- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- eA20.-318-617/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00297-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Pareiškėjas
- M. H.
- Suinteresuotas asmuo
- VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centru
- Advokatai
- Rūta Mečkovskytė
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo M. H. prašymą su suinteresuotu asmeniu VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centru dėl judėjimo ribojimų taikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. H. prašo peržiūrėti Utenos apylinkės teismo 2025-03-19 sprendimu paskirtą laisvės ribojimo priemonę ir ją pakeisti. Paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.
Pareiškėjas paaiškino, kad prašo jo prašymą patenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais, leisti jam gyventi tokiomis sąlygomis, kokiomis jis gyveno iki sulaikymo.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad nors M. H. yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, de facto jis gyvena sulaikymo sąlygomis. Teritorija yra aptverta, jis negali laisvai judėti, dienos režimas griežtai reglamentuotas. Tokia priemonė gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, pareiškėjas faktiškai yra sulaikytas 3 mėnesius. Jo prašymai išeiti už teritorijos ribų nenagrinėjami, jis prašymus siunčia el. paštu – prašymai neregistruojami, žodžiu atsakoma, kad prašymai nebus patenkinti. Užsienietis faktiškai sulaikytas prieglobsčio motyvo nustatymo ir vertinimo tikslu, bet Migracijos departamentas per visą jo sulaikymo terminą neatliko jokių veiksmų, nors užsienietis teikia prašymus apie nagrinėjimo eigą. Instituciją, nagrinėjanti užsieniečio prieglobsčio prašymą, neveikia, todėl nėra pagrindo laikyti užsienietį sulaikymo sąlygomis. M. H. yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Sulaikymo vietoje nevykdomos gydytojų rekomendacijos, jis negauna gydymo. Pritaikyta priemonė žalinga sveikatos būklei ir yra neproporcinga tikslams. M. H., nors ir buvo išvykęs į Lenkija, jo tikslas nebuvo pasislėpti. Jis pats savarankiškai grįžo į Lietuvą. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo teta, kuri sutinka suteikti pareiškėjui gyvenamąjį plotą ir lėšų pragyvenimui. Pareiškėjui išaiškinta, kad prieglobsčio prašymą nagrinėja tik viena Europos Sąjungos šalis – Lietuva, todėl išvykus iš Lietuvos, jis vėl būtų grąžintas. Prašo paskirti M. H. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad su prašymu nesutinka atsiliepime nurodytais argumentais. Užsieniečiui yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis nėra sulaikytas, jam gali būti suteikta galimybę išeiti už apgyvendinimo vietos ribų. Tai sprendžia Priėmimo ir integracijos agentūros vadovas. Priėmimo ir integracijos agentūra nurodė, kad užsieniečio prašymais išeiti iš gyvendinimo vietos teritorijos yra tenkinami. Nors užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos, jam teikiama psichologo ir medikų pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nustatyta, kad M. H. (toliau – ir užsienietis) į Lietuvos Respubliką atvyko 2020-09-26 teisėtai, turėdamas galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis pateikė prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR 2021-03-26 priėmė sprendimą Nr. 12PR-47 nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kuris įsiteisėjo. 2021-04-14 užsieniečiui buvo išduota nacionalinė „D“ tipo viza, kuri galiojo iki 2021-10-14. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2023-10-14. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-05-25 priėmė sprendimą Nr. 23S60587 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. 2023-05-31 užsieniečiui pakartotinai išduota nacionalinė „D“ tipo viza, kuri galiojo iki 2023-11-12. 2023-11-13 M. H. Migracijos departamentui prie LR VRM pateikė paskesnį prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu užsieniečiui buvo leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-12-10 priėmė sprendimą Nr. 23S220892 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, bei uždrausti atvykti 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-02-21 sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, iki 2024-05-19, kurios terminas vėlesniais teismų sprendimais pratęstas iki 2025-02-19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-04-24 nutartimi paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024-03-05 sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Migracijos departamento prie LR VRM 2023-12-10 sprendimas Nr. 23S220892 ir Migracijos departamentas prie LR VRM įpareigotas iš naujo išnagrinėti užsieniečio prašymą. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-09-20 priėmė sprendimą Nr. 24S213995, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Regionų administracinis teismas 2024-12-10 sprendimu panaikino minėtą Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti užsieniečio prašymą. Užsienietis 2024-09-27 pateikė prieglobsčio prašymą Lenkijos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-01-13 priėmė sprendimą Nr. 25S10308, kuriuo nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2025-03-17 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. M. H. pateikė prašymą atnaujinti jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimą. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025-03-19 sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025-06-17, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. 2025-04-15 užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta.
Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, M. H. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta. Nors užsieniečio atstovė nurodė, kad prieglobsčio prašymo motyvai yra nustatyti, vyksta jų vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog formaliai egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
Kaip minėta, užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, pažeisdamas jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jis Lenkijos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, bet nelaukiant kol bus perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą, pats grįžo į Lietuvos Respubliką. Užsienietis nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos išvyko siekiant išvengti galimo jo išsiuntimo, taip pat nurodė, kad jokiu būdu nesutinka būti grąžintas į Baltarusijos Respubliką. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo, todėl būtina kontroliuoti jo judėjimo laisvę.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2025-04-16 nutartyje (administracinė byla Nr. A-1858-1188/2025), nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nurodė, kad „<...> pirmosios instancijos teismas užsieniečiui pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, t. y. apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. birželio 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegija, be kita ko atsižvelgdama į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kurio asmenybė nustatyta; užsienietis nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, pažeisdamas jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos; Lenkijos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, bet nelaukiant kol bus perduotas Lietuvos Respublikai, pats grįžo, siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikoma priemonė yra proporcinga siekiamiems Įstatymo tikslams (priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje), kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.“
Nors pareiškėjo atstovė nurodė, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė de facto prilyginama sulaikymui, teismas 2025-03-19 sprendime nurodė, kad Įstatymo 115¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūrą. Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024-09-17 įsakymu Nr. A1-614 „Dėl Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų patvirtinimo“, 10.11. p. Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo. Nors užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama, bet šis ribojimas nėra absoliutus, ypač po minėto Įstatymo pasikeitimo.
Taip pat aukštesnės instancijos teismas minėtos nutarties 43 p. konstatavo, kad „Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2739-575/2024 pasisakydamas dėl užsieniečio apeliacinio skundo argumentų, jog jam faktiškai yra taikomas sulaikymas, bei dėl ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimo (byloje C-72/22), kuriame buvo vertinamas Įstatyme įvirtintas teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, padarytą išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymėjo, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijoje, gali iš jos išvykti, gavęs URC vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-968/2024).“
Nustatyta, kad užsienietis 2025-04-15 yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Kaip minėta, užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė neprilyginama sulaikymui, todėl gali būti taikoma ir į pažeidžiamų asmenų sąrašą įtrauktiems asmenims. Pareiškėjas pats nurodė, kad jam šiuo metu taikomas gydymas, šiuo metu laikomasi gydytojų rekomendacijų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo pakeisti taikomos užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., 118 str. 2 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
M. H. prašymo netenkinti.
Palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025-03-19 sprendimą, kuriuo Baltarusijos Respublikos piliečiui M. H., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025-06-17, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.