas teisines pasekmes, pasirinko vėl nusižengti, kas neigiamai charakterizuoja apeliantą ir parodo, kad anksčiau teismo jam parodytas pasitikėjimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, be to, aptartos aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, nesudaro pagrindo apelianto nusižengimo vertinti kaip atsitiktinio. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, apeliantas, žinodamas, kad jo darbinių funkcijų atlikimui yra būtinas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas, privalėjo itin atsakingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, taip pat kad jis turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

11. Nors apeliantas ir jo atstovas viso proceso metu teigė, kad A. M. neturėjo jokio motyvo nestoti, stabdomas policijos pareigūnų (buvo blaivus, vairavo techniškai tvarkingą, apdraustą automobilį, nevežė draudžiamų medžiagų ar priemonių), taip pat kad A. M. neturi galiojančių nuobaudų ir yra neteistas, su kuo sutiko tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, su šiomis aplinkybės sutinka ir aukštesnysis teismas, tačiau apelianto elgesys įvykio metu visiškai paneigia argumentą, kad A. M. nesuprato, jog yra stabdomas būtent jo automobilis. Iš byloje esančių 2024 m. lapkričio 27 d. tarnybinių pranešimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apeliantas, važiuodamas link (duomenys neskelbtini), nestojo stabdomas policijos pareigūnų su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, net pareigūnų automobiliui susilyginus su apelianto vairuojama transporto priemone, kiti pareigūnai kelio ruože (duomenys neskelbtini) panaudojo priverstinio transporto priemonės stabdymo priemonę „Ežį“, tačiau apeliantas nestojo, toliau važiavo pradurtomis padangomis link (duomenys neskelbtini) miesto, kiti pareigūnai (duomenys neskelbtini) mieste ištiesė dar vieną „Ežį“, per kurį apeliantas vėl pravažiavo nestodamas, nors jį stabdė iš galo važiuojantys ekipažai su įjungtais švyturėliais ir garso signalais bei pareigūnas šaukė „Stok policija“. Taip pat nustatyta, kad vėliau (duomenys neskelbtini) mieste policijos pareigūnams apsupus apelianto automobilį, pastarasis apvažiavo policijos pareigūnų tarnybinius automobilius, prie jo pribėgus pareigūnui ir reikalaujant sustoti, apeliantas nestojo, dėl ko pareigūnas panaudojo teleskopinę lazdą tikslu išdaužti šoninį vairuotojo lango stiklą, tačiau nepavykus to padaryti, buvo išdaužtas automobilio priekinio lango stiklas ir tik po to apelianto vairuojamas automobilis sustojo. Atidarius sustabdyto apelianto vairuojamo automobilio dureles ir nurodžius išlipti, apeliantas atsisakė tai daryti, dėl ko pareigūnas panaudojo tarnybines ašarines dujas, po ko kiti pareigūnai, atsegę saugos diržą, ištraukė apeliantą iš automobilio, pargriovė ant žemės ir jį sulaikė – uždėjo antrankius. Pažymėtina ir tai, kad aptariamame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnams paklausus apelianto, kodėl jis nestojo, pastarasis atsakė, kad jis niekada nestoja, taip pat tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad aptarti apelianto veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei jį besivejančiam ir stabdančiam pareigūnui. Taigi, įvertinus tai, kad apeliantas pareigūnų buvo stabdomas tiek transporto priemone įjungtais švyturėliais ir garso signalais, tiek du kartus panaudojant priverstinio transporto priemonės stabdymo priemonę, tiek pareigūnui daužiant jo vairuotos transporto priemonės lango stiklą, apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas nesuprato, jog yra stabdoma būtent jo vairuojama transporto priemonė bei kad jo elgesys buvo įtakotas nuovargio bei artimo žmogaus netekties, atmestinas kaip deklaratyvus, siekiant bet kokiomis priemonėmis sušvelninti savo padėtį. Juo labiau, kad ir byloje esančiame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, jog apeliantas po sulaikymo apžiūrimas (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyriuje buvo orientuotas savyje, vietoje ir laike, jo dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus, kas tik pagrindžia išvadą, jog apeliantas negalėjo nesuprasti, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų.

12. Taip pat pažymėtina, kad visos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, jokių naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos bylą nagrinėjant Institucijoje ir apylinkės teisme, nei apeliantas, nei jo atstovas nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir aukštesnysis teismas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y. apelianto elgesį įvykio metu, taip pat apeliantą ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančius duomenis, nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, spręstina, kad naikinti skundžiamą nutartį, kuria vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta administracinio poveikio priemonė sumažinta net iki šešių mėnesių, ir dar labiau švelninti apelianto padėtį, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati jo veiksmams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, ką teisingai pažymėjo ir Institucija atsiliepime, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam A. M. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats A. M..

14. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Alytaus apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto apelianto atstovo advokato Dariaus Kripo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Dariaus Kripo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė