Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta CPK 123 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnyje nustatyta tvarka, nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį ar paaiškinimų dėl ieškovės reikalavimų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusios ieškovės atstovei neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kas šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šalys santuokoje nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 7, 8-9). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, nes, gyvenant santuokoje, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, nesirūpino šeima, iš namų nešdavo daiktus. Mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (b. l. 34, 35), jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės, lėmusios šalių santuokos iširimą, tačiau, įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, kaip nurodė ieškovė, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, R. Č. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, ieškovės kreipimosi į teismą metu atsakovas atlikinėjo paskirtą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14, 22), todėl atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo preziumuojama (CPK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, teismo vertinimu, netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas procese buvo neaktyvus, savo nuomonės dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, nesidomėjo bylos eiga. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Šalys santuokos metu dalintino turto ir prievolių neįgijo, vaikų neturi, išlaikymo ieškovė priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliktina santuokinė pavardė „Č.“ (CK 3.69 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje esantis 2015 m. spalio 5 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo patvirtina, kad V. Č. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, b. l. 5), todėl byloje mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas ), priteistinas iš atsakovo valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 2,74 Eur pašto išlaidos (b. l. 2), kurios yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-12-11 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad byloje susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 153,44 Eur, kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir V. B. (po santuokos sudarymo Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl R. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. Č. palikti santuokinę pavardę „Č.“, R. Č. palikti prigimtinę pavardę „Č.“.

Priteisti iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,44 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 44 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.