- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2-15206-820/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10659-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- G. A., G. G.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Valdas Rakauskas
- Kategorijos
viešame mišriame teismo žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovams G. A. ir G. G. dėl prievolės pripažinimo solidaria.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas:
1.1. pripažinti, kad skola 7095,69 Eur antstolio Mindaugo Dapkaus vykdomojoje byloje Nr. 0028/12/00505 (vykdoma pagal 2008-07-02 vekselio pagrindu Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notaro Donato Baranausko išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį išrašą, notarinio registro Nr. DB-400), skola 14191,38 Eur antstolio Mindaugo Dapkaus vykdomojoje byloje Nr. 0028/12/00506 (vykdoma pagal 2008-07-02 vekselio pagrindu Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notaro Donato Baranausko išduotą paprastojo vekselio vykdomąjį išrašą, notarinio registro Nr. DB-402) yra solidarios atsakovų G. A. G. G. prievolės ir pagal jas šie atsako kreditoriui J. V. abu – G. A. ir G. G. – solidariai.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas paskolino G. G. ir G. A. šeimos interesais 73 500 Lt (pagal 2008-07-02 24500 Lt, pagal 2008-07-02 49000 Lt). 2022-03-05 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-531-1090/2022 metu G. G. nurodė, kad iš manęs gautus pinigus panaudojo UAB „Vilanika“ statybinių medžiagų įgijimui, UAB „Vilanika“ yra bankrutavusi. UAB „Vilanika“ akcijos yra įgytos G. G. ir G. A. santuokos metu. Remiantis CK 3.88 str. 1 d. vekselių sudarymo metu UAB „Vilanika“ įgytos akcijos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip turtas įgytas santuokos metu vieno iš sutuoktinių vardu. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išrašas. UAB „Vilanika“ vadovu dirbo G. G., šioje įmonėje ieškovo žiniomis bei remiantis pridedamu banko išrašu dirbo ir G. A.. Laikytina, kad pagal vekselius paskolinti pinigai yra paimti bendram šeimos verslui vystyti, todėl paimti ir panaudotos šeimos interesais. Netikėti G. G. nurodytomis aplinkybėmis, kad šis skolinosi bendro šeimos verslo poreikiams ieškovas neturi pagrindo netikėti, kadangi atsakovas ir skolindamasis ieškovui nurodė, kad pinigus skolinasi verslui. Ieškovo paskolintos lėšos nebuvo grąžintos. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą ir man buvo padaryti 2 vykdomieji įrašai dėl priverstinio vykdymo. Sužinojusi apie tai, kad iš jos pajamų, gali būti ieškomos lėšos, siekdama išvengti bendros prievolės, tuometinė G. G. su savo sutuoktiniu G. G. 2012 m. gegužės 2 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kad iš atsakovės nebūtų galima išieškoti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1248- 783/2022 dėl santuokos nutraukimo tarp G. G. ir G. A. Teismas nurodė, „atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas siūlo ir išaiškina suinteresuotam asmeniui J. V. teisę pareikšti bendra tvarka teisme, t. y. ne šioje byloje, kuri nagrinėjama ypatingąja teisena, ieškinį su tinkamai suformuluotu materialiniu reikalavimu, kuris būtų nagrinėjamas ginčo teisena ir pagal kurį galėtų būti išspręstas kreditoriaus J. V. ir pareiškėjų ginčas dėl minėtų ginčo prievolių pobūdžio, o teismas šią nagrinėjamą bylą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu sustabdytų iki minėtos bylos išnagrinėjimo (CPK 540 straipsnio 4 dalis)“. Todėl ieškovas reiškia ieškinį ginčo teisenoje. Ieškovas taip pat prašo išreikalauti iš teismui prieinamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie tai, kokias pajamas gavo G. A. ir G. G. įdarbinimus, draudžiamąsias pajamas nuo 2008-07-02 iki UAB „Vilanika“ bankroto bylos iškėlimo 2014-02-27. G. G. ir G. A. ne tik, kad buvo akcijų savininkai, bet ir gaudavo pastovias pajamas iš šios įmonės - šeimos verslo.
II. Atsakovų atsiliepimo santrauka
4. Atsakovė G. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė G. A. atsiliepime nurodė, kad priešingai nei nurodoma ieškinyje, su ieškiniu pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, jog ieškovas J. V. pinigus būtų skolinęs šeimos poreikiams ir kad apie tokį skolinimąsi būtų žinojusi atsakovė G. A., t. y. nei paprastuose neprotestuotinuose vekseliuose, nei jų pagrindu išduotuose vykdomuosiuose įrašuose nėra nurodyta G. A. pavardė. Be to, atsakovei G. A. apie „skolą“ J. V. tapo žinoma tik 2020 m. gruodžio mėnesį, t. y. rengiant procesinius dokumentus santuokos tarp G. G. ir G. A. nutraukimo byloje. G. A. nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis ir kaip atsirado atsakovo G. G. kreditoriniai įsipareigojimai J. V. Nurodo, kad UAB „Vilanika“ buvo įsteigta 2005-07-12 ir juridinių asmenų registre įregistruota 2005-08-08 d., t. y. iki G. A. ir atsakovo G. G. bažnytinės santuokos sudarymo, kuri 2007 m. rugpjūčio 29 d. įregistruota Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis 2012-05-02 d. Vedybų sutartimi, UAB „Vilanika" akcijos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui G. G. Be to, šios sutarties 6.3 - 6.5 p. nurodomi konkretūs šalių turimi kreditoriai, tarp kurių kreditoriniai įsipareigojimai J. V. yra pripažinti asmenine atsakovo G. G. prievole. Ieškovas J. V. niekada nėra kreipęsis į atsakovę G. A. dėl skolos grąžinimo ir niekada nėra reikalavęs G. A. ją grąžinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų leidžiančių konstatuoti, kad ieškovui J. V. už G. G. paskolintus pinigus atsakovė G. A. yra solidariai atsakinga.
III. Dubliko santrauka
6. Ieškovas pateikė dubliką, nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus.
7. Ieškovas dublike nurodo, kad į bylą yra pateiktas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad G. G. 100 vardinių paprastųjų akcijų įgijo ir turėjo nuo 2008-06-04 iki 2008-06-11, tuo tarpu 700 vardinių akcijų šis turėjo nuo 2008-06-11 iki 2015-12-30. Į elektroninę bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė G. A. pateikė santuokos liudijimą, kuriame nurodyta atsakovų santuokos sudarymo data- 2007-08-25. Todėl toks atsakovės nurodymas yra nepagrįstas, nes UAB „Vilanika“ akcijos įgytos santuokos metu.
Atsiliepimas
8. Atsakovė taip pat atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vadovaujantis 2012-05-02 vedybų sutartimi, UAB „Vilanika“ akcijos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui G. G. Be to, nurodo, atsakovė atsiliepime į ieškinį, šios sutarties 6.3 ir 6.5 p. nurodomi konkretūs šalių turimi kreditoriai, tarp kurių kreditoriniai įsipareigojimai J. V. yra pripažinti asmenine atsakovo G. G. prievole. Šie argumentai nėra pagrindas atmesti ieškinį. Povedybinė sutartis sudaryta 2012-05-02, o prievolės vekseliai sudaryti 2008 m. liepos mėnesį ir šalims iki pat minimos povedybinės sutarties sudarymo buvo taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, tame tarpe ir įsigytoms akcijoms. Nurodo, kad ieškovas domėjosi savo prievolės įvykdymo eiga pas antstolį, vykdantį išieškojimą, ieškovui buvo pasakyta, kad, kadangi sudaryta povedybinė sutartis, antstolis negali ieškoti iš atsakovės G. A. turto, tačiau, kai byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pakeltas spręsti klausimas dėl prievolės likimo po santuokos nutraukimo, ieškovas pradėjo reikšti reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Po prievolės sudarymo ieškovas manė, kad prievolė yra solidari. Susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles. Atsakovai santuokos metu įgijo įmonę, todėl preziumuojama, kad šios įmonės akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įmonės įsigijimas yra tikslinga veikla – šeimos turtinės padėties gerinimas ir šeimos poreikių tenkinimas. G. G. investavo iš manęs pasiskolintas lėšas į įmonės plėtrą - statybinių medžiagų pirkimą.
9. Ieškovo žiniomis, kartu su G. G. UAB „Vilanika“ dirbo ir jo sutuoktinė G. A. Taigi lėšos buvo panaudotos bendrais šeimos interesais - bendros įmonės veiklai, kad būtų galima tenkintis tiek ir darbo užmokesčio forma, tiek ir kitomis išmokomis dalyviams savo šeimos poreikius. Vien tai, kad įmonės, kuri pagal savo esmę yra šeimos verslas, forma UAB, nepaneigia to, kad lėšos pasiskolintos ir panaudotos šeimos interesais. Tai, kad įmonė UAB „Vilanika“ buvo, įgyjant po santuokos sudarymo akcijas, buvo įsigyta šeimos interesais patvirtina ta aplinkybė, kad iš G. A. nebuvo jokių prieštaravimų dėl įmonės akcijų pirkimo - pardavimo, nebuvo jokių ginčų tarp sutuoktinių dėl įmonės veiklos, o akcijos priskirtos asmeninėn G. G. nuosavybėn tik po to, kai ieškovas 2012-01-20 nukreipė vykdymui savo vekselius antstoliui Mindaugui Dabkui. Saugant kito sutuoktinio interesus, G. G. padarė taip, kad nebūtų išsaugota jokių su UAB „Vilanika“ susijusių dokumentų, G. G. bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, jie pradanginti. 2022-03-04 teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-531-1090/2022 G. G. nurodė, kad paskolintos lėšos buvo perduotos UAB „Vilanika“ statybinių medžiagų iš Kinijos įsigijimui, protokolas – garso įrašas pridedamas. Įmonės dokumentus G. G. bankroto administratoriui neperdavė. Kadangi įmonės dokumentai neperduoti, todėl byloje, siekiant atskleisti bylos esmę, yra būtini G. G. ir G. A. paaiškinimai.?
IV. Tripliko santrauka
10. Atsakovė G. A. pateikė tripliką, prašė ieškinį atmesti.
11. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo paskolintos piniginės lėšos atsakovui G. G. būtų panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. UAB „Vilanika“ niekada nebuvo šeimos verslu, iš kurio gautos pajamos būtų buvę naudojamos šeimos poreikiams. UAB „Vilanika“ nuolat turėjo įsiskolinimų ir dirbo nuostolingai, negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2014 m. pradžioje jai buvo iškelta bankroto byla.
12. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jo paskolintos lėšos G. G. statybinėms prekėms pirkti buvo įtrauktos į UAB „Vilanika“ buhalterinę apskaitą. Atsiliepime į ieškinį jau buvo nurodyta, kad pagal vekselį pasiskolinti ir į bendrovės sąskaitą įnešti pinigai, panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms, savo esme neatitinka bendro turto tvarkymo (t. y. turto priežiūros, eksploatacijos, remonto ir pan.) išlaidų sampratos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškovo perduotos lėšos G. G. nelaikomos šeimos turtu.
13. Apie vekselių sudarymą atsakovei tapo žinoma tik 2020 m. gruodžio mėnesį, t. y. rengiant procesinius dokumentus santuokos tarp G. G. ir G. A. nutraukimo byloje. Ieškovas nepagrįstai reikalauja atsakovui G. G. perduotus pinigus pripažinti solidaria atsakovės ir G. G. skola, nors nebuvo jokio sutikimo tokiam sandorio sudarymui ir šio sandorio atsakovė niekada nepatvirtino bei nurodyti vekseliai ir pagal juos gautos sumos nebuvo sudaryti šeimos interesais.
14. Iki santuokos nutraukimo bylos ieškovas nesikreipęs į atsakovę ir neinformavo apie esamą skolą. Jei ieškovo teigimu, piniginės lėšos buvo skolinamos UAB „Vilanika“ veiklos vykdymui, kodėl vekselyje nebuvo nurodyta UAB „Vilanika“ bei kodėl J. V. nesikreipė dėl skolos išieškojimo iš šios įmonės. Be to, J. V. nereiškė jokio reikalavimo UAB „Vilanika“ bei nesikreipė dėl pripažinimo kreditoriumi UAB „Vilanika“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
16. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas konstatuoja:
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
20. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
21. 2008 m. liepos 2 d. atsakovas G. G., kaip vekselio davėjas, Paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2012 m. sausio 15 d. grąžinti ieškovui J. V. 49 000 LTL arba 14 191,38 EUR.
22. 2008 m. liepos 2 d. atsakovas G. G., kaip vekselio davėjas, Paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2012 m. sausio 15 d. grąžinti ieškovui J. V., kaip vekselio gavėjui, 24 500 LTL arba 7 095,69 EUR.
23. Pagal šiuos vekselius atsakovas G. G. įsipareigojo iš viso grąžinti ieškovui J. V. 73 500 LTL arba 21 287,07 EUR iki 2012 m. sausio 15 d.
24. Atsakovui G. G. negrąžinus pinigų pagal išduotus vekselius, ieškovas kreipėsi į notarą ir 2012 m. sausio 19 d. notaras pagal kiekvieną vekselį išdavė Paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą, kurių pagrindu ieškovas pradėjo skolų išieškojimą iš atsakovo G. G.. Skolos nebuvo išieškotos.
25. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas G. G. iš ieškovo gautus pinigus panaudojo UAB „Vilanika“ veikloje, kurios akcininku ir vadovu buvo atsakovas G. G.. Atsakovas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog už iš ieškovo gautas lėšas įsigijo prekes UAB „Vilanika“ vardu bendrovės veiklai vykdyti, tačiau prekės nebuvo kokybiškos, todėl patyrė nuostolius. Kad pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje pripažįsta ir ieškovas, nes savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovai gavo naudos iš jo pinigų per UAB „Vilanika“ kaip šeimos verslą.
26. Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindžia tuo, jog UAB „Vilanika“ akcijos buvo įgytos atsakovams būnant santuokoje, todėl laikytinos bendrąja daline nuosavybe. Atsakovė G. A. dirbo bendrovėje ir gavo pajamas iš bendrovės. Atsakovas G. G. taip pat gavo pajamas iš bendrovės, kurias atsakovai naudojo šeimos interesais. Be to, ieškovo teigimu, lėšos panaudotos investuojant į UAB „Vilanika“, kuris laikytinas šeimos verslu.
27. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2921-781/2014, UAB „Vilanika“ buvo iškelta bankroto byla ir bankrutavusi bendrovė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro 2015 m. gruodžio 30 d.
28. Kadangi ieškovas teigia, jog atsakovė G. A. per bendrovę UAB Vilanika“ per darbo užmokestį gavo atsakovo G. G. pasiskolintus ieškovo pinigus, todėl ginčui nagrinėti nagrinėtinas laikotarpis nuo pinigų perdavimo, t. y. nuo 2008 m. liepos 2 d. Iš VSDFV pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2012 m. sausio 1 d. atsakovė G. A. jokių pajamų iš UAB „Vilanika“ negavo. Atsakovė G. A. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. sausio 11 d. buvo vaikų priežiūros atostogose. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario pabaigos jai buvo priskaičiuota 100 LTL arba 28,96 EUR draudžiamųjų pajamų iš kurių buvo išskaičiuota 39,98 LTL arba 11,58 EUR įmoka VSDFV biudžetui. Taigi, kaip matyti iš VSDFV duomenų, atsakovė G. A. iš bendrovės UAB „Vilanika“ iš esmės negavo jokios finansinės naudos, nes 17,38 EUR pajamos, gautos per maždaug 4 metus nuo vekselių išrašymo laikytinos mažareikšmėmis, todėl ieškovo teiginiai laikytini nepagrįstais.
29. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kreditoriui įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimą šeimos reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-611/2017). Teismas nurodė, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas nurodė, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) ir toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovui.
30. Ieškovas siekė įrodyti, kad UAB „Vilanika“ yra šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, ir iš šios aplinkybės kildino atsakovės kaip skolininkės statusą ieškovės atžvilgiu ir jos prievolę atsakyti solidariai su atsakovu G. G. už UAB „Vilanika“ prievoles.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo vienintelis UAB „Vilanika“ akcijų savininkas bei buvęs vadovas. Atsakovai sudarė santuoką 2007 m. rugpjūčio 25 d., UAB „Vilanika“ įregistruota registre 2005 metų rugpjūčio 8 d., atsakovas G. G. akcijas įgijo 2008 m. birželio 4-11 d., t. y. santuokos galiojimo metu, todėl spręstina, kad UAB „Vilanika“ akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su atsakove, kad vien iš šios aplinkybės neseka išvada, jog sutuoktiniai solidariai atsako už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos bendrovės prievoles.
32. Sutuoktinių prievoles, vykdomas iš bendro turto, reglamentuoja CK 3.109 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktuali šio straipsnio 1 punkto 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad iš bendro turto dengiamos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir 5 dalis, nustatanti, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
33. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė G. A. paaiškino, kad apie išduotus vekselius ji nieko nežinojo, sutikimo savo sutuoktiniui sudaryti sandorius nedavė. Šių teiginių ieškovas nepaneigė. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. G., gavęs pinigus iš ieškovo, juos panaudojo ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą, bet pirkti prekėms, t. y. bendrovės įprastinei veiklai vykdyti. Be to, ir pats ieškovas byloje paaiškino, kad paskolino pinigus pagal vekselius atsakovui G. G. verslui vystyti. Be to, kaip nurodė ieškovas, jis buvo ne kartą susitikęs su atsakovu G. G., kuris paliko solidaus verslininko įspūdį ir jam nekilo abejonių, kad atsakovas galės grąžinti skolą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas pinigų grąžinimą siejo su pelningu atsakovo G. G. verslu.
34. CK 3.109 straipsnio 1 punkto 2 dalies nuostata dėl bendro turto tvarkymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama siaurai; kasacinis teismas bendromis turto tvarkymo išlaidomis yra pripažinęs draudimo įmokas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005), prievoles, kylančias iš sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutuoktiniams priklausančiam gyvenamajam namui bei kiaulininkystės ūkiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tačiau pagal vekselį vieno iš sutuoktinių pasiskolinti ir į bendrovės sąskaitą įnešti pinigai, panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms, kasacinio teismo nebuvo pripažinti kaip savo esme atitinkantys bendro turto tvarkymo (t. y. turto priežiūros, eksploatacijos, remonto ir pan.) išlaidų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, kad atsakovas G. G. pasirašė vekselius, o gautas lėšas panaudojo UAB „Vilanika“ veikloje prekėms pirkti, taip pat nėra pagrindo teigti, jog byloje nagrinėjama situacija atitinka bendro šeimos turto tvarkymo, aiškinamo siaurai, sampratą.
35. Dėl CK 3.109 straipsnio 1 punkto 5 dalies, nustatančios, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, taikymo pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nėra išreiškusi sutikimo atsakovo vekselių su ieškovu sudarymui, todėl tik vertintina, ar atsakovės pareiga atsakyti pagal vekselius galėjo kilti tuo pagrindu, jog vekseliai buvo sudaryti šeimos interesais.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais vieno sutuoktinio prisiimti įsipareigojimai versle gali būti kvalifikuojami kaip sudaryti šeimos interesais. Pavyzdžiui, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, nereikalaujama, jog kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu, o paskola gali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, jei ji sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010).
37. Kasacinio teismo praktikoje išskirti du kriterijai, pagal kuriuos vieno sutuoktinio įsipareigojimas, prisiimtas įmonės veikloje gali būti pripažintas sudarytu šeimos interesais. Pirma, sutuoktinis, kuris nebuvo sutarties šalimi, dalyvauja bendrovės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisideda prie jo plėtojimo ir yra to juridinio asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-325/2009). Antra, prisiimta prievolė padidino sutuoktinių turto vertę, o ne buvo panaudota įprastinėje bendrovės veikloje, priskirtinoje bendrovės vadovo kompetencijai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas bendrovei perduotų lėšų nepripažino bendra prievole, nes pasiskolinta suma buvo įnešta kaip apyvartines lėšos į bendrovės sąskaitą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pasekmėje pinigai panaudoti ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, bet įnešti į bendrovės sąskaitą jos įprastinei veiklai ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, šie veiksmai vertintini kaip įmonės valdymo organo (direktoriaus) įprastinių funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Taigi, reikšminga aplinkybė, kam buvo panaudotos gautos lėšos.
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė G. A. bendrovės veikloje faktiškai nedalyvavo, nebuvo jos akcininkė, nei fiziniu, nei intelektiniu darbu prie įmonės veiklos neprisidėjo, bendrovėje jokių pareigų faktiškai nevykdė, buvo įdarbinta formaliai ir iš esmės visą darbo laiką UAB „Vilanika“ buvo vaikų priežiūros atostogose, jos pagrindinė darbovietė, kurioje gaudavo esmines pajamas, buvo kita įmonė.
39. Remiantis byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad nauda, gauta iš atsakovo G. G. ar jo valdytos bendrovės UAB „Vilanika“ su ieškovu sudarytų sutarčių būtų kapitalizuota atsakovų bendrovėje padidinant įstatinį kapitalą ar akcijų pirkimui, priešingai, už iš ieškovo gautas lėšas buvo sudaromi prekių pirkimo sandoriai, kurie sudaryti vykdant įprastinę bendrovės veiklą, už kurią buvo atsakingas išimtinai tik atsakovas ir kuri negali būti kvalifikuota kaip veikla šeimos interesais. Susitarimų sudarymo šeimos interesais nepatvirtina ir ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovai gaudavo darbo užmokestį. Atsakovės iš bendrovės UAB „Vilanika“ per maždaug ketverius metus gautas darbo užmokestis 17,38 EUR yra menkavertis, todėl negali būti vertinamas, kaip sudarytas šeimos interesais. Atsakovas G. G., kaip bet koks Lietuvos Respublikos pilietis, turėjo teisę gauti atlyginimą, kuris, įmonės finansinei būklei blogėjant mažėjo iki minimumo. Atsakovo draudžiamos pajamos iš darbo užmokesčio iki vekselių pasirašymo buvo 7 200 LTL arba 2 085,26 EUR. Po vekselių pasirašymo, atsakovas G. G. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. gaudavo 3 039,99 LTL arba 880,44 EUR draudžiamųjų pajamų kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį gaudavo po 3 466,67 LTL arba 1 004,02 EUR. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pirmus tris mėnesius draudžiamos pajamos sudarė 933,33 LTL arba 270,31 EUR, vėliau – 800 LTL arba 231,70 EUR draudžiamųjų pajamų. Nuo šių pajamų buvo skaičiuojami mokesčiai valstybei, todėl faktinės pajamos buvo dar mažesnės. Taigi, pagal bylos duomenis, akivaizdu, jog atsakovas G. G. gaudavo pakankamai nedidelį darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis buvo nepagrįstai didelis jo gavimo metu, kad buvo mokamas tikslu ieškovo gautas lėšas konvertuoti į šeimos poreikių tenkinimui skirtas lėšas (CPK 178 straipsnis).
40. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovo G. G. pagal vekselius iš ieškovo J. V. gautos lėšos buvo panaudotos bendrovės UAB „Vilanika“ kasdienėje veikloje prekių pirkimui, nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovė G. A. neturi solidarios pareigos atsakyti pagal atsakovo G. G. vekselius ieškovui J. V. ir ieškinys yra atmestinas.
41. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako (CPK 265 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
43. Atsakovė G. A. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 600 EUR. Atmetus ieškinį, atsakovei G. A. iš ieškovo priteistinos 1 600 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).
44. Teismas patyrė 13,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka ir, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo.
45. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovei G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 600 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus euro) bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,44 EUR (trylika euro ir 44 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma nedelsiant pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.