Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-748-755/2017 pagal ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo (dabar – Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų) 2017 m. liepos 17 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog skundžiamą 2017 m. liepos 17 d. sprendimą priėmė bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Zarasų rajono apylinkės teismas (b. l. 5-6). Nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu J. S. Panevėžio apygardos teismui padavė apeliacinį skundą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti (b. l. 15).

CPK 25 straipsnis nustato, kad civilines bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai. Pagal CPK 301 straipsnį apeliacijos objektu gali būti neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, o pagal minėto straipsnio 2 dalį apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundžiamą nutartį apygardos teismas priėmė bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, susidarytų teisiškai ydinga situacija, jei apeliacinės instancijos teismui išsprendus tarpinius procesinius klausimus (tarp jų ir nustačius procesinių dokumentų trūkumus) būtų sudaryta galimybė peržiūrėti jų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1171-943/2016; 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301-196/2016). Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamą nutartį priėmė apeliacinės instancijos teismas – Panevėžio apygardos teismas, kuris nagrinėja ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą, šios nutarties peržiūra apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme negalima.

Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Papildomai Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas J. S. 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį, t. y. advokato pasirašytą, apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, nutraukti.