Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1090-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2A-1090-560/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27100-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
Ieškovas
Š. S.
Trečiasis asmuo
BAB bankas „Snoras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1090-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27100-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.1.18.2.; 3.1.7.13.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo teisę į 1 447,82 Eur draudimo išmoką bei priteisti šią išmoką iš atsakovo; priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vertybinių popierių komisija 2011-06-15 patvirtino BAB banko „Snoras“ 144 810 009,27 Eur ne nuosavybės bazinį prospektą, pagal kurį ir emisijų galutines sąlygas trečiasis asmuo nuo 2011-11-02 iki 2011-11-16 platino dvi viešas obligacijų emisijas Nr. 11 ir Nr. 12. Platinimas turėjo vykti iki 2011-11-30. Pagal šių obligacijų galutines sąlygas obligacijų įsigaliojimo data buvo nustatyta 2011-12-01. 2011-11-15 trečiasis asmuo ir ieškovo senelis A. S. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111115V990011, kurios pagrindu ketino įsigyti 50 vnt. emisijos Nr. 11 metu išleistų banko obligacijų, kurių vienos įsigijimo kaina – 99,9808 Lt. Dėl trečiajam asmeniui taikytų poveikio priemonių ir veiklos licencijos panaikinimo nebuvo atlikti privalomi veiksmai, dėl kurių A. S. būtų įgijęs obligacijų. Taigi, nepaisant to, kad A. S. sumokėjo 1 447,82 Eur, nebaigus obligacijų išleidimo proceso dėl trečiojo asmens bankroto, obligacijų pasirašymo sutartį sudaręs A. S. neįgijo nei obligacijų, nei teisės jų reikalauti. (duomenys neskelbtini) A. S. mirus 2015-08-19 Vilniaus m. 38-ojo notaro biuro notarė G. P. išdavė ieškovui Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 2017-04-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 buvo priimta nutartis, kuria ieškovui iškelta fizinio asmens bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018-03-22 priėmė prejudicinį sprendimą sujungtose byloje Nr. C-688/15 ir C-109/16, kuriame išaiškino, kad asmenys, su banku sudarę akcijų ir obligacijų įsigijimo sutartis, pagal kurias lėšos, skirtos šiems vertybiniams popieriams įsigyti, buvo pervestos į banko vardu atidarytas sąskaitas, tačiau dėl jo nemokumo netapę akcijų ar obligacijų savininkais, turi reikalavimų teisę į indėlininkų ar investuotojų draudimo kompensaciją; buvę banko klientai tokioje situacijoje patys turi pasirinkti, kokios rūšies teisinės apsaugos ir kompensacijos reikalauti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Šioje byloje nėra ginčo dalyko, nes ieškovui draudimo išmokos yra išmokamos. Ieškovui tereikia kreiptis į atsakovą ir išreikšti savo valią.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-10 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 1 447,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 447,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; priteisė iš atsakovo 33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

5. Nurodė, kad A. S. už neįsigaliojusias banko obligacijas sumokėta (1 447,82 Eur) laikytina apdraustu indėliu Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme. Teismas darė išvadą, kad AB „Snoras“ banko bankrotas laikytinas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio A. S. ir vėliau jo palikimą priėmęs ieškovas Š. S. pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą tvarką įgijo teisę į draudimo išmoką pagal dėl 50 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos „Banko „Snoras“ Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 11, LT0000410516“, kuri neįsigaliojo bankui iškėlus bankroto bylą.

Šalies argumentai

6. Ieškovas ieškinyje konkrečiai nurodė, kad prašo draudimo išmoką priteisti pagal indėlių garantijų sistemą, taigi, nurodė kuria garantijų sistema nori pasinaudoti. Indėlių draudimo išmokos išmokamos nereikalaujant indėlininko pateikti prašymą, taigi atsakovas privalėjo draudimo išmoką išmokėti ieškovui, net nesant tokio ieškovo kreipimosi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą dėl jam priklausančios draudimo išmokos išmokėjimo tvarkos, ieškovas pagrįstai kreipiasi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kadangi teismas ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteisė įstatymo nustatytas 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1 447,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2018-08-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad byloje patyrė 1 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (825,00 Eur už ieškovo konsultavimą ir ieškinio parengimą bei 600,00 Eur už ieškovo konsultavimą ir rašytinių paaiškinimų pateikimą). Teismas atsižvelgė į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas rengiant rašytinius paaiškinimus, į tai, kad ieškovui civiliniame procese nėra numatyta pareiga teikti rašytinių paaiškinimų į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, į tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą ženkliai viršija Rekomendacijose nurodytą rekomenduotiną priteisti sumą už tokio pobūdžio teisines paslaugas, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidos (600,00 Eur) už advokato paslaugas rengiant rašytinius paaiškinimus nepripažino būtinomis visa apimtimi ir sumažino iki 1 075,00 Eur (išlaidos už ieškinio (825,00 Eur) ir rašytinių paaiškinimų (250,00 Eur) parengimą). Teismas už ieškinį mokėtiną 33 Eur žyminį mokestį priteisė iš atsakovo valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-10 sprendimą dalyje kuria iš atsakovo priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad ginčo dėl draudimo išmokos mokėjimo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Pasirinkti, kuria iš sistemų pasinaudoti, suteikta teisė tik patiems Snoro klientams. Ieškinį teismui ieškovas pateikė nepagrįstai - neegzistuojant ginčui dėl draudimo išmokos mokėjimo. Iš ieškovo ieškinio parengimo datos matyti, kad ieškinys buvo parengtas po to, kai atsakovas jau net ir viešai buvo paskelbęs, kad draudimo išmokos išmokamos visiems Snoro neįsigaliojusių obligacijų turėtojams. Ieškovui pasikreipus į atsakovą ir išreiškus valią dėl sistemos pasirinkimo, nurodžius banko sąskaitos, į kurią pageidauja gauti draudimo išmoką, rekvizitus draudimo išmoka ieškovui būtų buvusi išmokėta ir neinicijavus teisminio proceso.

9. Atsakovas siūlė ieškovui nagrinėjamą bylą užbaigti taikiu būdu, šalims sudarant taikos sutartį, išmokant ieškovui draudimo išmoką. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas laiku neišmokėjo ieškovui draudimo išmokos. ESTT priimtame sprendime pažymėjo, kad tik patys banko klientai turi pasirinkti, kokios rūšies teisinės apsaugos ir kompensacijos reikalauti iš atsakovo. Teismas, tenkinęs ieškinį, nepagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas neinformavo atsakovo apie priimtus ieškovo papildomus rašytinius paaiškinimus ir nesudarė galimybės pasisakyti dėl pateiktų papildomų dokumentų - teismas neužtikrino šalių rungimosi principo įgyvendinimo. Teismas priimtą sprendimą motyvavo netinkamomis teisės normomis - pritaikė ne nagrinėjamai bylai aktualią įstatymo redakciją. Ginčo, kad draudimo išmoka ieškovui priklauso byloje nėra, draudimo išmoka ieškovui išmokėta. Atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ieškinį teismui dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovas pateikė nepagrįstai.

Atsiliepimas

10. Ieškovas Š. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas, sužinojęs, kad jam pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą priklauso teisė į draudimo išmoką, visų pirma telefonu kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2018-07-30 ieškovas skambino atsakovo viešai skelbiamu telefono numeriu, kad išsiaiškintų, ar jam bus (neteisminiu keliu) išmokėta draudimo išmoka. Atsakovo atstovė paaiškino, kad kol kas nėra priimtas sprendimas dėl išmokų gražinimo, nes atsakovas laukia rekomendacijų iš Finansų ministerijos. Atsakovas negalėjo paaiškinti kada galima būtų tikėtis išmokų, ir ar apskritai galima būtų jų tikėtis. Atsakovui atsisakius tenkinti ieškovo turimą teisę, ieškovui atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Iki pat 2018 m. rugsėjo atsakovas geranoriškai nei vienam iš asmenų draudimo išmokos sumokėjęs nebuvo, nepaisant to, kad pareiga išmokėti draudimo išmokas egzistavo dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu 2018-08-30, nežinojo, kad 2018-08-29 atsakovas savo tinklapyje paskelbė informaciją apie neteisminį draudimo išmokų grąžinimą.

11. Siekdamas savo poziciją dėl ieškovo nepagrįsto kreipimosi į teismą patvirtinti, atsakovas privalo įrodyti, kad ieškovas apie informacijos paskelbimą internete sužinojo 2018-08-29. Atsakovas, pabrėždamas, kad kreipėsi į ieškovą siūlydamas sudaryti taikos sutartį, patvirtina, jog ginčas tarp šalių buvo, o tai, kad atsakovas pokalbio metu nurodė, kad gali išmokėti draudimo išmoką, privalo būti traktuotina, kaip faktinis ieškinio reikalavimų pripažinimas.. CPK nėra įtvirtinta, jog teismui priėmus ieškovo rašytinius paaiškinus, teismas privalėtų šiuos rašytinius paaiškinimus persiųsti atsakovui iki bylos nagrinėjimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti dabar galiojančio Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normas (priešingai nei teigia atsakovas), kadangi šiuo įstatymu teismas rėmėsi argumentuodamas netinkamą atsakovo viešą paskelbimą apie draudimo išmokų išmokėjimą. Nustatant, ar atsakovo viešas paskelbimas (kuris įvyko 2018-08-29) yra tinkamas, turi būti vadovaujamasi paskelbimo metu galiojančiais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl šalies pakeitimo

13. Vilniaus apygardos teisme gautas UAB „Vintepa“ prašymas pakeisti proceso šalį iš Š. S. į naująjį ieškovą UAB „Vintepa“ reikalavimo perleidimo pagrindu. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai viena ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Kaip matyti iš teismui nurodytų aplinkybių, pagal 2019-04-23 varžytinių aktą Nr. JNS/2019/004 Š. S. perleido savo civilines teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. e2-33311-779/2018 su VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas šioje civilinėje byloje ieškovą Š. S. pakeisti jo reikalavimo teisių perėmėju UAB „Vintepa“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Byloje nustatyta, kad 2011-11-15 A. S. su AB banku „Snoras“ sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111115V990011, kuria A. S. įsigijo 50 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos „Banko „Snoras“ Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 11, LT0000410516“, išleistų pagal 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programą; vienos obligacijos įsigijimo kaina – 99,9808 Lt; bendra suma už įsigyjamas obligacijas – 4 999,04 Lt (1 447,82 Eur); obligacijų įsigaliojimo data – 2011-12-01. Duomenų apie tai, kad obligacijų emisija įsigaliojo ir buvo faktiškai išleista ir obligacijos buvo pervestos į A. S. vertybinių popierių sąskaitą, byloje nėra. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu AB „Snoras“ banką pripažino nemokiu, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB „Snoras“ bankui buvo iškelta bankroto byla. A. S. mirus jo palikimą, įskaitant BUAB „Snoras“ obligacijas, paveldėjo ieškovas Š. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 ieškovui Š. S. iškelta bankroto byla. 2018-02-27 BAB „Snoras“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ išdavė kreditorinių reikalavimų ataskaitą, kuria patvirtinto, kad ieškovas yra BAB „Snoras“ kreditorius su 1 449,17 Eur reikalavimo suma.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą – 1 447,82 Eur. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 447,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, 33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Taigi šios bylos, iškeltos pagal atsakovo apeliacinį skundą, objektas yra 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

17. Apeliantas nurodo, jog ieškovo ieškinys buvo pateiktas teismui jau po to, kai atsakovas viešai buvo paskelbęs apie draudimo išmokų išmokėjimą. Jis informaciją buvo paskelbęs viešai savo interneto svetainėje, taip pat nurodo, jog šia informacija pasidalino ir populiarieji naujienų interneto portalai. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą 2019-08-30 nežinojo, jog 2018-08-29 atsakovas paskelbė informaciją apie išmokamas draudimo išmokas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovui įstatymuose nėra numatyta pareiga asmeniškai informuoti kiekvieną asmenį, kuris turi teisę į draudimo išmokos gavimą. Teismo vertinimu, atsakovas savo pareigą įvykdė tinkamai ir viešai paskelbė apie vykdomą draudimo išmokų išmokėjimą, kas laikytina tinkamu paskelbimu, todėl ieškovas, teikdamas ieškinį, turėjo žinoti apie viešai paskelbtą informaciją ir apie tai, jog draudimo išmoka jam bus išmokama ir nesikreipus į teismą.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas turėjo pareigą išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nereikalaujant ieškovo pateikti prašymo, kadangi, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taikė ne aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog teisiniams santykiams, atsiradusiems iš draudžiamųjų įvykių, įvykusių iki įstatymo Nr. XII-2054 įsigaliojimo, taikomos teisės normos, galiojusios iki statymo Nr. XII-2054 įsigaliojimo, tai yra šiuo konkrečiu atveju taikytina 2011-11-14 galiojusi įstatymo redakcija. Šioje redakcijoje nėra įtvirtinta atsakovo pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovui be ieškovo prašymo, todėl tokią pareigą pirmosios instancijos teismas atsakovui nustatė nepagrįstai.

19. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, aplinkybės, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog byloje ginčo dėl draudimo išmokos nėra, jog kreipėsi į ieškovą dėl galimybės užbaigti bylą taikos sutartimi, jog nurodė, kad jau yra ieškovui išmokėjęs draudimo išmoką, rodo, jog atsakovas nuo pat ieškovo kreipimosi į teismą neneigė savo pareigos mokėti draudimo išmoką ir skatino ieškovą atsiimti ieškinį ir pateikti prašymą tiesiogiai atsakovui, tačiau ieškovas su šiais pasiūlymais nesutiko. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą atsisakė jam išmokėti draudimo sumą ir tai reiškia, jog ginčas byloje egzistavo, tačiau jis nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovo į bylą pateikti duomenys, jog ieškovas skambino išklotinėje nurodytu telefono numeriu neįrodo, jog atsakovas atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką.

20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog informacija apie išmokamas draudimo išmokas buvo paskelbta viešai dar iki ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu, jog net ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, jog byla turi būti nutraukta, kadangi ginčo dėl mokėtinos draudimo išmokos nėra ir ieškovas turėjo galimybę nepatirti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų, jeigu būtų sutikęs su atsakovo pasiūlymu dėl bylos nutraukimo. Teismo vertinimu, ieškovo kreipimasis į teismą ir patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus aplinkybes, jog draudimo išmoka jam būtų išmokėta ir nesikreipus į teismą, rodo, jog sprendimas patirti bylinėjimosi išlaidas buvo paties ieškovo pasirinkimas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai, neatsižvelgė į šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė nepagrįstai, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 447,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Š. S., naudai ir 33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ir šioje dalyje ieškinio netenkinti.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 447,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo ir šioje dalyje ieškinio netenkinti.

Teisėjas Dainius Rinkevičius