Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-123-212/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
2A-123-212/2014
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00270-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
D. J.
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-123-212/2014

Liudmila Kuzmickienė Proceso Nr. 2-54-3-00270-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunė Čeknienė, Birutės Jonaitienės,Sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieškovei I. V. ir jos atstovui adv. J. S.,atsakovui D. J. ir jo atstovei adv. J. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-731/2013 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. J. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių patvirtinimo, patirtų išlaidų tvarkant bendrąją dalinę nuosavybę iš bendraturčio išieškojimo ir atsakovo D. J. priešieškinį ieškovei I. V., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarkos tarp bendraturčių patvirtinimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams naudojimosi tvarką pagal 2013-02-21 UAB „Aukštaitijos projektai“ paruoštus žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus ieškovei: 1,0498 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atskirai naudotis indeksu „A“ plane nurodyta 5219 kv. m. žemės sklypo dalimi, o atsakovui D. J. „B“ plane nurodyta 5219 kv. m. žemės sklypo dalimi; 4,7090 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovei atskirai naudotis indeksu „A“ ir „A 1“ plane nurodytomis bendro 21662 kv. m. žemės sklypo dalimis, o atsakovui „B“ plane nurodyta 21662 kv. m. žemės sklypo dalimi ir bendrai su atsakovu naudotis indeksu „C‘ plane pažymėta 1883 kv. m. žemės sklypo dalimi; 1,1746 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei atskirai naudotis indeksu „A“ plane nurodyta 5249 kv. m. žemės sklypo dalimi, o atsakovui „B“ plane nurodyta 5249 kv. m. žemės sklypo dalimi. Nurodė, jog ji užsakė planus dėl šių žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, pranešė atsakovui, kad atvyktų pas notarę, tačiau jis pas notarę dėl parengiamųjų darbų pradėjimo žemės sklypų naudojimosi tvarkos sutarčiai sudaryti neatvyko.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti 4,7090 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2013-04-15 UAB „Baltijos mediena“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: atsakovui paskirti atskirai naudotis žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „A1“ – 21539 m² ir indeksu „A2“ – 810 m², o ieškovei paskirti atskirai naudotis žemės sklypo indeksu plane pažymėtą indeksu „ B1“ – 21539 m² ir indeksu „B2“- 810 m²; bendrai atsakovui su ieškove paskirti naudotis žemės sklypu plane pažymėtus indeksais „Cl“-261 m², „C2“-332 m² ir „C3“- 1799 m² ir ieškovei naudotis paskirtame sklype „B1“ nustatyti servitutus pažymėtus ind. S1-186 m² (kelio servitutas) ir „S2“- 47 m² (kelio servitutas), teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku sklypų „A1“ ir „A2“ savininkui. Vėliau priešieškinio reikalavimus tikslino, pateikdamas naujus planus. Teismo posėdyje prašė priešieškinį tenkinti pagal pateiktą UAB „Matavimai“ 2013-10-10 parengtą planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, ieškininio reikalavimą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomų 1,0498 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo ir priešieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo paliko nenagrinėtu. Nustatė 4,7090 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Matavimai“ 2013-10-10 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir paskirti: ieškovei naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais B1 (13959 m² ploto) ir B3 (3609 m² ploto) 17 568 m² plotu, atsakovui nustatė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A1, 17 568 m² ploto; abiems bendrai naudotis žemės sklypo dalimi nustatė plane pažymėtais A2, B2, C1, C2 (taškai 16, 17, 23, 24, 25, 26). Priteisė iš ieškovo ir atsakovo po 17 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo: 1,0498 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,1746 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 4,7090 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).(b. l.12-23). Ieškovė atsisakė nuo ieškininio reikalavimo dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomų 1,0498 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl juos paliko panagrinėtus.

Ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po ½ dalį 4,7090 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojimosi tvarką šalys yra sutariusios 2008-04-29 sutartimi ir po ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiame žemės sklype esantys statiniai: ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ieškovei priklauso - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį visą nekilnojamąjį turą šalys 2007-08-14 paveldėjo.

Teismas priešieškinio reikalavimą dėl kelio servituto paliko nenagrinėtu, nes laikė, jog tarp šalių ginčo nėra, ieškovė netrukdo naudotis keliu, o patikslintame priešieškinyje atsakovas nebekelia klausimo dėl servituto nustatymo. Šalys nenurodė jokių svarių argumentų, dėl kurių tarp jų yra kilęs ginčas dėl anksčiau sutartos ir nusistovėjusios jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pateiktu UAB „Aukštaitijos projektai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C (3 766 m²), kurioje yra abiems šalims tiek asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai, dėl kuriais naudojimosi tvarkos ginčo nėra, nustatė bendro naudojimo. Atsakovo UAB „Matavimai“ parengtą ir patikslintą planą pripažino neracionaliu, nes tokiu būtų apsunkintas naudojimasis tiek asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiais pastatais, įrengtu giluminiu vandens gręžiniu, ritininiu šuliniu, sodintu medelynu, dar labiau apsunkintų ir taip įtemptus šalių tarpusavio santykius.

Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – sodybos, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), kurį Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma ir nustatytas apsaugos tikslas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritoriją bei apsaugos zoną, plane nurodoma koordinatėmis nuo 1 iki 7. Teismas sprendė, jog tikslinga teritoriją, įeinančią į kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną palikti bendram naudojimui. Teismas laikė, jog UAB „Matavimai“ parengtame plane pažymėta indeksu C2, neįskaitant prieš tai aptartos atsakovo siūlomos žemės sklypu naudojimosi tvarkos, kuri kartu apima ir ieškovės siūlomą variantą bendrai naudotis žemės sklypo dalimi prie pastatų, būtų pati protingiausia, racionaliausia ir atitiktų tarp bendraturčių nusistovėjusia tvarką. Be to, abi šalys bendrai naudojasi pravažinėtu keliu, einančiu netoli nuo jiems priklausančio gyvenamojo namo iki jiems asmenine teise priklausančių pirčių, todėl nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal ieškovės siūlomą variantą, einantis kelias patektų į jos norimą naudoti žemės sklypo dalį, o nustačius tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, ateityje tarp šalių gali kilti nesutarimai. Todėl šalims nustatė naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimi bendram naudojimui pagal UAB „Matavimai“ 2013-10-10 parengtą planą – plane pažymėtais indeksais A2, B2, C1, C 2 (taškai 16, 17, 23, 24, 25, 26), kurios bendras plotas 11 954 m² .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo nustatyta žemės naudojimosi tvarka padidins bendraturčių konfliktus naudojant bendrą turtą. Teismas iš esmės leido atsakovui naudotis ieškovės dviem šiltadaržiais, jos sodintomis sukultūrintomis avietėmis, naudoti obelų vaisius arba pareikalauti nugriauti šiltadaržius bei nukirsti jos sodintas obelis. Ieškovė pati pasodino vaiskrūmius, įrengė šiltadaržius ir jais naudojosi, tą pripažino ir atsakovas. Todėl teismas priskirdamas 1,1954 ha dydžio žemės sklypą bendram naudojimui nesilaikė LAT išaiškinimo ir praktikoje įtvirtintų nuostatų. Pagal teismo sprendimą neaišku kurioje kultūros paveldui priskirtą 1,1954 ha žemės sklypo dalyje turi ji atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius, jei nuosavybės teise šiame žemės sklypo plote priklauso 0,5977 ha. Mano, kad jokios įtakos kultūros paveldo teritorijai neturi tai, kad kultūros paveldo teritorijos kuo didesnė dalis butų priskirta kiekvienam iš bendraturčių asmeniniam naudojimui. Esant kultūros paveldo kuo didesnei teritorijai asmeniniame naudojime, ji būtų prižiūrima ir neesant ginčų butų tvarkoma aiškiai žinant, kuris iš bendraturčių privalo tvarkyti jam priskirtą asmeniniam naudojimui kultūros paveldo teritoriją. Pagal Aukštaitijos projektai paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane visiškai pagrįstai bendram naudojimui buvo priskirta 0,3766 ha žemės plotas plane žymėtas indeksu „C“ ant kurio yra pastatyti sodybos pastatai, o po žeme įrengtos komunikacijos. Ši sklypo dalis numatyta bendram naudojimui, nes esant požeminių įrenginių gedimui nebūtų trikdžių bendraturčiams šalinti gedimus, bei sunkiasvorio transporto privažiavimui prie kanalizacijos rezervuarų jų turinio išsiurbimui. Dėl šių aplinkybių prie priešieškinio pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas ir vėliau atsakovo pateikti planai negali būti pripažinti racionaliais. Teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio, tačiau patikslintą priešieškinį paliko byloje ir neįpareigojo atsakovo pateikti atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, nors tai privalėjo padaryti. Tokiu būdu neaišku kokį priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendime visiškai nepasisakė, kodėl nenagrinėjo dalies ieškovės ieškinio reikalavimų, nes liko neišspręstas jos reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 950 Lt išlaidų už kadastrinius matavimus bendrąja daline nuosavybės teise valdomų sklypų ir 600 Lt išlaidų už trijų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimą. Be to, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad nuo taško Nr. 25 yra apvažiavimas per tiltelį, kuris nei viename teismui pateiktuose planuose nepažymėtas. Nenustačius 50 kv. m. ploto žemės sklypo bendram naudojimui išliks konfliktas, nes ginčo atveju ieškovė gali uždrausti atsakovui važinėti per jai priskirtą asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nes ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos prašo ginčą tarp ieškovės ir atsakovo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – sodybos, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), kurį Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažinta valstybės saugoma ir nustatytas apsaugos tikslas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui – teritoriją bei apsaugos zoną. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Atsilipimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantė neįrodė, kad patenkinus priešieškinį, kokiu nors būdu bus pažeistos jos teisės. Teismas priimdamas sprendimą įvertino visų byloje pateiktų įrodymų visumą, o ne pirmenybę suteikė kuriam nors vienam įrodymui, kaip bando daryti ieškovė. Apeliantė savaip interpretuoja kultūros paveldui keliamus reikalavimus ir šią normą reglamentuojantį įstatymą taiko sau naudinga linkme. Pažymi, jog apeliantė nesitarė su atsakovu dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, o atsakovas priėmė ieškovės siūlomą variantą, nors ir ne visai naudingą, todėl ieškovė atsiėmė dalį ieškinio reikalavimų. Ieškovei buvo siūlomi net keli žemės sklypo naudojimosi projektai, tačiau ji su jais nesutiko ir vadovavosi tik savo interesų visuma, o ne bendraturčių teisių įgyvendinimu. Apeliantės argumentai dėl priešieškinio prieštarauja bylos medžiagai, nes išvažiuojamojo posėdžio metu buvo pasiūlyta šalims patikslinti ieškinio reikalavimus ir žemės sklypo naudojimosi planus, nes pateikti planai žymiai skyrėsi nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Atsakovui patikslinus planus, teismas pagrįstai nelaikė kaip naujo priešieškinio reikalavimą bei priėmė į bylą. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, konkrečiame žemės sklype esantys žemės naudojimo apribojimai reikšmingi ir į juos turi būti atsižvelgta sprendžiant ne tik jos asmeninio savavališkai pasistatyto šiltnamio ar kitokių veiksmų sklype atlikimą, bet ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes jie gali iš esmės paveikti ir riboti galimybę iš viso naudotis sklypo dalimi, kurioje nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Teismas, paskirdamas bendram naudojimui žemės sklypo dalį, skirtą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai ir apsaugos zonai, vadovavosi įstatymais ir teisingumo principais. Ši sklypo dalis privalo būti naudojama pagal tikslinę paskirtį ir negali būti naudojama kitais tikslais, todėl apeliantės teiginiai, jog ji negalės naudotis šiltnamiu ar skinti vaisius yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. V. ir atsakovas D. J. bendrosios nuosavybės teise valdo po ½ dalį 4,7090 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys 2008-04-29 sutartimi nustatė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Minėtame žemės sklype esančius priklausinius: ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise valdo ieškovė I. V., o ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovas D. J. (b. l. 18-23). Be to, šalys bendrosios nuosavybės teise valdo po ½ dalį 1,0498 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13, 15-16).

Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką visais trimis žemės sklypais, kuriuos valdo kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal jos paruoštus planus, priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas už atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimą. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką minėtais žemės sklypais pagal jo paruoštus planus.

Nagrinėjant bylą parengiamajame posėdyje, šalys abipusių susitarimu nustatė naudojimosi tvarką 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais ir ieškovė dalies reikalavimų atsisakė (b. l. 58-59). Įstatymas reglamentuoja, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė, teismas bylą nutraukia (CPK 293 str. 4 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Zarasų rajono apylinkės teismas ieškovės atsisakymą dėl minėtų reikalavimų priėmė, tačiau bylos dalyje dėl naudojimosi tvarką 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais nenutraukė, o paliko nenagrinėtu (b. l. 156, 159). Kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė civilinio proceso normą, Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimas dalyje dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais palikimo nenagrinėtu, keistinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, naudojimosi tvarką ginčo 4,7090 ha žemės sklypu nustatė pagal atsakovo parengtą planą. Ieškovė su šia tvarka nesutinka. Jos nuomone, teismas nepagrįstai žemės sklypo dalį, kurioje yra jos šiltadaržiai, sodintos obelys, avietės, paskyrė bendram naudojimui; nustatyta naudojimosi tvarka dar labiau padidins tarpusavio konfliktus su atsakovu, nes bendram naudojimui paliktas labai didelis bendro naudojimo žemės sklypas.

Apeliantės argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato bendraturčiams nesusitarus, o ginčas sprendžiamas atsižvelgus į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinus nesutarimo priežastis, siekiant, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Byloje nustatyta, kad dalis šalių valdomo 4,7090 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – sodybos, kurios unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), teritoriją bei apsaugos zoną. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 minėta dalis žemės sklypo pripažinta valstybės saugoma ir nustatytas apsaugos tikslas saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Iš byloje esančio žemės sklypo plano, sudaryto 2012-09-13 UAB „Aukštaitijos projektai“, matyti, kad nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija ir apsaugos zona užima 9 851 kv. m. (b. l. 124-125, 137).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau- NKPAĮ) nuostatas šalys yra kultūros paveldo objekto valdytojai, todėl turi pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Įstatymas juos įpareigoja tinkamai prižiūrėti ne tik kultūros paveldo objektą, bet ir jo teritoriją, laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius ir pan. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto vietovėje, valdytojas gali juo naudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais. Tačiau tokio objekto teritorijos apsaugos zonoje draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Įstatymas taip pat reglamentuoja, kad siekiant, jog saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima dalyti į atskiras dalis nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas (NKPAĮ 14, 16, 19 straipsniai).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, į nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir apsaugos zonos užimamą plotą, kuris yra įregistruotas viešajam registre, daro išvadą, kad Zarasų rajono apylinkės teismas pagrįstai bendram naudojimui paskyrė žemės sklypo plotą, kuris patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos apsaugos zoną. Ieškovės šiltnamiai yra kilnojami objektai, todėl, atsižvelgiant į ieškovei tenkantį naudotis 13 959 kv. m. žemės sklypo plotą, gali būti perkelti į kitą, galbūt tinkamesnę vietą, nei kultūros vertybių teritorijos apsaugos zona.

Skundžiamame teismo sprendime yra įvertinti šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu planai, aplinkybės, kurios lėmė nustatomą naudojimosi tvarką, teismas nurodė, kodėl pagal atsakovo pateiktą UAB „Matavimai“ planą naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, patogesnė. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose ir netinkamai nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo 1 950 Lt išlaidų už atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir 600 Lt už trijų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planų parengimą. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė šiuos reikalavimus vertino kaip turtinius, nes už juos sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 7-8).

Iš bylos duomenų ir skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti iš atsakovo sumas, laikė ieškovės bylinėjimosi išlaidomis ir dėl jų pasisakė, nurodydamas, kad šalys turėjo panašaus dydžio išlaidas, todėl jų nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo pozicija ir argumentavimu. CPK 88 straipsnyje išvardintos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie tokių išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šalių ginčas susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymu. Neatlikus kadastrinių matavimų, neparengus planų, pagal kuriuos siūloma naudotis valdomais žemės sklypais, bylos nagrinėjimas būtų negalimas, todėl ieškovės išlaidos pagrįstai priskirtos bylinėjimosi išlaidoms. Ieškovė už atliktus kadastrinius matavimus prašė priteisti 1 950 Lt, tuo tarpu atsakovas už tuos pačius darbus turėjo 1 800 Lt išlaidų. Ieškovė už žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų parengimą prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt, tačiau duomenų, kad atsakovė šią sąskaitą apmokėjo, byloje nėra. Atsakovas už žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų parengimą sumokėjo 350 Lt. Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalys turėjo beveik vienodas išlaidas, rengdamos ieškinį ir priešieškinį.

Kaip žinia reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas žyminiu mokesčiu neapmokamas, todėl ieškovei grąžinamas be pagrindo sumokėtas 152 Lt žyminis mokestis tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą (1 950 + 600=2 550 x 3 %=76 Lt x 2).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką 1,0498 ha ir 1,1746 ha žemės sklypais palikimo nenagrinėtu, pakeisti ir bylą dalyje dėl reikalavimų nustatyti naudojimosi tvarką 1,0498 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,1746 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Grąžinti I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 152 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-22 (įmokėta 191 Lt) ir 2013-11-19 (įmokėta 220 Lt) „Swedbank“, AB Rytų Lietuvos filiale.

Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė