- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- A-2739-575/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00442-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, kuriame prašė persvarstyti ir palikti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. K. (toliau – ir Užsienietis) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu skirtą sulaikymą trims mėnesiams iki 2024 m. lapkričio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Centras teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais. Centras detalizavo Užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius, nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) pareigūnai patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), nustatė neteisėtai dirbantį ir prisistatyti nepageidaujantį asmenį, kuris, atvykus VSAT atstovams prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K., tačiau dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikti negalėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu užsienietis sulaikytas 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 24S230022 nusprendė užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
3. Centras pažymėjo, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kuris Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 24S243333 priimtas nagrinėti iš esmės.
4. Centro įsitikinimu, Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga, kadangi jis nuo 2024 m. liepos 20 d. nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo padėties nustatymo, gyveno Lietuvoje neteisėtai, nebuvo aišku, kur Užsieniečio pasas, jis neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių su Lietuva. Centras pažymėjo, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai VSAT nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, siekdamas sutrukdyti įvykdyti išsiuntimo sprendimą. Centro vertinimu, išlieka tikimybė, kad Užsienietis gali vengti grąžinimo arba savo veiksmais trukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, t. y. sulaikymas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti.
5. Teismo posėdyje Užsienietis ir jo atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojant asmenį pranešti apie savo buvimo vietą.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies, t. y. pakeitė Užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Paskutinis Užsieniečio teisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) fiksuotas 2022 m. vasario 27 d. per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą, paskutinis išvykimas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 28 d. per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos Lavoriškių pasienio kontrolės punktą, todėl nėra žinoma, kada jis ir vėl atvyko į Lietuvos Respubliką.
7.2. 2024 m. rugpjūčio 20 d. VDI pareigūnai patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), nustatė neteisėtai dirbantį ir prisistatyti nepageidaujantį asmenį, kuris, atvykus VSAT atstovams prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikti asmuo negalėjo (pasak užsieniečio, jis išsiuntė savo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą į Lenkijos Respubliką norėdamas gauti tos šalies vizą).
7.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai.
7.4. VSAT 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 24S230022 nusprendė Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausiančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritoriją, kuris galioja 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
7.5. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, kuris Migracijos departamento 2024 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 24S243333 priimtas nagrinėti iš esmės. Byloje nebuvo duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas.
8. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose, 5 dalies 2–4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, kadangi nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė būdamas sulaikytas, kai sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, be to, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.
9. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, teismas darė išvadą, kad jo tapatybė nustatyta. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, netaikant šios priemonės užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
III.
10. Užsienietis K. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad jis savo tarptautinės apsaugos prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Apelianto prašymas suteikti prieglobstį priimtas nagrinėti iš esmės.
12. Apeliantas akcentuoja, kad faktiškai jis lieka sulaikytas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – yra sulaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Užsieniečio įsitikinimu, nors pirmosios instancijos teismas nustatė teisinį sulaikymo pagrindą, t. y. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, tačiau nenustatė nė vienos to paties straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti sprendžiant dėl sulaikymo taikymo.
Šalies argumentai
14. Apeliantas nurodo, kad iš teismo sprendimo matyti, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, asmuo turi galiojantį pasą. Kaip nurodė teismas, byloje nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiautų, kad keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat pažymėtina, jog nėra duomenų apie jo padarytus laikino išvykimo iš VSAT pažeidimus, teismo sprendimu paskirtos priemonės nevykdymą ar bandymą išvykti iš Lietuvos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Tuo atveju, kai taikomas sulaikymas dėl tos priežasties, jog reikia nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, asmuo gali būti sulaikytas tik jeigu jo nesulaikius nėra galimybės šių motyvų nustatyti.
15. Apeliantas teigia, kad nebuvo nustatyta, jog nesulaikius apelianto, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų – iš asmens bylos medžiagos, kuri buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, matyti, kad Užsieniečio prieglobsčio motyvai yra aiškūs ((duomenys neskelbtini)). Apelianto įsitikinimu, aplinkybė, kad Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti asmens prašymą iš esmės bendra tvarka, o ne skubos tvarka, patvirtina, kad tai nėra akivaizdžiai nepagrįstas prašymas, pateiktas tik siekiant išvengti išsiuntimo, todėl ir faktiškai apeliantą sulaikyti nėra būtinybės.
16. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai taikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas, kadangi, kaip minėta, nėra pagrindo teigti, kad asmens prašymas dėl prieglobsčio buvo pateiktas tik tam, kad jis išvengtų išsiuntimo.
17. Užsieniečio teigimu, byloje yra nustatyta, jog asmuo pateikė originalų tapatybės dokumentą – pasą, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jo prieglobsčio prašymas grindžiamas rimtomis persekiojimo priežastimis, prašymas pagrįstas rašytiniais įrodymais, asmuo nebuvo pažeidęs VSAT apgyvendinimo tvarkos, nekelia grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismui nepagrindus, kad Užsienietis gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliantas akcentuoja, kad nėra pagrindo taip stipriai varžyti jo laisvę, todėl jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, kurie pagrindžia, kad jis turi gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismui Užsienietis buvo nurodęs, kad jis turi lėšų pragyventi, kurios yra gaunamos iš (duomenys neskelbtini) likusio turto nuomos. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus bei tai, kad jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas dar tęsis ilgą laiką, nėra proporcinga Užsienietį laikyti sulaikytą, todėl jam taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas registruotis VSAT nuotolinio ryšio priemonėmis.
19. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Centras pabrėžia, kad apelianto veiksmai, t. y. jis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo VSAT ir išsiuntimo sprendimo priėmimo, vertintini kaip nenoras būti grąžintam į savo kilmės šalį ir siekimas bet kokiais būdais to išvengti.
21. Nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Centras tvirtina, jog nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktą taikyti apeliantui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi asmens elgesys nepaneigia rizikos, kad skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Ankščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantui, taikant judėjimo laisvės apribojimą, vertinamos individualios aplinkybės, išvengiant pasislėpimo pavojaus. Be to, Užsienietis laikomas apribotoje teritorijoje, tačiau jam suteikiama teisė laisvai judėti, išvykti iš apgyvendinimo vietos apie tai informuojant atsakingus asmenis, todėl apelianto teiginiai, kad jis faktiškai sulaikytas, yra nepagrįsti.
22. Atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus. Apeliantui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą VSAT ir kitų teisėsaugos institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą dėl K. K. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino Centro teikimą ir pakeitė Užsieniečiui ankstesniu teismo sprendimu skirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai taikyti sulaikymą, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose (kartu su 5 dalies 2–4 punktais). Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą, jo asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais ar kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.
25. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra jo sulaikymo pagrindų, numatytų Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT arba Migracijos departamentui apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
29. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).
30. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
31. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
32. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2¹ dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.
33. Įvertinus tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje (kaip pats teigė, nuo 2024 m. liepos 20 d.) buvo ir dirbo neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybės dokumento ir kitų dokumentų, suteikiančių jam teisę būti ir dirbti (vykdyti individualią veiklą) Lietuvos Respublikoje, Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė būdamas sulaikytas ir tik VSAT 2024 m. spalio 14 d. priėmus sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo, kas sudaro pagrindą manyti, kad prieglobstis nebuvo Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kad yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose nurodytas aplinkybes, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, negalima daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas. Be to, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
34. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti, kadangi, bylos duomenimis, Migracijos departamentas priėmė sprendimą iš esmės nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).
35. Be to, sprendžiant dėl Užsieniečio teisinės padėties pasikeitimo, t. y. prašymo suteikti prieglobstį pateikimo po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nustatyto judėjimo laisvės apribojimo, akcentuotina, jog Užsienietis per visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį neprašė tarptautinės apsaugos, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik Migracijos departamentui priėmus sprendimą, kuriuo, be kita ko, Užsienietis išsiunčiamas į kilmės valstybę. Todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę ir Užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (Įstatymo 113 str. 4 d. 3 p.).
36. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant jo judėjimo laisvės apribojimus (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.) yra pagrįsta bylos duomenimis ir būtina bei proporcinga siekiamam tikslui – užtikrinti, jog Užsienietis, pasinaudodamas jam suteikta teise laisvai judėti, nepasišalins iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir neužkirs kelio kompetentingoms institucijoms priimti bei įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, taip kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Užsieniečiui faktiškai yra taikomas sulaikymas, bei dėl ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje C-72/22, kuriame buvo vertinamas Įstatyme įvirtintas teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, padarytą išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymi, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijoje, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-968/2024). Pažymėtina, jog Centre Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.
38. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio dar nėra išnagrinėtas, jis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė vertintina kaip proporcinga siekiamam tikslui.
39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.