Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1238-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-10221-466/2017Nutartis · 2017-02-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
2S-1238-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04264-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
S. F.
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-1238-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04264-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.; 3.4.5.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolė V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. F. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2016-11-29 patvarkymą dalyje, kurioje yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), bei grąžinti be pagrindo nurašytas lėšas, jei tokios buvo nurašytos, taip pat panaikinti joms pritaikytą areštą.Antstolė V. M. 2017-01-30 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668, 733-743 straipsnius bei vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, taigi išieškojimas į nuteistajam artimųjų skiriamas lėšas buvo nukreiptas pagrįstai. Be to, skolininkas dirba ir gauna darbo užmokestį, iš kurio atskaičius privalomas išmokas, jam lieka laisvai disponuojamų piniginių lėšų papildomiems poreikiams tenkinti. Siekiant išsklaidyti abejones dėl galimybės laisvai disponuoti po atskaitymo liekančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis įkalinimo įstaigos sąskaitoje, antstolė patikslino patvarkymą, kuriuo areštuotos skolininko piniginės lėšos. Pažymėjo, jog skolininkas yra puikiai susipažinęs su vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis teismų praktika bei žino savo teises, tačiau pamiršta savo pareigas – nesistengia kuo greičiau padengti turimus įsiskolinimus ir yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-24 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendė, jog išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal CPK 736 straipsnį, kuriuo vadovaujantis išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį bei kitas jam prilygintas išmokas. Be to, CPK 668, 739 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitos nuostatos nenustato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, gautą iš trečiųjų asmenų, todėl pripažintina, kad antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos skolininkui priklausančioje sąskaitoje. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo pajamų, taigi, likusią jų dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Dėl šios priežasties skolininko argumentą, jog jis neturi galimybės įsigyti papildomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, teismas atmetė. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi, skundžiamas patvarkymas buvo priimtas laikantis nurodytų teisės normų, todėl teismas pripažino, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, antstolė 2017-01-30 patvarkymu patikslino 2016-11-29 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-6942 nurodant, kad iš skolininkui priklausančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančios sąskaitos turi būti nurašomos tik iš trečiųjų asmenų gaunamos pajamos, o iš skolininko darbo užmokesčio turi būti išieškoma laikantis Lietuvos Respublikos CPK 736 straipsnio, nustatančio išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarką, reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties teismas nesutiko su skolininko argumentu, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš atlyginimo, neviršijančio 1 MMA, ir pripažino, jog išieškojimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas jo pajamas buvo nukreiptas pagrįstai. Skolininkas taip pat prašė grąžinti nuskaičiuotas lėšas. Pripažinus, jog antstolė išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų vykdo pagrįstai ir teisėtai, šį prašymą teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolės V. M. 2017-01-30 patvarkymą, grąžinti neteisėtai nusavintas lėšas bei panaikinti areštą lėšoms kurios neviršija vieno MMA, bet kuriuo yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Nurodo, kad sąskaitos areštas yra visiškai nereikalingas, prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymąsi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Skundžiamas veiksmas riboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Iš pareiškėjo yra išieškomos beveik visos lėšos esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija 1 MMA ar ne.Antstolė, susipažinusi ir įvertinus skolininko pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą, keliamą skunde. Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolės veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas jį pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo.Kai kurioms, iš dabar antstolės vykdomų bylų, jau yra suėjęs senaties terminas. Bet kuriuo atveju išieškojimui pagal 2007 m. išduotą vykdomąjį dokumentą yra suėję vykdymo (išieškojimo) senaties terminai, papildomiems reikalavimams senaties terminai taip pat yra suėję. Antstolė siekia ne tik įvykdyti patį vykdomąjį dokumentą, o ir išsireikalauti vykdymo išlaidas. Sprendžiant iš pateikto skundžiamo patvarkymo, antstolis per praėjusius 10 metų jokių veiksmų išsireikalauti vykdymo išlaidoms nesiėmė. Taigi, antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes ginčytinas vykdomasis dokumentas surašytas prieš 10 metų, ir yra suėję visi įmanomi senaties terminai. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama suėjus pagrindinio reikalavimo vykdymo senaties terminui. Pareiškėjas iki šiol nėra gavęs nei raginimo nei patvarkymų, ir byloje nėra jokių duomenų, jog būtų ėmęsis kokių nors veiksmų siekdamas išvengti mokėjimo, todėl vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.Antstolė V. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas klysta skunde nurodydamas, kad išieškojimas iš skolininko lėšų gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, kadangi galimybę išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA įtvirtina CPK 736 straipsnis.Apeliantas klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Teismas nurodė, kad šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, o prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo.VSDFV duomenimis apeliantas įkalinimo įstaigoje dirba ir gauna darbo užmokestį. Išskaitų iš periodiškai gaunamų su darbo santykiais susijusių išmokų tvarką numato CPK 736 straipsnis. Taigi, apeliantas gali laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, liekančiomis po CPK 736 straipsnio atlikto atskaitymo. Jokiu apribojimų, susijusių su darbo užmokesčio dalimi, liekančia po CPK 736 straipsniu nustatyta tvarka atlikto atskaitymo, antstolė nėra nustačiusi.Įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos, o kilus ginčui dėl piniginių lėšų kilmės skolininkas turi teisę pateikti antstolei piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Jokių įrodymų, kad apeliantas gauna ne tik darbo užmokestį, iš kurio išieškojimas vykdomas CPK 736 straipsnio tvarka, bet ir kitokias lėšas, nėra pateikta.Apelianto teiginiai, kad kai kurioms, iš dabar antstolės vykdomų bylų, apelianto atžvilgiu yra suėjęs senaties terminas, nepagrįsti, kadangi vykdymo veiksmai atlikti nepraėjus dviem metams nuo nutarimų gavimo, vykdymo veiksmai atlikti sistemingai, vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė V. M. vykdo išieškotojų Valstybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktus vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. F.. Vykdymo proceso metu priimtas 2016-11-29 patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-6944, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-6942, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-6943 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-6941. 2017-01-26 antstolių kontoroje gautas skundas dėl antstolio veiksmų.Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas patvarkymas yra teisėtas – jis riboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais pareiškėjo argumentais nesutinka bei nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčas yra kilęs dėl išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, iš kurio yra išieškoma pagal CPK 736 straipsnį. CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių 1 MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. To paties straipsnio 2 dalyje – jog iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios 1 MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolės argumentui, jog įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos, kas nagrinėjamu atveju ir vyksta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su antstolės argumentu, jog kilus ginčui dėl piniginių lėšų kilmės skolininkas turi teisę pateikti antstolei piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tačiau jokių įrodymų, kad pareiškėjas gauna ne tik darbo užmokestį, iš kurio išieškojimas vykdomas CPK 736 straipsnio tvarka, bet ir kitokias lėšas, pateikta nėra. Vadovaudamasis aukščiau pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas patvarkymas, ypatingai atsižvelgiant į jo patikslinimą, yra pagrįstas ir teisėtas.Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar skundžiamas patvarkymas yra pakankamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas patvarkymas yra motyvuotas, motyvavimo nepakankamumas nustatytas būti negali.Pareiškėjas taip pat ginčija skundžiamo patvarkymo teisėtumą dėl to, jog kai kurioms iš antstolės vykdomų bylų yra suėjęs senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šis ir jį detalizuojantys argumentai negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytas ir jį detalizuojantys argumentai pareiškėjo skunde, kuris persiųstas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pateikti nėra. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, jog konstatavus, kad minėti argumentai yra nauji, pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti nėra. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nutartį nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius