Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

3. Pareiškėja A. N. (toliau – pareiškėja) ginčo bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą į bylą įstoti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškimo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, pareiškėja atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti.

13. Kaip nesutikimo su skundžiama nutartimi pagrindus pareiškėja nurodo tai, kad dėl faktinių aplinkybių konstatavimo du kartus kreipėsi į antstolį ir todėl patyrė nuostolių, bei kad sprendimas turės įtakos pareiškėjos materialinei padėčiai ir buto, kuriame ji gyvena, vertei.

Dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

14. CPK 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

16. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo pareiškimą įtraukti ją į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, grindė faktine aplinkybe, kad ji gyvena bute, esančiame daugiabučiame gyvenamajame name, prie kurio buvo atlikti statybos darbai – išmontuota vaikų žaidimų aikštelė, turėklai skalbiniams džiauti bei įrengta 49 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėjos įsitikinimu, nuo teismo priimto sprendimo tiesiogiai priklausys jos materialinė padėtis, buto, kuriame gyvena, vertė. Be to, teigia, kad dėl faktinių aplinkybių konstatavimo du kartus kreipėsi į antstolį ir todėl patyrė nuostolių. Todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

18. Pagal CPK 635 straipsnio 1 dalį, faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

19. Antstolis su klientu susitaria dėl teikiamų paslaugų, tame tarpe ir faktinių aplinkybių konstatavimo, įkainių bei apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nenurodo nei mokesčio už faktinių aplinkybių konstatavimą dydžio, nei minėtų antstolio paslaugų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų nurodžiusi konkrečias sumokėtas sumas bei pateikusi tai pagrindžiančius įrodymus, tai savaime dar nelemtų pareiškėjos teisės įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.

20. Pirma, pareiškėja, pasisakydama dėl patirtų nuostolių, nereiškia jokio savarankiško reikalavimo, todėl sprendžiant klausimą dėl pareiškimo tenkinimo ar atmetimo nebuvo ir nėra pagrindo atsižvelgti į šią aplinkybę, kadangi ji neturi reikšmės pareiškėjos statusui byloje. Antra, patirtos nebūtinos išlaidos dėl savarankiškai užsakytų antstolio paslaugų dar savaime nesukuria teisinio suinteresuotumo teisme nagrinėjama byla, todėl nelaikytina, kad ši aplinkybė pagrindžia tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde nurodytą suinteresuotumą. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde pateikia deklaratyvius, jos suinteresuotumo nagrinėjama byla, nepagrindžiančius teiginius. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja, teikdama pareiškimą, jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog šios bylos išsprendimas gali turėti realios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nepateikė.

21. Be to, pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl teismo sprendimo pasikeis buto, kuriame ji gyvena, vertė, ir kad toks teismo sprendimas turės įtakos jos materialinei padėčiai. Teismas neturi pagrindo remtis vien subjektyvia pareiškėjos pozicija, kadangi nėra galimybės įsitikinti nei kaip gali keistis buto vertė, t. y. neaišku, ar ji didės, ar – mažės, nei kaip konkrečiai teismo sprendimas ginčo byloje gali turėti įtakos pareiškėjos materialinei padėčiai. Iš byloje jau esančių duomenų negalima daryti išvados, jog būsimas teismo sprendimas gali tiesiogiai paveikti pareiškėją pinigine prasme, kadangi nėra reiškiami jokie reikalavimai pareiškėjai, pareiškėja nėra įpareigota atlikti kokius nors mokėjimus, susijusius su ginčo situacija, todėl ir išlaidų pareiškėja patiria tik tiek, kiek jos susijusios su pačios pareiškėjos asmeniniais interesais.

Dėl procesinės bylos baigties.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.