Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui D. R., nedalyvaujant atsakovei V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakove santuoką, santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuoka faktiškai yra iširusi, nes ieškovas su atsakove neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nuo 2012-05-21 atsakovės nėra matęs, nežino kur ji šiuo metu apsistojusi, jokių santykių su ja nepalaiko. Atsakovės ir ieškovo jau nebesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Dar gyvenant kartu, atsakovė niekur nedirbo, darbo neieškojo ir nesistengė padėti kurti šeimyninio gyvenimo, visiškai neprisidėjo prie bendro ūkio kūrimo, dėl to nuolat pykosi. Didesni konfliktai su atsakove prasidėjo daugiau nei prieš pusmetį, ne kartą abu buvo nusprendę kartu negyventi, bet ieškovas vis stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau 2012-05-21 atsakovė susikrovusi daiktus išėjo iš būsto, kuriame jie kartu gyveno, tokiu būdu apleisdama šeimą, pažeisdama visapusiško rūpinimosi šeima bei lojalumo pareigas. Tokiu elgesiu atsakovė pažemino ieškovą kitų šeimos narių ir draugų akyse, pamynė šeimos vertybes, o tuo pačiu ir santuokines pareigas. Tarp jo ir atsakovės išblėso santuokiniai santykiai, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Kadangi santuoka faktiškai iširusi, susitaikymo termino prašo neskirti. Santuokoje dalintino turto neįsigijo, ieškovas kreditorių neturi, o apie atsakovės kreditorius jam nėra žinoma. Išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, prašo palikti santuokines pavardes (3-4 b. l.).

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį pilnai palaikė, papildomai paaiškino, kad gyvenant kartu jis vienas rūpinosi šeima, dirbo, mokėjo mokesčius, nuomą, pirko maistą. Atsakovė niekuo nesirūpino, niekur nedirbo, nesimokė, namuose nesitvarkydavo. Tik retkarčiais gamindavo maistą ir apsitvarkydavo. Konfliktai šeimoje ir kildavo dėl tokio atsakovės elgesio. Ji telefonu jam pranešė, kad išvažiuoja ir jis 10 mėnesių apie atsakovę neturi jokios žinios, nežino kur ji yra, telefono numeris pakeistas. Išeidama iš namų atsakovė nieko nepaaiškino. Mano, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, jis viską darė, kad išsaugotų šeimą. Neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Vaikų santuokoje nesusilaukė, vertingo turto neįsigijo. Jis kreditorių neturi, apie atsakovės kreditorius jam nėra žinoma, išlaikymo iš atsakovės sau nereikalauja, prašo ieškinį tenkinti (26 b. l.).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus atsakovei įteikti tiesiogiai (22 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp šalių sudaryta santuoka. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Nagrinėjamu atveju sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovė) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovė turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jos kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jos kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau atsakovė, pažeisdama proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nevykdo savo, kaip sutuoktinės lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su šeima beveik metus laiko negyvena, jos materialiai neremia. Teismas abejoti ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, procesinių dokumentų atsakovei įteikti tiesiogiai nepavyko, atsakovė nedirba. Akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių. Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinės lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su sutuoktiniu kartu negyvena, jos buvimo vieta nei teismui, nei ieškovui nežinoma. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina prigimtinė pavardė – R., atsakovei paliktina santuokinė pavardė – R. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo (7-11 b. l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Ieškovas nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovės kreditorius jam nėra žinoma.

Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 143,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje turėjo 5,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S. (po santuokos R., pagal Gyventojų registro duomenis šiuo metu V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės V. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. R. palikti santuokinę pavardę – R., D. R. palikti prigimtinę pavardę – R.

Priteisti iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 143,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.