- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1431-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41059-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- Z. Š., O. G., R. G., E. G.
- Ieškovas
- V. L., R. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Z. Š., O. G., R. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir R. T. ieškinį atsakovams Z. Š., O. G., R. G. ir E. G. dėl nuosavybės teisės gynimo, iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinis ieškovas G. S. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę Z. Š. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir šiame sklype esančio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Po G. S. mirties 2017-12-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-27 nutartimi ieškovas G. S. buvo pakeistas jo procesinių teisių perėmėjais V. L. ir R. T..
2. Patikslintu ieškiniu ieškovai V. L. ir R. T. prašė iškeldinti atsakovus Z. Š., O. G., R. G. ir E. G. iš neteisėtai užimto 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančio sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Taip pat prašė solidariai iš atsakovų ieškovų naudai priteisti po 608,02 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, patiriamai žalai dėl negalėjimo naudotis savo turtu atlyginti nuo 2018-04-27 iki atsakovų išsikėlimo iš ginčo žemės sklypo ir sodo pastato dienos.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog G. S. įsigijo ginčo sodo namą su žemės sklypu už 30 000 Lt (8 688 Eur), t. y. įsigijo tik namą su sienomis ir stogu be patogumų, be apšiltinimo, o šiandien name yra papildomas aukštas, namas įrengtas, išlygintas žemės sklypo paviršius, jame įrengta aikštelė. R. G. atliko namo pagerinimus, padidino namo plotą nuo 109 kv m iki 160 kv m, įrengė vonią, tualetą, namo šildymo sistemą. Atsakovai į ginčo namą įsikėlė ne savavališkai, o 1998-12-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pagal atsakovus, ieškovai turėjo nurodyti, iš kokios namo dalies jie siekia iškeldinti atsakovus, taip pat ieškovai turi atsižvelgti į atsakovų lėšomis name atliktus pagerinimus ( I tomas, b.l. 138).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iškeldino atsakovus Z. Š., O. G., R. G. ir E. G. iš 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančio sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų; priteisė solidariai iš atsakovų Z. Š., O. G., R. G. ir E. G. ieškovų V. L. ir R. T. naudai 3 648,12 Eur (po 1 824,06 Eur kiekvienam ieškovui) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 648,12 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 618,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvieno ieškovo naudai.
5. Teismas nurodė, atsakovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriai remiantis būtų galima pripažinti teisėtu atsakovų naudojimąsi ieškovams priklausančiu turtu. Pažymėjo, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovai neturėjo jokio pagrindo gyventi sodo name (duomenys neskelbtini), kuris buvo grąžintas G. S. nuosavybėn. Atsakovų argumentas, kad nėra aišku, iš kurios namo dalies padidėjus jo plotui nuo 109,16 kv. m. iki 160 kv. m., ieškovai prašo iškeldinti atsakovus, teismo atmestas. Atsakovai rėmėsi antstolio R. V. 2011-06-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurio priede „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ nurodytas bendras pastato plotas 154,28 kv.m. ( I tomas, b.l. 164). Tačiau šis pastato plotas nebuvo ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir, teigtina, negali būti įregistruotas atsakovų prašymu, nes jie nėra nekilnojamojo turto savininkai ir neturi teisės atlikti veiksmų, susijusių su jiems nepriklausančiu turtu.
6. Teismas nurodė, jog nesant jokio teisėto pagrindo atsakovams gyventi pastate - sodo pastate, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir naudotis 600 kv. m žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovai pagal ieškovų reikalavimą turi būti iškeldinami. Pažymėjo, kad atsakovai turi būti iškeldinti iš viso pastato - sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes atsakovai neturi jokios teisės gyventi jiems nepriklausančio namo jokioje dalyje.
7. Teismas padarė išvadą, kad yra visos atsakovų dėl nuostolių atlyginimo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 – 6.248 straipsniai). Ieškovai nuostolių dydžiui patvirtinti pateikė žinomos nekilnojamojo turto įmonės UAB „Ober-Haus“ apibendrintus duomenis apie individualių 150-200 kv. m. ploto namų nuomos kainas Vilniuje 2018 m. 04-05 mėn. Jais remiantis, individualių namų nuomos kainos Vilniuje tuo laikotarpiu sudarė nuo 600 iki 1 110 Eur per mėnesį (I tomas, b.l. 124, 127). Ieškovai, remdamiesi išvestu nuomos už 1 kv.m. vidurkiu, apskaičiuotu remiantis internetinės svetainės www.skelbiu.lt skelbimų duomenimis apskaičiavo 5,57 Eur už 1 kv. m. nuomos kainos vidurkį. Šį vidurkį padauginus iš ginčo pastato ploto nustatyta 608,02 Eur vieno mėnesio namo nuomos kaina (109,16*5,57). Teismas tokį skaičiavimą pripažino pagrįstu pažymėdamas, kad atsakovai nepateikė pagrįstų argumentų bei įrodymų tokiam nuostolių apskaičiavimui paneigti.
8. Teismo sprendime pažymėta, kad ieškovai nuostolius patiria nuo 2011 m., todėl reikalavimas dėl 608,02 Eur sumos už vieną mėnesį priteisimo iš esmės tenkinamas. Esminiai nuostoliai dėl negalėjimo naudotis savo nuosavybe susidarė G. S., kuris ir po teismo sprendimo pripažinti negaliojančia 1998-12-11 pirkimo-pardavimo sutartį nuo sudarymo momento buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo. Įvertinus, kad ieškovai atlyginti nuostolius prašo nuo 2018-04-27, t. y. dienos, kai jie perėmė G. S. procesines teises, teismo nuomone, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, nuostoliai ieškovams priteistini už 6 mėnesius (2018 m. 05-10 mėn.) iki teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro 3 648,12 Eur (608,02 *6) negautų pajamų. Teismo vertinimu, nuostolių iš atsakovų priteisimas į ateitį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), be to, negalima nustatyti tikslios, mokėtinos tokį už turtinį reikalavimą, žyminio mokesčio sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovams solidariai iš atsakovų 3 648,12 Eur sumą nuostoliams atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovai Z. Š., O. G., R. G. ir E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
10.1. Apeliantai nurodo, jog teismas savo sprendime nutarė atsakovus iškeldinti iš patalpos, kuri iki įgijimo buvo 109 kv.m., o dabar yra apie 160 kv.m. Tokiu būdu teismas nepagrįstai ieškovams priteisė papildomai 50 kv.m. ploto patalpas, nors jie jų nestatė ir jos jiems nepriklauso. Ieškovai turėjo tikslinti ieškinį ir nurodyti, iš kokių patalpų atsakovai turi būti iškeldinti.
10.2. Teismas ieškovams priteisė kompensaciją nuostoliams atlyginti, tačiau nėra aišku, kaip ji apskaičiuota. Nurodo, jog teismas rėmėsi nuomos kainomis tokių namų, kurių baigtumas yra 100 proc., tuo tarpu ginčo namas nėra baigtas statyti. Taip teismas sukūrė galimybę ieškovams nepagrįstai praturėti. Be to, nėra aišku, ar galėtų toks objektas iš viso išnuomotas.
10.3. Apeliantai nurodo, jog nėra aišku, kodėl teismas žalą skaičiuoja nuo procesinių ieškovo teisių perėmimo momento, nes atsakovai jokio pranešimo iš ieškovų pusės negavo, kad turi išsikeldinti ir kad ieškovams daroma žala.
Atsiliepimas
11. Ieškovai V. L. ir R. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Šalies argumentai
12.2. Apeliantai nors apeliaciniame skunde ir nenurodo, jog skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik iš dalies, prašydami jį panaikinti visą (net ir tą dalį, kuria ieškinys dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas), tačiau iš skundo argumentų yra akivaizdu, jog sprendimo dalyje dėl iškeldinimo teisėtumo iš ginčo žemės sklypo bei 109, 16 kv. m. ginčo pastato ploto apeliantai iš esmės neginčija. Apeliantai nesutinka tik su ta sprendimo dalimi, kuria teismas ginčo pastate „neteisėtai ir nepagrįstai įteisino ieškovams 50 kv. m., kurie jiems nepriklauso“. Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – 2013-08-27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3959-781/2013, matyti, jog vienos iš apeliančių Z. Š. pareikštas ieškinys dėl nepagrįstai padidintos pastato kvadratūros savo lėšomis – jau yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Po šio sprendimo, kiti apeliantai R. G. ir O. G., ignoruodami 2012-05-30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą, t. y. negražinę teisėtam savininkui neteisėtai valdomų ginčo objektų, pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 72 405 Eur pagerinimo išlaidų atlyginimo, kuris 2018-12-17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2440-232/2018 taip pat yra atmestas.
12.3. Apeliantų teiginys, jog „teismo priėmimo dieną“ ginčo pastato kvadratūra yra ne 109, 16 kv. m., o „sudaro 160 kv. m. ploto“, yra nepagrįstas jokiu byloje esančiu įrodymu. Apeliantų argumentai dėl subjektyviai nurodomos padidėjusios ginčo pastato kvadratūros, jiems nesudaro jokių teisių pretenduoti į ieškovams nuosavybės teise priklausantį turtą ir/ar jo dalį bei toliau jį neteisėtai valdyti. Be to, akivaizdu, kad savo subjektyviai vertinamai pažeistai teisei apginti - jie jau aktyviai pasinaudojo, pareikšdami iš esmės analogiškus reikalavimus du kartus Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-3959-781/2013, Nr. 2-2440-232/2018, nors CK 4.34 str. 3 d. nustatyta teisė reikalauti atlyginti padarytas dėl daikto pagerinimo išlaidas tik sąžiningam valdytojui. Todėl apeliantų teiginiai, jog ieškovai turėjo tikslinti ieškinį ir jie negalėtų būti iškeldinti iš jų subjektyviai nurodomo padidinto ploto yra akivaizdžiai paneigti aktyviais pačių apeliantų veiksmais, ginant savo teises kitu teisiniu pagrindu.
12.4. Nurodo, jog teismas konstatavo, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių apeliantai apeliaciniu skundu neginčija, t. y. neginčija nei savo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio, jog dėl jų neteisėtų veiksmų kyla žala. Nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su apeliaciniu skundu nėra pateikta jokių įrodymų, paskaičiavimų, galinčių sukelti abejonę dėl priteistos nuostolių sumos. Teismo sprendime padaryta išvada dėl priteistų nuostolių, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių(CPK 185 str.) bei atitinka aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką, kurioje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009), nes neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingų asmenų iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda.
12.5. Ieškovai priėmę palikimą – perėmė ir visas G. S. procesines teises ir pareigas CPK 596 str. 1 d. pagrindu, o šioje byloje ir vadovaujantis 2018-04-27 d. teismo priimta nutartimi. Dėl procesinių teisių ir pareigų tęstinumo, ieškovai neturi pareigos iš naujo teikti apeliantams pranešimų ir/ar ieškinių dėl išsikėlimo, proceso metu apeliantams buvo pasiūlyta baigti bylą taikos susitarimu, įspėjant teismo posėdyje, jog ieškinys bus tikslinamas, reikalaujant žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo tenkintas iš dalies.
16. Byloje nustatyta, jog G. S. vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teisė į 0,06 ha žemės sklypą (įsigytą pagal 1994-12-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį) ir 109,16 kv. m. bendro ploto nebaigtą statyti pastatą – sodo pastatą (kuriam 1990-09-03 buvo išduotas leidimas Nr. 6824 vykdyti statybos darbus), esančius (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 3-4). G. S. 1998-09-22 išdavė O. G. naudotis, valdyti, disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir sodo nameliu, esančiais sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)s“, sklypo Nr. 20, (duomenys neskelbtini) (dabar adresas (duomenys neskelbtini)). Atsakovė O. G., atstovaudama G. S., minėto įgaliojimo pagrindu 1998-12-11, sudarė minėto žemės sklypo su sodo nameliu pirkimo - pardavimo sutartį su Z. Š.. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-105-816/2010 buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998-12-11 Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure patvirtintą žemės sklypo ir jame esančio nebaigtos statybos sodo namo adresu sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. 20, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-10876. Teismas 2010-02-02 sprendimu taikė vienašalę restituciją, nuspręsdamas grąžinti ieškovo G. S. nuosavybėn 600 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0074-0319) ir jame esantį nebaigtos statybos 109,16 kv. m bendro naudingo ploto sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2011-01-17 nutartimi atsakovių O. G. ir A. Š. apeliacinis skundas buvo atmestas ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimas paliktas nepakeistas (I tomas, b.l. 99-110). G. S. 2011-06-29 pateikė antstoliui A. B. išduotą 2011-06-06 vykdomąjį raštą dėl restitucijos, kurią taikant G. S. nuosavybėn grąžinamas 600 kv. m žemės sklypas ir jame esantis nebaigtos statybos 109,16 kv. m bendro naudingo ploto sodo pastatas (I tomas, b.l. 111-113). Antstolis A. B. 2011-06-29 priėmė patvarkymą įpareigoti O. G. grąžinti G. S. nuosavybėn minėtą nekilnojamąjį turtą. O. G. nevykdant teismo sprendimo antstolis 2011-07-21 surašė sprendimo nevykdymo aktą, kuriame nurodė, jog O. G. atsisako vykdyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimą ir antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skolininkei O. G. skyrimo (I tomas, b.l. 115-117). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-25 nutartimi O. G. buvo skirta 400 Lt bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą ir 100 Lt bauda už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2012-05-30 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-25 nutartis buvo palikta nepakeista (I tomas, b.l. 118-122). Civilinėje byloje Nr. 2-3959-781/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013-08-27 sprendimu buvo atmestas Z. Š. ieškinys atsakovui G. S. dėl 250 000 Lt už atliktus turto (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Teismas, atmesdamas A. Š. ieškinį konstatavo, kad ieškovė niekada nebuvo įgijusi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės statuso ir neįgijo reikalavimo teisės į G. S. (I tomas, b.l. 5-8). Po G. S. mirties 2017-12-24 jo palikimą priėmė V. L. ir R. T., kurie šiuo metu yra 0,06 ha žemės sklypo ir 109,16 kv. m. bendro ploto nebaigto statyti pastato – sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) savininkai (I tomas, b.l. 41-64), ir kurie perėmė G. S., buvusio ieškovo šioje byloje procesines teises (I tomas, b.l. 65-66).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog savo sprendime pirmosios instancijos teismas nutarė atsakovus iškeldinti iš patalpos, kuri iki įgijimo buvo 109 kv.m., o dabar yra apie 160 kv.m. Tokiu būdu teismas nepagrįstai ieškovams priteisė papildomai 50 kv.m. ploto patalpas, nors jie jų nestatė ir jos jiems nepriklauso. Ieškovai turėjo tikslinti ieškinį ir nurodyti, iš kokių patalpų atsakovai turi būti iškeldinti.
18. Kolegija šiuo apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nurodo, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais, nustatytais kitose civilinėse byloje, kuriose dalyvavo pirminis ieškovas G. S. bei atsakovai (CPK 182 str.).
19. Byloje nėra ginčo, jog pagal viešo registro duomenis ginčo pastato kvadratūra yra 109,16 kv.m. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovų argumentas dėl padidėjusio pastato ploto, yra atmestinas, Atsakovai nėra ir nebuvo teisėti savininkai ginčo turto ir negali atlikti jokių veiksmų, susijusius su jiems nepriklausančiu turtu.
20. Kolegija pažymi, jog atsakovai nepateikė į bylą pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų teiginį apie ginčo turto ploto padidėjimą, nes iš bylos pateikto antstolio 2011-06-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nėra aišku, koks yra ginčo turto plotas. Atkreiptinas dėmesys, jog patys apeliantai tiksliai nenurodo, kokio dydžio, jų manymu, dabar yra ginčo turtas.
21. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-3959-781/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013-08-27 sprendimu buvo atmestas Z. Š. ieškinys atsakovui G. S. dėl 250 000 Lt už atliktus turto (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis minėtoje civilinėje byloje nustatytais faktai, jog Z. Š. niekada nebuvo įgijusi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės statuso ir neįgijo reikalavimo teisės į G. S..
22. Kolegija pabrėžia, jog ginčijamame sprendime yra pagrįstai nurodyta, jog atsakovai iškeldinami iš viso ginčo turto ir neturi jokios teisės gyventi jiems nepriklausančio namo jokioje dalyje. Todėl apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovus įpareigoti tikslinti ieškinio reikalavimus ir nurodyti, iš kokios patalpos atsakovai turi būti iškeldinti, nepagrįstas ir atmestinas.
23. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė kompensaciją nuostoliams atlyginti, tačiau nėra aišku, kaip ji apskaičiuota. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
24. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovų nuostolius už neteisėtą naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, pagrindė ir motyvavo savo išvadas dėl nuostolių dydžio ir konkrečiai nurodė, kaip apskaičiavo nuostolių dydį. Pabrėžtina, jog apeliantai ginčydami teismo sprendime nurodytą nuostolių apskaičiavimą, nenurodė konkrečių nesutikimo motyvų ir nepagrindė jų įrodymais.
25. Apeliantai nurodo, jog nuostoliai yra apskaičiuoti remiantis nuomos kainomis, tačiau byloje nėra aišku, ar tokį ginčo turto iš viso galima buvo išnuomoti ir įvertinus tai, jog jo baigtumas nėra 100 procentų. Kolegija nurodo, jog šie argumentai paneigtini byloje esančiais įrodymais, jog ginčo turto baigtumas yra 96 procentai, (I tomas, b.l. 4), ir pačių atsakovų veiksmais, kuomet jie ginčo turtu naudojasi ir jame gyvena jau nuo 2011 metų. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį vadovavosi ir rėmėsi artima mažiausiai nuomos kainai, t. y. 608,02 Eur vieno mėnesio namo nuomos kaina, kai tuo tarpu pagal nekilnojamojo turto įmonės UAB „Ober-Haus“ apibendrintus duomenis apie individualių 150-200 kv. m. ploto namų nuomos kainas Vilniuje 2018 m. 04 -05 mėn., individualių namų nuomos kainos Vilniuje tuo laikotarpiu sudarė nuo 600 iki 1 110 Eur per mėnesį (I tomas, b.l. 124, 127).
26. Atmestini apeliantų argumentai dėl to, jog nėra aišku, kodėl teismas žalą skaičiuoja nuo procesinių ieškovo teisių perėmimo momento, nes atsakovai jokio pranešimo iš ieškovų pusės negavo, kad turi išsikeldinti ir kad ieškovams daroma žala.
27. Kolegija nurodo, jog ieškovai yra pirminio ieškovo ir ginčo turto savininko G. S. tiek materialinių, tiek procesinių teisių perėmėjai. Įvykus teisių perėmimui, visi veiksmai, kurie buvo atlikti iki įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CK 5.1. str., CPK 48 str.). Ieškovai priėmė palikimą po G. S. mirties ir perėmė jo procesines jo kaip ieškovo teisės šioje civilinėje byloje. G. S. buvo pareiškęs atsakovams reikalavimą dėl iškeldinimo bei nuostolių atlyginimo dėl neteisėto ginčo turto naudojimosi, todėl ieškovai neprivalėjo atsakovams pakartotinai reikšti reikalavimų dėl išsikeldinimo bei žalos atlyginimo.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės procesinio sprendimo rezultatui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Teisėjų kolegijai atmetus apeliantų apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovai, todėl jų naudai iš atsakovų priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovei R. T. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 500 Eur, o ieškovui V. L. iš atsakovų lygiomis dalimis priteisinta 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (II tomas, b.l. 9-12).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Z. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t.y. iš kiekvieno po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), ieškovo V. L., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Z. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t.y. iš kiekvieno po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), ieškovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.