- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2-2102-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00521-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- Mc Donald
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Lantua“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinis patentų biuras
- Advokatai
- Justina Nikė, Inga Lukauskienė
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Justinai Nikei, atsakovo atstovei advokatei Ingai Lukauskienei, trečiojo asmens atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mc Donald‘s International Property Company Ltd. ieškinį atsakovui mažajai bendrijai „Lantua“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo Mc Donald‘s International Property Company Ltd. (toliau – ieškovas) ieškinys mažajai bendrijai (toliau – MB) „Lantua“ (toliau – atsakovas) dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundžiamas sprendimas) panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB „Lantua“ pareikšto registruoti prekių ženklo MAK SUSHI (fig) (paraiškos numeris (duomenys neskelbtini)) neregistruoti visoms nurodytoms Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 43 klasės paslaugoms; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad Skundžiamu sprendimu Apeliacinis skyrius atmetė ieškovo protestą, kuriuo buvo prašoma neregistruoti atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo MAK SUSHI (fig) (paraiškos numeris (duomenys neskelbtini)) Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (toliau – Nicos klasifikacija) 43 klasės paslaugų atžvilgiu. Ieškovas su Skundžiamame sprendime pateiktu ieškovo prekių ženklų ir atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo MAK SUSHI (fig) panašumo ir galimybės suklaidinti visuomenę vertinimu nesutinka ir laiko, kad Apeliacinis skyrius protestą išnagrinėjo, neatskleidęs ginčo esmės, ir dėl šio pažeidimo protestas buvo išspręstas neteisingai, o Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodo, jog įmonė yra viena geriausiai pasaulyje žinomų ir pagal užimamą rinkos dalį pirmaujančių bendrovių maitinimo sektoriuje. Ieškovo prekių ženklais žymima daugiau nei 36 000 greitojo aptarnavimo restoranų daugiau nei 100 skirtingų šalių, iš jų 17 Lietuvoje. Viešai skelbiamais duomenimis ieškovo prekių ženklo McDonald‘s vertė 2023 metais siekė 36,86 mlrd. JAV dolerių. 2019 m. vertingiausių pasaulio prekių ženklų reitinge „Interbrand“ ieškovo prekių ženklas užėmė 9 vietą. Dauguma ieškovo produktų ir paslaugų yra nuosekliai – nuolat ir nenutrūkstamai – žymimi prekių ženklais, turinčiais pasikartojantį ir juos susiejantį žodinį elementą MAC – naudojamą tiek pilna, tiek sutrumpinta jo forma MC. Su šiuo žodiniu elementu ieškovas vien Europos Sąjungoje yra registravęs ir savo veikloje naudoja daugiau kaip 100 Europos Sąjungos prekių ženklų ir daugiau kaip 1000 nacionalinių prekių ženklų. Inter alia ieškovas yra šių nacionalinių ir Europos Sąjungos prekių ženklų su pasikartojančiu žodiniu elementu MAC / MC savininkas ir išimtinių teisių turėtojas: „McDONALDS“, „McDONALD‘S“, „Big Mac“, „BIG MAC“ „Grand Big Mac“ „Mac Jr“, „McROYAL“, „McMUFFIN“, „McCHIKEN“, „McNUGGETS“, „McSUNDAE“, „McFLURRY“, „McDRIVE“ „McWRAP“, „McCAFE“ (toliau kartu – McDonald‘s prekių ženklai). McDonald‘s prekių ženklai registruoti Nicos klasifikacijos 25, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 41, 42 ir 43 klasių prekėms ir paslaugoms tokioms kaip sumuštiniai, sumuštiniai su mėsa, sumuštiniai su žuvimi, sumuštiniai su paukštiena, maisto produktai, pagaminti iš mėsos, žuvies ar paukštienos, sūris, pieno produktai, ledai, duona, kepiniai, pyragai, sausainiai, pyragaičiai, miltiniai konditerijos gaminiai, šokoladas, kava, arbata, avižiniai dribsniai, avižiniai miltai, padažai, prieskoniai, cukrus, švieži, konservuoti, virti ir kepti vaisiai bei daržovės ir kitiems maisto produktams, taip pat restoranų, kavinių, kavos barų, užkandinių ir aptarnavimo įstaigose, kurios paruošia maisto produktus ir gėrimus vartojimui bei pardavimui, taip pat maisto produktų paruošimo išnešti ir kitoms paslaugoms.
4. Ieškovas nesutinka su Apeliacinio skyriaus išvada, jog ieškovo ir atsakovo prekių ženkluose pasikartojantys MAC ir MAK elementai negali būti pripažinti panašiais dėl pasikartojančių raidžių ir nesudaro pagrindo konstatuoti pareikšto registruoti prekių ženklo MAK SUSHI (fig) panašumo į McDonald‘s prekių ženklus. Bendrą įspūdį, kuris nėra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašus, Apeliacinio skyriaus nuomone, kuria ir stilizuotas ginčo ženklo išpildymas. Atlikdamas bendrą ilgą laiką rinkoje naudojamų ir reputaciją turinčių McDonald‘s prekių ženklų ir atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo panašumo vertinimą, Apeliacinis skyrius taip pat pažymėjo, kad pandos piešinys restoranų paslaugų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip aprašomasis elementas (nuoroda į azijietišką maistą). Ieškovas nurodė, kad prekių ženklų nagrinėjimo gairės taip pat numato, kad vertinant žymenų panašumą turi būti atliekama būtent sutampančių ar panašių jų elementų analizė, ypatingą dėmesį skiriant aplinkybei, kad atsikartojantys prekių ženklų komponentai gali nurodyti žymenimis žymimų prekių ar paslaugų komercinę kilmę. McDonald‘s prekių ženklai ir pareikštas registruoti prekių ženklas MAK SUSHI (fig) yra panašūs vizualiai dėl žodinio elemento MAC atsikartojimo tiek skėtinio prekių ženklo McDonald‘s, tiek kitų ieškovo prekių ar paslaugų žymėjimui skirtų prekių ženklų „šeimos“ ženklų kompozicijose. Formatas MAC – pilna ar sutrumpinta forma (MC) – McDonald‘s prekių ženkluose nuosekliai bei sistemingai yra kartu su kitais terminais, tiesiogiai ar netiesiogiai žyminčiais bei aprašančiais ieškovo prekes bei paslaugas, tai yra: 1) su bendriniais maisto produktų pavadinimais (pavyzdžiui, vištiena (McCHICKEN), apskrita akyta bandelė (McMUFFIN); 2) reikšmingomis prekių ar paslaugų charakteristikomis (pavyzdžiui, didelis (BIG MAC), graikiškas (GREEK MAC), įvyniotas (McWRAP)); 3) teikiamų paslaugų pavadinimais (pavyzdžiui, įvažiavimas (McDRIVE), pristatymas (McDELIVERY)).
5. Ieškovo nuomone, vizualiai palyginus McDonald‘s prekių ženklus ir pareikštą registruoti prekių ženklą MAK SUSHI (fig) akivaizdu, kad šie žymenys turi vienodą struktūrą – yra sudaryti iš skiriamąjį požymį turinčio žodinio elemento, kuris dominuoja kitų prekių ženklo elementų atžvilgiu ir išskiria prekių ženklą iš kitų žymenų, tai yra atlieka skiriamąją ieškovo ir atsakovo prekių ženklų funkciją (žr. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą byloje T-518/13 Future Enterprises Pte Ltd prieš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą) ir aprašomojo pobūdžio elementą. Ieškovas pažymėjo, jog itin aiškiai savo padėtimi bendroje atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo kompozicijoje – komponuojamas prekių ženklo pradžioje – ir turiniu išsiskiriantis žodinis elementas MAK, neturintis jokių sąsajų su kitais atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo elementais, visiškai atkartoja ieškovo žymeniui MAC būdingą raidžių seką M, A, C su neesminiu priebalsės C, kuri anglų tariama taip pat kaip priebalsė „k“, pakeitimu priebalse K. Atsižvelgiant į tai, kad kitas atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo žodinį elementą MAK SUSHI sudarantis žodis yra anglų kalbos žodis, iš suinteresuotos visuomenės galima tikėtis, kad ji šiuos žodinius elementus susies ir tars pagal anglų kalbos taisykles. Įvertinus nurodytą, Apeliacinis skyrius itin formaliai išnagrinėjo ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumą ir iš esmės klydo, nustatydamas žodinių elementų MAC ir MAK panašumą ir jų reikšmę tiek McDonald‘s prekių ženklų, tiek pareikšto registruoti prekių ženklo MAC SUSHI (fig) kompozicijoje. Apeliacinio skyriaus vertinimas ir pozicija, jog ieškovo ir atsakovo prekių ženklų vizualiai sukuriamas įvaizdis skiriasi vien dėl to, kad lyginamuose prekių ženkluose nėra nei vieno sutampančio elemento, yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.
6. Ieškovas pažymėjo, kad žodinių elementų fonetinį panašumą lemia: (i) žodžio (ženklo) ilgis; (ii) artimi arba sutampantys garsai (raidės, skiemenys), jų vieta ženkle; (iii) panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu; (iv) vieno ženklo įterpimas į kitą ženklą; (v) skiemenų skaičius ženkle; (vi) sutampančių ženklų dalių pobūdis; (vii) artimos balsės ir priebalsiai; (viii) kirtis. Ieškovo vertinimu, fonetiniu aspektu itin svarbu, kad lyginamiems ieškovo ir atsakovo prekių ženklo elementams MAC ir MAK būdingas tas pats garsų skaičius, o priebalsės C ir K žymenyje žymi tą patį garsą, todėl jie bus tariami bei girdimi visiškai vienodai – M-A-K. Taip pat ieškovas nurodė, kad lyginami prekių ženklai yra panašūs semantiškai, kadangi turi žodinį elementą MAC / MAK, kurį, kaip patvirtina teismų praktika ir visuomenės nuomonės tyrimai, vartotojai yra įpratę matyti ir sieti su ieškovu. Labai tikėtina, kad savo pagrindiniu elementu, struktūra ir skambesiu panašų prekių ženklą MAK SUSHI (fig) visuomenė kaip ir ankstesnius McDonald‘s prekių ženklus priskirs ieškovo prekių ženklų „šeimai“.
7. Tai, kad McDonald‘s prekių ženklai ir atsakovo pareikštas registruoti prekių ženklas MAK SUSHI (fig) yra laikytini nepanašiais, Apeliacinis skyrius galėjo konstatuoti tik nesant nei vizualaus, nei fonetinio, nei semantinio šių žymenų panašumo. Priešingas aiškinimas sukuria teisinio netikrumo situaciją, kurioje suinteresuoti asmenys negali prognozuoti prekių ženklų registracija įgyjamos teisinės apsaugos ribų. Pažymėjo, kad ta pati prekių prigimtis yra svarbus veiksnys pareikšto registruoti prekių ženklo identifikavimui. Sutampant lyginamais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų vartotojams, gamintojams, pardavimo vietoms, prekių pobūdžiui ir platinimo kanalams, egzistuoja didelė tikimybė, kad tas pats vartotojas, netgi nebūtinai supainiodamas nagrinėjamų prekių komercinę kilmę, susies šiuos ženklus ir dėmesį į pareikštą įregistruoti prekių ženklą atkreips bei sprendimą įsigyti juo pažymėtą prekę priims tik todėl, kad ji pažymėta prekių ženklu, panašiu į ankstesnį gerą vardą turintį prekių ženklą, skirtą panašios paskirties prekėms bei paslaugoms žymėti. McDonald‘s prekių ženklais žymimi greitojo maisto restoranus, siūlančius patiekalus skirtus išsinešti. Atsakovo prekių ženklas MAK SUSHI (fig) taip pat yra pareikštas registruoti maisto ir gėrimų parūpinimo, kavinių, barų ir restoranų, taip pat maisto išsinešimui restoranų paslaugoms. Atsižvelgiant į šių paslaugų pobūdį, akivaizdu, jų tapatumas neabejotinai gali lemti supainiojimo galimybę.
8. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklai turi bendrą dominuojantį žodinį elementą, panašią struktūrą, taip pat į tai, kad Apeliaciniam skyriui buvo pateikti įrodymai, įskaitant, bet neapsiribojant, informacija apie McDonald‘s prekių ženklų šeimą formuojančius ženklus, reklamos išlaidas ir pavyzdžius (ieškovas yra arba buvo svarbiausių sporto renginių (tokių kaip FIFA pasaulio futbolo čempionatas, Olimpinės žaidynės ir pan.) ilgametis rėmėjas) ir pan., neabejotinai pagrindžiantys, kad McDonald‘s prekių ženklai turi aukštą atpažinimo laipsnį ir dėl nuoseklaus, nepertraukiamo ir itin plataus bei intensyvaus naudojimo reikšmingoje Europos Sąjungos teritorijoje greito aptarnavimo restoranų ir greitojo maisto prekių rinkoje yra įgiję reputaciją (žr. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos Protestų skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas proteste B 3 108 590), galima pagrįstai teigti, kad atitinkama visuomenė prekių ženklą MAK SUSHI (fig), skirtą žymėti paslaugas, susijusias su viešuoju maitinimu, susietų su ankstesniais ieškovo prekių ženklais ir suprastų jį kaip vieną iš ieškovo prekių ženklų variantų bei be papildomų pastangų ir sąnaudų šiam prekių ženklui perkeltų McDonald‘s prekių ženklų šeimos ženklais žymimų prekių bei paslaugų charakteristikas. Juo labiau, kad vidutinis vartotojas paprastai yra labiau linkęs geriau prisiminti ženklų panašumus nei jų skirtumus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas MB „Lantua“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neginčija akivaizdaus fakto, kad lyginamuosiuose ženkluose iš tiesų nėra nei vieno tapataus elemento. Taip pat ieškovas nepagrįstai teigė, kad VPB Apeliacinis skyrius apsiribojo vien aprašomųjų elementų analize, nes kaip akivaizdžiai matyti iš Skundžiamo sprendimo, prekių ženklai pirmiausia buvo lyginami kaip visuma, taip pat buvo analizuojami visi lyginamuosius ženklus sudarantys elementai ir vertinama, ar jie sukuria panašų regimąjį įspūdį, ar ne. Visi ieškovo argumentai, kuriais jis grindžia tariamą prekių ženklų panašumą, iš tiesų yra pagrįsti tik atskirų elementų panašumo analize, kuri prieštarauja pačio ieškovo cituojamai teismų praktikai. Pažymėjo, jog ieškovas šiuo atveju neįgyvendino nei vienos būtinos sąlygos įrodyti, jog jo ženklai priklauso prekių ženklų „šeimai“. Kita vertus, kaip nurodoma vienoje iš sąlygų, asociacijos tarp ginčijamo ženklo ir ženklų „šeimos“ gali ir nebūti, jeigu bendras elementas ginčijamame prekių ženkle naudojamas kitoje padėtyje nei ta, kurioje jis paprastai yra serijai priklausančiuose prekių ženkluose. Šiuo atveju atsakovo prekių ženklo elementas MAK ir ieškovo prekių ženklų elementas MC skiriasi dviem raidėmis, o elementas MAC yra tik viename ieškovo prekių ženkle ir jo pabaigoje, o ne pradžioje, todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovo prekių ženklai būtų pripažinti prekių ženklų „šeima“, tai neturėtų įtakos visuomenės suklaidinimo tikimybės vertinimui.
10. Atsakovo teigimu, vertinant ženklų fonetinį panašumą, kaip ir vizualaus panašumo vertinimo atveju, yra lyginami konkretūs prekių ženklai, o ne vieno kurio nors prekių ženklo elementai tarpusavyje ar ryšys tarp jų. Nepriklausomai nuo to, pagal kokios kalbos taisykles būtų tariamas atsakovo prekių ženklas, akivaizdu, kad jis nuo ieškovo prekių ženklų skiriasi didesne dalimi, nes jį sudaro 7 garsai, iš kurių tik 3 gali būti tariami tapačiai, kaip ir atitinkamos dalys ieškovo prekių ženkluose, sudarytuose iš 6-11 garsų. Taigi, ieškovo cituojamas sprendimas byloje T-388/00, kuriame buvo pasisakyta dėl iš trijų raidžių sudarytų prekių ženklų ILS ir ELS panašumo, yra netaikytinas šioje byloje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu dalis lyginamųjų prekių ženklų žodinių elementų yra aprašomieji, tai savaime nereiškia, kad į juos turi būti neatsižvelgiama vertinant fonetinį panašumą, tuo labiau, kad jie sudaro didesnes lyginamųjų ženklų dalis. Ieškovo cituojamoje byloje T-129/01, kurioje iš tiesų buvo neatsižvelgta į aprašomąjį elementą, buvo lyginami prekių ženklai BUD ir BUDMEN – taigi, ginčijamame prekių ženklu buvo pilnai atkartotas ankstesnis prekių ženklas BUD. Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės yra kitokios. Ieškovas taip pat nepagrįstai šiame kontekste kalba apie Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) Praktikos gairėse (4.4.2 dalyje) leidžiamą skiriamojo požymio neturinčių elementų neįtraukimą, nes ši gairių dalis kalba apie prekių ženklo naudojimo kita forma, nei jis yra įregistruotas, tinkamumo vertinimą, o ne apie prekių ženklų panašumo vertinimo principus. VPB Apeliacinis skyrius būtent detaliai išnagrinėjo ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumą, taip pat ir pagal fonetinį kriterijų. Priešingai, ieškovas nepagrįstai ignoruoja faktą, kad lyginamieji ženklai skiriasi didesnėmis ženklų dalimis, dėl ko net ir sutikus, kad elementų MAK ir MC bei MAC tarimas gali būtų tapatus, ženklai, kaip visuma, tarpusavyje yra fonetiškai nepanašūs. Pažymėjo, kad atsakovo prekių ženkle elementas MAK iš tiesų yra sietinas ne su ieškovu, o su sušių rūšimi „maki“: tai ryžių ritinėlis, įdarytas žuvimis, jūrų gėrybėmis ar daržovėmis, apjuostas jūrų dumblių juostele arba apvoliotas; ant ištiesto specialaus kilimėlio klojamas jūržolių nori lakštas, išdėstomi ryžiai, dedama eilutė produkto, aptepama wasabi ir suvyniojama. Papildomai pridėjo, jog ieškovo prekių ženklų žodiniai elementai (pvz. bacon, chicken, fries, crispy ir kt.) turi aiškią prasmę, kaip ir žodis „sushi“ atsakovo prekių ženkle, ir ji yra absoliučiai nepanaši. Ieškovas absoliučiai ignoruoja faktą, kad atsakovo prekių ženkle yra aiškią semantinę prasmę turintis piešinys - panda su bambukais, kuris neturi nei tiesioginio, nei loginio atitikmens nei viename iš ieškovo prekių ženklų, todėl vertinant lyginamųjų prekių ženklų panašumą apskritai, yra akivaizdu, kad atsakovo prekių ženklas yra nepanašus nei į vieną iš ieškovo prekių ženklų.
11. Dėl paslaugų tariamo tapatumo, atsakovas nurodė, kad šioje ieškinio dalyje ieškovas matomai painioja Skundžiamą sprendimą su kitu sprendimu, taip pat priimtu pagal ieškovo pateiktą protestą dėl kito, ne atsakovui priklausančio prekių ženklo MAC CALDO, kuris taip pat buvo atmestas, todėl yra vertintina, kad ieškovas nepateikė jokių motyvuotų argumentų dėl prekių ir paslaugų panašumo (o tuo labiau – tapatumo) vertinimo. Taip pat pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, kad „konkrečiu atveju nesant lyginamų ženklų panašumo, nebus pagrindo ir visuomenės suklaidinimo galimybei“, nes vien ta aplinkybė, kad lyginamieji ženklai registruoti tokioms pat ar panašioms prekėms, negali atsverti ar kompensuoti ženklų panašumo nebuvimo.
12. Ieškovas dublike papildomai pažymėjo, kad atsakovo išvada, kad vien McDonald‘s ir atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo MAK SUSHI (fig) žodinių elementų panašumas (ne tapatumas) negali lemti ginčo prekių ženklų kaip visumos vizualaus panašumo, grindžiama ydingu santykinių atsisakymo registruoti prekių ženklą ar ženklo registraciją pripažinti negaliojančia pagrindų aiškinimu ir McDonald‘s prekių ženklų žodinio elemento MAC – pilna ir sutrumpina formomis – skiriamosios funkcijos vertinimu. Nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį siekia nepagrįstai parodyti, kad atsakovo pareikštas registruoti prekių ženklas vizualiai nėra panašus nei į vieną iš McDonald‘s prekių ženklų, tačiau žodinis elementas MAK naudojamas sudėtiniame prekių ženkle MAK SUSHI (fig) sukuria panašų bendrą McDonald‘s prekių ženklų ir atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo vizualinį įspūdį. Ieškovas pažymėjo, jog, nors lyginami McDonald‘s ir atsakovo prekių ženklai turi skirtingų žodžių, tapačiai tariamas ir girdimas jų žodinis elementas vidutiniam vartotojui sudarys įspūdį, kad šių ženklų skambesys yra panašus. Šią išvadą pagrindžia ir Europos Sąjungos teismų jurisprudencijoje įtvirtinta taisyklė, kad prekių ženklai atitinkamos visuomenės požiūriu yra laikomi panašiais, jeigu jie bent iš dalies yra identiški vienu ar keliais svarbiais aspektais (žr. Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo 2002 m. spalio 23 d. sprendimą byloje T- 6/01 Matratzen Concord GmbH v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (OHIM)). Paaiškino, jog ieškovas siūlė atsakovui papildyti pareikštą registruoti prekių ženklą MAK SUSHI (fig) raide „I“, tokiu būdu atsakovo prekių ženklo pradžioje esantį žodinį elementą MAK pakeičiant žodiniu elementu MAKI, ir netgi kompensuoti dalį su prekių ženklo atnaujinimu bei atnaujinto prekių ženklo registracija susijusių išlaidų. Toks siūlymas atsakovui buvo nepriimtinas, kas leidžia abejoti, kad atsakovo pareikštas registruoti prekių ženklo MAK SUSHI (fig) turi ir visuomet turėjo semantinių sąsajų su nurodytu prasminiu žodžiu. Nurodė, jog Nicos klasifikacijos 43 klasės paslaugos, kurioms yra pareikštas registruoti atsakovo prekių ženklas MAK SUSHI (fig) – būtent maisto ir gėrimų parūpinimo, kavinių, barų ir restoranų, taip pat maisto išsinešimui restoranų paslaugos, yra tapačios Nicos klasifikacijose 43 klasės paslaugoms, kurioms registruotas prekių ženklas Big Mac. Nicos klasifikacijos 43 klasės paslaugos, kurioms yra pareikštas registruoti atsakovo prekių ženklas MAK SUSHI (fig) tai pat panašios į Nicos klasifikacijos 29 ir 30 klasės prekes, kurių atžvilgiu yra registruoti ir naudojimai kiti McDonald‘s prekių ženklai. Taip pat ieškovas nurodė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo su greitojo maisto restoranų veikla susijusios paslaugos santykinai nėra brangios ir yra skirtos plačiam vartotojų ratui, taip pat kad šių vartotojų pastabumo laipsnis yra žemas, galima pagrįstai teigti, kad bendra McDonald‘s prekių ženklų „šeimos“ prekių ženklų ir atsakovo pareikšto registruoti prekių ženklo MAK SUSHI (fig) struktūra ir jiems būdingi žodiniai elementai pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo atmintyje paliks klaidinamą įspūdį.
13. Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad prekių ženklų teisėje nėra galimos sutrumpintos prekių ženklo formos. Remiantis ESINT praktika ženklų naudojimas sutrumpinta forma nėra laikomas tinkamu. Pavyzdžiui, ESINT sprendime dėl protesto protesto (duomenys neskelbtini) dėl MASTERCHEF ženklo naudojimo MCHEF forma nurodyta, kad tokia forma nevertinama kaip tikras ženklų naudojimas. Taip pat atsakovas pastebėjo, kad ieškovas prieštarauja savo argumentams dėl raidžių sekos, nes C ir K nėra tapačios, o daugelyje ieškovo ženklų net nėra raidės A. Be to, MAK SUSHI ženklas yra trinaris, o ne dvinaris, kaip aiškino ieškovas, todėl struktūrinis panašumas tarp ženklų neegzistuoja. Atsakovas akcentavo, kad MC elementas McDonald's prekių ženkluose nesudaro atskirų žodinių dalių, tuo tarpu MAK SUSHI turi aiškiai atskirtus elementus. Pasak atsakovo, žodžio SUSHI reikšmė neturi įtakos vizualiam panašumui, ir nors ženklo pradžia gali atkreipti vartotojų dėmesį, tai nėra absoliuti taisyklė. Atsakovo ženklas taip pat turi vaizdinį elementą, kuris yra lygiavertis žodiniam, ir nesukuria dekoratyvinio pobūdžio, kaip teigia ieškovas. Atsakovas nurodo, kad ieškovas klaidingai taiko prekių ženklų „šeimos“ sąvoką ir pažeidžia prekių ženklų teisėje nustatytus vertinimo principus, nes ženklai neturi būti lyginami atskirai, kaip jie įregistruoti. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas nepateikė konkretaus fonetinio palyginimo tarp prekių ženklų, ir kad ieškovo teiginiai apie MC ar MAC šiuo atveju yra nereikšmingi. Remiantis ESINT gairėmis, fonetiniam panašumui vertinti reikia atsižvelgti į bendrą skiemenų skaičių, seką, ritmą ir intonaciją, o ne vieno skiemens sutapimą. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog žodis MAK tariamas taip pat kaip MC arba MAC. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovu dėl apibendrinto vertinimo, kad ženklai turi būti vertinami kaip atskiri elementai, ignoruojant kitus ženklo komponentus, nes, atsakovo nuomone, prekių ženklai turi būti vertinami kaip visuma, įvertinant ir jų sudedamąsias dalis. Galiausiai, atsakovas teigė, kad, įvertinus nesutampančių dalių ilgį ir kitus kriterijus, jos ženklas fonetiškai nėra panašus į ieškovo ženklus, ir pabrėžė, kad prekių ženklai turi būti lyginami su kiekvienu iš ieškovo ženklų atskirai, įvertinant jiems priskirtas prekes ar paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžių metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui priklauso šie prekės ženklai: 1) prekių ženklas „McDONALDS (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1992 m. rugpjūčio 20 d.; 2) prekių ženklas „McDONALD‘S (ES reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui pateikta 1996 m. balandžio 1 d, teisinė apsauga Lietuvoje galioja nuo 2004 m. gegužės 1 d. prekėms ir paslaugoms Nicos klasifikacijos 25, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 41, 42 klasėse; 3) prekių ženklas „BIG MAC“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1992 m. rugpjūčio 20 d.; 4) prekių ženklas „McNUGGETS“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1995 m. kovo 14 d.; 5) prekių ženklas „McROYAL“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1995m. kovo 14 d.; 6) prekių ženklas „McCHICKEN“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1995 m. kovo 14 d.; 7) prekių ženklas „McMUFFIN“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1995 m. kovo 14 d.; 8) prekių ženklas „MacFRIES“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1995 m. kovo 14 d.; 9) prekių ženklas „McDRIVE“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1996 m. vasario 13 d.; 10) prekių ženklas „McSUNDAE“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1996 m. gegužės 31 d.; 11) prekių ženklas „McCRISPY“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1998 m. gruodžio 22 d.; 12) prekių ženklas „McBACON“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 1998 m. vasario 16 d. 13) prekių ženklas „McFLURRY“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 2002 m. balandžio 15 d.; 14) prekių ženklas „McWRAP“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 2010 m. sausio 12 d.; 15) prekių ženklas „McCAFE“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 2010 m. gegužės 17 d.; 16) prekių ženklas „Grand Big Mac“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 2017 m. gegužės 15 d.; 17) prekių ženklas „Mac Jr“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška šiam ženklui registruoti VPB paduota 2017 m. gegužės 15 d.; 18) prekių ženklas „Big Mac“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), paraiška Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai paduota 2017 m. spalio 6 d.; 19) prekių ženklas BIG MAC (reg. (duomenys neskelbtini)), kurio paraiškos padavimo data 2017 m. gegužės 15 d. (III tomas b .l. 19-68).
17. 2022 m. spalio 3 d. atsakovas MB „Lantua“ pateikė Lietuvos Respublikos valstybinam patentų biurui prašymą registruoti figūrini prekių ženklą MAK SUSHI (fig), kurį sudaro žodinių elementų MAK ir SUSHI derinys, išpildytas didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis šiek teik stilizuotu šriftu ir stilizuotas nusisukusio gyvūno (pandos) piešinys, 43 klasės paslaugoms – maisto ir gėrimų parūpinimo, kavinių, barų ir restoranų, taip pat maisto produktų paruošimo išnešti ir kitoms paslaugoms (I tomas, b. l. 23, III tomas b .l. 17-18).
18. 2023 m. sausio 25 d. ieškovas McDonald`s International Property Company Apeliaciniam skyriui padavė protestą Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas neregistruoti MB „Lantua“ prekių ženklo „MAK SUSHI“ (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas proteste nurodė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija neatitinka PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų. (III tomas b .l. 2-16).
19. Lietuvos Respublikos Valstybinio Patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovo protestas atmestas ir nuspręsta registruoti prekių ženklą „MAK SUSHI“ (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinis skyrius nurodė, kad nebuvo nustatytas lyginamųjų ženklų panašumas ir nagrinėjamu atveju nėra suklaidinimo galimybės tarp atsakovo ir ieškovo prekių ženklų (I tomas b .l. 12).
22. Ieškovo turimi registruoti prekių ženklai – McDONALDS, McDONALD‘S, Big Mac, BIG MAC, Grand Big Mac, Mac Jr, McROYAL, McMUFFIN, McCHIKEN, McNUGGETS, McSUNDAE, McFLURRY, McDRIVE, McWRAP, McCAFE.
23. Ieškovo prekių ženklai registruoti Nicos klasifikacijos 25, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 41, 42 ir 43 klasių prekėms ir paslaugoms tokioms kaip sumuštiniai, sumuštiniai su mėsa, sumuštiniai su žuvimi, sumuštiniai su paukštiena, maisto produktai, pagaminti iš mėsos, žuvies ar paukštienos, sūris, pieno produktai, ledai, duona, kepiniai, pyragai, sausainiai, pyragaičiai, miltiniai konditerijos gaminiai, šokoladas, kava, arbata, avižiniai dribsniai, avižiniai miltai, padažai, prieskoniai, cukrus, švieži, konservuoti, virti ir kepti vaisiai bei daržovės ir kitiems maisto produktams, taip pat restoranų, kavinių, kavos barų, užkandinių ir aptarnavimo įstaigose, kurios paruošia maisto produktus ir gėrimus vartojimui bei pardavimui, taip pat maisto produktų paruošimo išnešti ir kitoms paslaugoms.
Dėl ginčo šalių prekių ženklų panašumo
24. Ieškovas ginčija Apeliacinio skyriaus sprendimą, nurodydamas, kad, priešingai nei sprendė Apeliacinis skyrius, atsakovo prekių ženklas ir ieškovo McDonald‘s prekių ženklai yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs, o dėl teikiamų paslaugų tapatumo ir prekių ženklų aukšto panašumo laipsnio yra didelė tikimybė suklaidinti reikšmingą visuomenės dalį. Ieškovo teigimu, atsakovo prekių ženklo registracija negalima pagal Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, ieškovo teigimu, jo prekių ženklų reputacija sudaro papildomą teisinį pagrindą pripažinti atsakovo ženklo registraciją negaliojančia (PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. PŽĮ 5 straipsnis numato, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų.
Žemesnės instancijos teismas
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją; prekių ir paslaugų ženklų registracijai nustatyti reikalavimai, keliami ženklams, nėra savitiksliai – jų teisinė prigimtis tiesiogiai išplaukia iš ženklo sampratos; taigi, sprendžiant dėl ženklo registracijos teisėtumo, tai turi būti sprendžiama per ženklo funkcijos prizmę, t. y. vertinant, ar konkretus prekių ir (ar) paslaugų ženklas geba atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas nuo kito asmens teikiamų paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).
27. Apeliacinis skyrius atmetė ieškovo protestą PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nenustačius panašumo tarp lyginamų prekių ženklų. Apeliacinis skyrius taip pat konstatavo, jog kadangi lyginami ženklai nėra panašūs, nėra teisiškai reikšmingas aplinkybių pagal PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą vertinimas.
28. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.
29. Taigi PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai normai taikyti būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir 4) dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę.
30. Byloje nėra ginčo, jog vadovaujantis PŽĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais, ieškovo prekių ženklai yra ankstesni nei atsakovo prekių ženklas „MAK SUSHI“. Taip pat prekės ir paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra panašios (ieškovo ir atsakovo prekių ženklai 43 klasės paslaugoms – maisto ir gėrimų parūpinimo, kavinių, barų ir restoranų, taip pat maisto produktų paruošimo išnešti ir kitoms paslaugoms).
31. Ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra tapatūs, todėl tirtini panašumo aspektu. Pagal teismų formuojamą praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami, laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).
32. Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios. Taigi žymenų panašumo (ir ypač žymenų panašumo pagal vieną iš nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).
33. Ieškovo Mc Donald‘s International Property Company Ltd.prekių ženklai „(žr. sprendimo 22 p.) yra žodiniai, sudaryti vien tik iš žodinių elementų (McDONALDS, McDONALD‘S, McCHIKEN ir kt.) užrašyti didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis (išskyrus raidę c) standartiniu šriftu, paryškinti (bolt). Jokių kitų skiriamųjų elementų šie prekių ženklai neturi.
34. Atsakovo prekių ženklas „MAK SUSHI“ yra žodinis – vaizdinis prekių ženklas (žr. sprendimo 21 p.). Šis ženklas sudarytas iš žodinių elementų „MAK SUSHI“, užrašytų nežymiai stilizuotu šriftu, tik didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis bei šalia esančio vaizdinio elemento – pandos ir bambuko stiebo priešinio.
35. Lyginant žodinį ir sudėtinį prekių ženklus, reikia vertinti kiekvieno iš jų visumą (ESTT 2007-06-12 sprendimo byloje Limoncello, C-334/05 41 p.). Kiekvienas prekės ženklas turi būti saugomas toks, koks yra, t. y. apsauga suteikiama tokiam prekės ženklui, koks jis yra įregistruotas. Vadinasi, yra saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, kas ir nulemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005). Nagrinėjant ginčo ženklus ir sprendžiant dėl klaidinamo panašumo privalo būti išnagrinėti visi lyginamų ženklų elementai, jų svarba visoje kompozicijoje, sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, nustatyti prekių ženklų dominuojantys elementai bei įvertinta, kiek ir kaip sutampa lyginamų prekių ženklų dominuojančių ir skiriamuosius požymius turinčių elementų santykis.
36. Vizualiai lyginant žodinius žymenis, matyti, jog ieškovo prekių ženklai sudaryti iš didžiųjų raidžių, išskyrus raidę „c“. Atsakovo prekių ženklą „MAK SUSHI“ sudaro tiek didžiosios raidės, tiek vaizdinis elementas – pandos ir bambuko stiebo piešinys. Nors lyginamų prekių ženklų kai kurie elementai (Mc, MAC ir MAK) iš dalies yra panašūs, tačiau teismo įsitikinimu vien tik atskirų raidžių pasikartojimas negali lemti ženklų panašumo. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas ignoruoju visus ženkluose esančius elementus, išvien lygindamas tik atskirus elementus Mc, MAC ir MAK.
37. Ieškovas akcentuoja, kad vertinant, ar lyginami prekių ženklai turi panašumų, turi būti atsižvelgta į ESTT 2016 m. liepos 5 d. sprendime suformuotą praktiką byloje T-518/13 – jos nagrinėjimo dalyką sudarė būtent vėlesnio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia McDonald‘s prekių ženklų šeimos kontekste.
38. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo remtis nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais, kadangi kitos bylos faktinės aplinkybės ir teismo procesinį sprendimą pagrindžiantys argumentai (lot. ratio decidendi) esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių bei joje pateikiamų ir vertinamų argumentų.
39. Pirmiausia, nurodytoje byloje ESTT 2016 m. liepos 5 d. sprendimu sprendė dėl žodinių prekių ženklų MACCOFFEE ir „McDONALD’S“ panašumo (šiuo atveju žodinis – vaizdinis prekių ženklas). Antra, prekių ženklų panašumo vertinimas buvo atliekamas kiek tai susiję su anglakalbe atitinkamos visuomenės dalimi. Trečia, nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje lyginamo prekių ženklo sudėtinė dalis MAK nėra tolygus žodžiui MC, tai tik 1 skiemuo iš 3 atsakovo prekių ženklo žodiniame elemente. Ketvirta, nors ESTT konstatavo, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi vizualiai, tačiau fonetiškai ir konceptualiai jie tam tikra prasme panašūs, pripažino, kad fonetinio ir konceptualaus prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo negalima visiškai nepaisyti remiantis ieškovo nurodytu motyvu, kad atitinkamu prekių ženklu žymimų prekių pardavimas visų pirma buvo grindžiamas vizualiai atliekamu pasirinkimu. Žinoma, teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai prekių ženklu žymimos prekės yra kasdienio vartojimo, paprastai laisvai parduodamos parduotuvėse, jas įsigydama atitinkama visuomenė prekių ženklą paprastai įvertina vizualiai; taigi, visapusiškai vertinant prekių ženklo panašumą į kitą prekių ženklą, dėl kurio kilo ginčas, vizualus aspektas yra svarbesnis (ESTT sprendimo 33 p.). Penkta, ESTT byloje lyginamiems ženklams (kaip nurodo ieškovas buvo vertinamas prekių ženklų panašumo į McDonald‘s prekių ženklų šeimos prekių ženklus) galimai turėjo įtakos aplinkybė, jog ieškovui priklauso prekių ženklas McCAFE ir buvo ginčijamas prekių ženklas MACCOFFEE. Nagrinėjamu atveju, atsakovo prekių ženkle esantis žodis „Sushi“ turi aiškią prasmę, kurio neturi ieškovo turimi prekių ženklai.
40. Taigi nurodyti dviejose bylose egzistuojančių ir nustatytų faktinių aplinkybių reikšmingi skirtumai neteikia pagrindo remtis ESTT 2016 m. liepos 5 d. sprendimu byloje T-518/13 pateiktais išaiškinimais dėl lyginamų prekių ženklų panašumo.
41. Teismas neturi pagrindo pritarti ieškovo argumentams, jog atsakovo prekių ženkle esantis vaizdinis elementas (pandos ir bambuko piešinys) neturi skiriamojo požymio ir gali būti vertinamas kaip aprašomojo pobūdžio elementas ir/ar kaip nuoroda į azijietišką maistą, nes vertinant žymenį skiriamojo požymio aspektu yra itin svarbus žymens ir prekių bei paslaugų, kurioms prekių ženklas yra registruojamas, santykis. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai lyginamas žodinis ir kombinuotas prekių ženklas (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), ESTT yra išaiškinęs, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną kombinuoto prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, lyginant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas (žodinis ir sudėtinis prekių ženklai), reikia vertinti kiekvieno iš jų visumą (ESTT 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Limoncello, C-334/05). Remiantis nurodytu ESTT išaiškinimu, nagrinėjamoje byloje vertinant lyginamųjų ženklų (žodinio ir sudėtinio) panašumą, turi būti lyginamas ne tik atsakovo prekių ženklas ir žodinis ieškovo prekių ženklų atskiras elementas, tačiau visuma lyginant kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis.
42. Ieškovas nurodo, jog atsakovo prekių ženkle vaizdinis elementas atlieka tik dekoratyvinę funkciją, o dominuojantis atsakovo prekių ženklo elementas yra „MAK SUSHI“, kuris ir turi būti lyginamas su ieškovo prekių ženklais. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovo prekių ženklo esantis vaizdinis elementas (pandos ir bambuko piešinys) yra itin aiškiai matomas dėl savo vietos prekių ženkle (užima didesnę dalį). Be to, atsakovo žodinis elementas, skirtingai nei ieškovo prekių ženklai, užrašytas stilizuotu šriftu. Atsižvelgiant į atsakovo prekių ženkle esančio vaizdinio elemento grafinį ir spalvinį išpildymą, atsakovo prekių ženklą sudarantys abu elementai laikytini lygiaverčiais, darančiais įtaką bendram regimam įspūdžiui, todėl pagrįstai buvo vertinti kaip visuma. Priešingai nei teigia ieškovas, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad vartotojai iš karto dėmesį atkreiptų tik į žodinę atsakovo prekių ženklo dalį - MAK.
43. Teismo vertinimu, Apeliacinis skyrius vizualiai lygindamas ginčo prekių ženklus, išsamiai motyvavo, kokie yra dominuojantys ginčo prekių ženklų elementai, aptarė vizualiai skirtingą jų struktūrą, specifinį grafinį ir spalvinį išpildymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo prekių ženklas vizualiai nėra panašus į ieškovo prekių ženklus.
44. Teismas taip pat sutinka su Apeliacinio skyriaus išvada, jog lyginami prekių ženklai yra nepakankamai panašūs ir fonetiškai. Pagrindiniai bendro prekių ženklo fonetinio įspūdžio nustatymo elementai yra skiemenys ir konkreti jų seka bei kirtis. Lyginant prekių ženklus pagal fonetinį kriterijų pripažintina, kad elementai MAK, MC, MAC gali būti tariami tapačiai (tuo atveju, jeigu raidė C būtų tariama K), tačiau likusios lyginamų prekių ženklų dalys SUSHI ir DONALDS, ROYAL, DRIVE ir kitų ieškovo turimų žodinių prekių ženklų dalys tariamos kardinaliai skirtingai. Nepriklausomai nuo to, pagal kokios kalbos taisykles būtų tariamas atsakovo prekių ženklas, akivaizdu, kad jis nuo ieškovo prekių ženklų skiriasi didesne dalimi, nes jį sudaro 7 garsai, iš kurių tik 3 gali būti tariami tapačiai, kaip ir atitinkamos dalys ieškovo prekių ženkluose. Be kita ko, šiuo atveju atsakovo prekių ženklo elementas MAK ir ieškovo prekių ženklų elementas MC skiriasi dviem raidėmis, o elementas MAC yra tik viename ieškovo prekių ženkle ir jo pabaigoje todėl spręstina, jog lyginami ženklai neturi aukšto garsinio panašumo.
45. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai susiję su fonetiniu panašumu, nes ieškovas, apsiribodamas vien tik savo subjektyviais vertinimais, jokių kitų duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę nepateikė. Sutikina su atsakovu, jog ieškinys nėra grindžiamas prekių ženklais MC ar MAC, neatsižvelgiama į nesutampančių dalių ilgį, todėl fonetinio panašumo vertinimo atveju ieškovo argumentai apsiribojantys išimtinai elementais MC ar MAC (kurie yra tik ieškovo prekių ženklų atskiri elementai) negali patvirtinti liginamų prekių ženklų panašumo fonetiniu aspektu.
46. Lygindamas ženklus semantiškai, Apeliacinis skyrius konstatavo, jog neturi būti ignoruojami ženkluose esantys kiti žodiniai elementai, kurie turi kitą prasmę nei ginčo ženklo žodinis elementas, o taip pat ir aiškią ir lengvai suprantamą prasmę turintis ginčo ženklo vaizdinis elementas – pandos su bambukais piešinys.
47. Nesutikdamas su nurodyta išvada, ieškovas ieškinyje nurodo, jog tam tikra Lietuvos dalis žodį „MAK“ sieja su ieškovu dėl žodžio MC ar MAC. Nepritardamas tokiam ieškovo vertinimui, teismas pirmiausia pažymi, jog didžioji dalis ieškovo prekių ženklų žodinę dalį sudaro vienas žodinis elementas (McDONALDS, McSUNDAE, McFLURRY, McDRIVE, McWRAP, McCAFE) , o ne du atskiri žodžiai „Mc“ ir „DONALDS“. Dėl to šie žodžiai (žodžio dalis Mc ar MAC) nėra traktuojami atskirai ir ieškovo prekių ženklų žodinis elementas suvokiamas kaip vientisas dirbtinai sudarytas žodis McDONALDS, McDRIVE, McWRAP ir kt. Be to, žodiniai elementai MAK, MC ar MAC yra dirbtiniai ir neturi aiškios prasmės. Nors ieškovas akcentuoja aplinkybę, jog Lietuvoje žodis „MAK“, į kurį struktūra ir skambesiu labai panašų žodinį elementą MAC vartotojai yra įpratę matyti ir sieti su ieškovu, šiuo atveju net nelygina atsakovo prekių ženklo su nors vienu konkrečiu ieškovu prekių ženklu. Teismo vertinimu, atsakovo prekių ženkle yra aiškią semantinę prasmę turintis pandos su bambuku piešinys, taip pat žodis SUSHI, kuris niekaip nesusijęs su ieškovo turimais prekių ženklais. Kadangi atsakovo prekių ženklas sudarytas iš suprantamo prasminio žodžio ir aiškaus ir suprantamo piešinio, lyginami ženklai semantiškai negali būti palyginami.
48. Teismo vertinimu, žodinis elementas Mc ar MAC, dėl jo naudojimo tam tikrų kategorijų prekėms ar paslaugoms, ženklo paplitimo ir turimos reputacijos gali kelti asociacijas su ieškovu „McDonald‘s International Property Company, Ltd“, tačiau kaip nurodė atsakovas (šių aplinkybių neginčijo ieškovas), žodinis elementas Mc ar MAK taip pat naudojama ir kituose prekių ženkluose (McGYM, Mak tea ir kt.), priklausančiuose kitiems ūkio subjektams, todėl vien dėl jos panašumo į ieškovo ženklo žodiniame elemente naudojamo MC, Mac tarimą ir galimų asociacijų su atsakovo bendrove nėra pagrindo taikyti PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog nors visuomenės suklaidinimo galimybė apima ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, tačiau vien tik asociacija nėra pakankama daryti išvadą dėl suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-313/2015).
49. Įvertinus bendrą vizualinį ir fonetinį ieškovo prekių ženklų ir atsakovo prekių ženklo panašumą, jų sukuriamą bendrą įspūdį, spręstina, kad Apeliacinis skyrius priėmė pagrįstą išvadą, jog ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra panašūs.
50. Ieškovo teigimu, dėl teikiamų paslaugų tapatumo ir prekių ženklų aukšto panašumo laipsnio yra didelė tikimybė suklaidinti reikšmingą visuomenės dalį. Ieškovas nurodo, jog visuomenės klaidinimo tikimybę patvirtina visuomenės apklausos rezultatai.
51. Visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija. Šiuo atveju nenustatęs prekių ženklų panašumo Apeliacinis skyrius visuomenės suklaidinimo galimybės nevertino. Ši išvada yra pagrįsta, kadangi visuomenės suklaidinimo rizikos ar prekių (paslaugų), žymimų ieškovo ir atsakovo prekių ženklais, panašumo vertinimas pagal teismų praktiką yra aktualus tik tuomet, kai nustatomas klaidinamas prekių ženklų panašumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008). Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog atitinkama visuomenės dalis, kuri naudojasi panašiomis paslaugomis, atmestini, kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Papildomai pažymėtina, jog skirtingai nei ieškovo, atsakovo ūkinė ir komercinė veikla yra orientuota Lietuvos rinkai (atsakovo prekių ženklas yra tik nacionalinis).
52. Ieškovas pateikė visuomenės nuomonės „Baltijos tyrimai“ atliktą tyrimą (I tomas, b. l. 25), kurio apklausų duomenimis, pateikus respondentams klausimus, padarytos tokios tyrimo išvados: dauguma apklaustųjų žino MAC restoranus ar maisto prekių ženklus; du iš trijų gyventojų, kurie žino restoranus ar maisto produktų prekių ženklus su žodžiu Mac tokį prekių ženklą žino pakankamai ilgai; dauguma respondentų, nurodžiusių, kad žino prekių ženklą „McDonald‘s“ atsakė, kad jį žino daugiau nei 7 metus ir kt.
53. Nepaisant to, kad šiuo konkrečiu atveju visuomenės suklaidinimo rizikos vertinimas nėra aktualus, kadangi nenustatytas klaidinamas prekių ženklų panašumas, visgi teismui abejonių kelia taikytoji ieškovo pateiktų tyrimų metodika. Vertindamas tyrimo rezultatus, teismas sprendžia, kad respondentams klausimai buvo užduoti tokiu eiliškumu, kokiu eiliškumu pateikti tyrimo rezultatai. Atsakymas į pirmąjį klausimą gali reikšti, kad vartotojai žino „MAC ir kitus prekių ženklus, tačiau kartu gali reikšti, kad vartotojai šių prekių ženklų neskiria, įvertinant, jog klausimai pateikiami atskirai ir eilės tvarka, todėl dalis apklaustųjų pareiškė žinantys vieną iš tiriamųjų ženklų, nors galimai žinojo apie kitą ženklą. Apklausos klausimai neleidžia identifikuoti, kokius iš tiesų ieškovo prekių ženklus žino respondentai, nes yra klausiama apie prekių ženklus su žodžiu „MAC, o ne apie konkrečius ieškovo turimus prekių ženklus. Be to, apklausa atlikta ydingai, nes klausimai suformuluoti netinkamai, klausiant dėl prekių ženklo MAC, tiesiogiai nurodžius, kad tariama kaip MAK, nes užduodami menami klausimai, kurie negalimi. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų apie vartotojų suklaidinimo galimybę.
54. Ieškovas atsakovo prekių ženklo registraciją prašė panaikinti ir PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis tapatus ar panašus į ankstesnį ženklą, nepaisant to, ar prekės ar paslaugos, kurioms jis yra pareikštas registruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis ženklas, jeigu ankstesnis ženklas turi reputaciją Lietuvos Respublikoje arba, jeigu tai Europos Sąjungos prekių ženklas, turi reputaciją Europos Sąjungoje, ir dėl vėlesnio ženklo naudojimo be pagrįstos priežasties atsirastų galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio ženklo privalumais arba pažeisti skiriamuosius ženklo požymius ar pakenkti jo reputacijai.
55. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame numatyta papildoma apsauga reputaciją turintiems prekių ženklams, nuostatos iš esmės atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – BPŽR) 8 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šio straipsnio taikymui reikalingos šios sąlygos: 1) anksčiau įregistruotas ženklas turi turėti gerą vardą (reputaciją) atitinkamoje teritorijoje; 2) ginčijamas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis ženklas turi būti tapatūs arba panašūs; 3) dėl prašomo įregistruoti žymens naudojimo turi atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą naudojantis ankstesnio ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems pakenkti. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) praktikoje pažymima, kad aptariamų reikalavimų nagrinėjimo eilės tvarka gali kisti, nelygu kokios bus kiekvieno atvejo aplinkybės (ESINT Gairių C dalies 5 skirsnio 3 skyrius „Taikymo sąlygos“). Jeigu nustatoma, kad žymenys nepanašūs, analizė, skirta nustatyti, ar įvykdytos kitos BPŽR 8 straipsnio 5 dalies sąlygos, neturėtų būti atliekama.
56. Šiuo atveju Apeliacinis skyrius ieškinio reikalavimą, pareikštą PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atmetė konstatavęs ginčo prekių ženklų nepanašumą. Taigi ieškovo argumentai dėl jo prekių ženklų reputacijos pagrįstai buvo pripažinti kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Tokia pozicija atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-239-823/2019).
57. Teismas, atlikęs ieškovo prekių ženklų ir atsakovo prekių ženklo „MAK SUSHI“ (paraiškos numeris (duomenys neskelbtini)) vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (CPK 178 straipsnis). Teismas daro išvadą, jog Apeliacinis skyrius, atmesdamas ieškovo protestą ir įregistruodamas Lietuvoje atsakovo prekių ženklą „MAK SUSHI“, priėmė pagrįstą sprendimą.
58. Ieškovas nesutikimą su priimtu skundžiamus sprendimu grindžia ir PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis tapatus ar panašus į ankstesnį ženklą, nepaisant to, ar prekės ar paslaugos, kurmis jis yra pareikštas registruoti arba kuriomis jis yra įregistruotas, yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis ženklas, jeigu ankstesnis ženklas turi reputaciją Lietuvos Respublikoje.
59. Viena iš sąlygų taikyti šią nuostatą - ginčijamas ženklas turi būti tapatus arba panašus į ankstesnį ženklą. Įvertinus tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatytas lyginamųjų ženklų panašumas, atmestini ir kiti ieškovo argumentai, susiję su reputacija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas.
60. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas patyrė bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
62. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
63. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, jog patyrė 5 566,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, o atsakovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių (rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 p.), teismas tenkina atsakovo prašymą ir priteisia 5 566,00 Eur atstovavimo išlaidų iš ieškovo.
64. Ieškovas 2024 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 10 000 Eur užstato atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. CPK 797 straipsnyje nustatyta, kad, atsakovo prašymu, teismas nusprendžia atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą laiką nepareiškiamas atitinkamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą užstatą. Šioje byloje yra pagrindas atlyginti dalį atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų iš sumokėto užstato sumos, nes atsakovo atstovė pateikė prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstato sumą.
65. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
66. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo Mc Donald‘s International Property Company Ltd. ieškinį atmesti.
Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo Mc Donald‘s International Property Company Ltd. atsakovui MB „Lantua“ 5 566,00 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui MB „Lantua“ atlyginti 5 566,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo Mc Donald‘s International Property Company Ltd. 2024 m. liepos 10 d. sumokėtos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 10 000,00 Eur užstato sumos. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriui ir 5 566,00 Eur pervesti į atsakovo MB „Lantua“ nurodytą sąskaitą sprendimui įsiteisėjus.
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.