Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-12-08 · Administracinė byla Nr. I2-6288-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-08Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-08
Bylos Nr.
I2-6288-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01600-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
P. S.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. I2-6288-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01600-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, D. K. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo P. S. atstovei advokatei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-01175-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas skunduose (b. l. 1–4, 26–29) nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-01175-e panaikino pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, jog minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš ginčijamo sprendimo turinio sprendžia, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas neigiamai, kaip negerbiantis įstatymų, ir kad tai sudaro pagrindą manyti, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paaiškino, jog pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, jam paskirtas 6 mėn. laisvės apribojimas, taip pat pareiškėjas nuo 2001 iki 2020 m. buvo baustas administracine tvarka 5 kartus, iš jų 3 kartus – dėl leistino greičio viršijimo, 2 kartus – dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (eismo įvykis, diržai), 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas padarė pažeidimą būdamas neblaivus, atsisakė būti patikrintas alkoholio matuokliu, keikė policijos pareigūnus. Mano, kad ginčijamas aktas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimo nurodyti leidimo galiojimo panaikinimo motyvus, taip pat netinkamai pritaikytas šio įstatymo 18 straipsnis, kadangi nepakankamai įvertinta esama faktinė padėtis, laikotarpis. Pažymėjo, kad atsakovas 2019 m. sausio 18 d. pareiškėjui išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl daro išvadą, kad šio neterminuoto leidimo išdavimo dieną pareiškėjas buvo įvertintas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus leidimui gauti, nors tuo metu aplinkybės, nurodytos sprendime dėl 2005 metais buvusio teistumo, kuris yra seniausiai išnykęs, ir taikytų kelių administracinių nuobaudų per itin ilgą laikotarpį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus egzistavo. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, atsakovas privalėjo pateikti motyvuotus argumentus, kuo remdamasis padarė išvadą, neva pareiškėjas laikydamas šaunamuosius ginklus gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nėra nuorodos į atitinkamą Ginklų ir šaudmenų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies punktą ar 17 straipsnį, todėl apie jį galima tik numanyti ar nuspėti, remiantis sprendime nurodytu teiginiu „kad P. S. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui“. Tai iš esmės atitinka Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio l dalies 10 punktą. Mano, jog išvada, kad pareiškėjas laikydamas šaunamuosius ginklus gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra nepagrįsta. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, vertinant pareiškėjo reputaciją turi būti taikomos nuostatos minėto įstatymo 18 straipsnio, kuriame aiškiai nurodyta, kad „Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos“. Mano, jog pareiškėjui negali būti taikomos Ginklų ir šaudmenų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi nėra tam jokio faktinio pagrindo, nes pareiškėjas buvo pripažintas kaltu (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu, tačiau teistumas yra išnykęs, nuo įvykio praėjo 15 metų, be to, jis buvo baustas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo padaryta veika nepatenka į minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų apibrėžimą, kadangi imperatyviai jame nurodyta, kad turi būti padaryta veika, už kurią Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taip pat pareiškėjui netaikytina ir Ginklų ir šaudmenų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, kadangi, kaip minėta, sprendimas jam buvo priimtas dėl veikos, už kurią Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 1 metų laisvės atėmimo. Teigė, kad remtis šia aplinkybe priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neturėjo, nes tai iš esmės pažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi šie duomenys jau yra praradę aktualumą vertinant pareiškėjo galimą elgesį ateityje. Nurodė, kad yra aktualus Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio l dalies 10 punkto taikymo laiko atžvilgiu aspektas. Paminėjo, kad aptariama teisės norma pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame įstatymo 17 straipsnyje, kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo aptariamam 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui nebuvo. Šiuo atveju yra aktualios ir reikšmingos nuodytos faktinės aplinkybės dėl patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn atsirado galiojant Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio redakcijai, kurioje tokio pagrindo taikyti teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimą nebuvo. Tokio ribojimo atsiradimas gali būti traktuojamas kaip leidimų išduoti ar turėti ginklus sugriežtinimas, o įstatymas grįžtamosios galios neturi.

Pabrėžė, jog 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjo padarytas pažeidimas cituojamas ginčijamame sprendime, kiti 5 yra smulkūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, todėl akivaizdu, kad 2020 m. kovo 12 d. pažeidimas buvo padarytas praėjus žymiai daugiau laiko nei metai, pakartotinumo požymio nėra, visos baudos yra sumokėtos. Ginklų ir šaudmenų įstatyme nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, atitinkantis įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą, t. y. kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą. Šiuo atveju įstatymo leidėjas išskyrė asmenybės vertinimą padarius administracinį nusižengimą, tačiau pareiškėjui šis punktas netaikytinas dėl paminėtų argumentų. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra ilgametis vidaus reikalų sistemos darbuotojas, daug kartų skatintas ir apdovanotas, jo charakteristika yra teigiama. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–38).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-01175-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo VIII skyriaus 59–62 punktais, panaikintas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0010253, išduotas P. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2019 m. sausio 18 d. Paaiškino, jog Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pareiškėjas už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas, būdamas akivaizdžiai neblaivus, o tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, keikė uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažeminęs policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nežeminti policijos pareigūnų garbės ir orumo, taip pat teisėtų policijos pareigūno reikalavimų ištraukti rankas iš kišenių, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, kai uniformuoti policijos pareigūnai vykdė viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, aktyviais veiksmais priešinosi uždedant antrankius ant rankų, atsisakė būti patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos bauda sumokėta. Pažymėjo, jog, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2018 m., 2005 m., 2002 m. baustas už leistino greičio viršijimą, 2003 m. – už avarijos sukėlimą, 2001 m. – už diržų nesegėjimą.

Paaiškino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo chuliganiškas elgesys, nukreiptas prieš policijos pareigūnus, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas yra agresyvaus būdo, negerbiantis įstatymų, būdamas vidaus reikalų sistemos darbuotoju elgėsi neadekvačiai, ir visa tai jį neigiamai charakterizuoja. Atsakovo nuomone, visi nustatyti pareiškėjo biografijos faktai taip pat jį neigiamai charakterizuoja, be to, pareiškėjas linkęs daryti teisės pažeidimus, keliančius grėsmę kitų asmenų sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, t. y. nuo 2005 m. įvykdyto smurtinio nusikaltimo iki šiurkščių administracinių nusižengimų prieš policijos pareigūnus praėjo 15 metų. Teigė, kad šis faktas patvirtina, jog pareiškėjas yra ūmaus būdo, vis dar linkęs agresyviai spręsti susidariusias situacijas, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas kelia ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Mano, kad skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 20-IL-20-01175-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-01175-e panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2019 m. sausio 18 d. neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teisme prieš P. S. buvo pradėta privataus kaltinimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaiko akivaizdoje puolė mušti I. S., tyčia kumščiu trenkė I. S. į nosį ir ją sulaužė. Kauno miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu P. S. pripažino kaltu ir skyrė 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. kovo 12 d. P. S. apie 0.23 val. gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, atsisakė būti patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, o tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, keikė uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nežeminti policijos pareigūnų garbės ir orumo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų ištraukti rankas iš kišenių, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, uniformuotiems policijos pareigūnams vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, bei aktyviais veiksmais priešinosi uždedant antrankius ant rankų. P. S. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, P. S. nuo 2001 m. iki 2020 m. baustas administracine tvarka 5 kartus, iš jų 3 kartus – dėl leistino greičio viršijimo, 2 kartus – dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (eismo įvykis, diržai).

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-01175-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo VIII skyriaus 59–62 punktais, pareiškėjui panaikintas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–41).

Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, atsakovas priėmė formalaus pobūdžio, nemotyvuotą sprendimą, neįvertinęs esamos faktinės padėties, netinkamai pritaikydamas Įstatymo 18 straipsnį dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, kadangi pareiškėjui 2019 m. sausio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, įvertinus tai, kad pareiškėjas visiškai atitinka Įstatymo reikalavimus leidimui gauti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Ginklų ir šaudmenų įstatyme. Taigi, šio įstatymo tikslas – įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 56 str.). Minėti bylos duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina dar ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teistumas asmeniui lemia įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016). Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-525/2017).

Neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui 2019 m. sausio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nors Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (b. l. 45) patvirtina, kad pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo bei nekonfliktuoti su buvusia sutuoktine, t. y. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu (b. l. 42–44). Teisėjų kolegijos vertinimu, įvardytos aplinkybės atsakovui gavus duomenų apie pareiškėjo naujai padarytą nusižengimą, t. y. 2020 m. kovo 12 d. jo chuliganišką elgesį prieš uniformuotus policijos pareigūnus (b. l. 46), taip pat įvertinus ir pareiškėjo teistumą už atitinkamą BK numatytą veiką bei tai, kad pareiškėjas, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2001–2020 m. baustas administracine tvarka 5 kartus, t. y. 2002 m., 2005 m., 2018 m. baustas už leistino greičio viršijimą, 2 kartus – už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2003 m. – už avarijos sukėlimą, 2001 m. – už diržų nesegėjimą) (b. l. 49–52), atsakovui nesuteikė pagrindo netaikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo.

Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas praeityje teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles ir baustas administracine tvarka. Teismas, vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę, atsižvelgia į nuosprendyje (b. l. 42–44) nurodytas nusikaltimo faktines aplinkybes, nors, teismo nuomone, atsakovas tai turėjo vertinti ir išduodamas pareiškėjui neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), taip pat į 2020 m. kovo 12 d. padarytų nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas minėtą nusikaltimą bei nusižengimus įvykdė pašalinių žmonių akivaizdoje, agresyviai nusiteikęs, 2020 m. kovo 12 d. nusižengimus įvykdė būdamas neblaivus ir atsisakydamas tikrintis blaivumą, vartodamas necenzūrinius žodžius, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, žemindamas uniformuotus policijos pareigūnus (b. l. 46). Pareiškėjo nusikaltimo bei nusižengimų pobūdis suponuoja išvadą, kad pareiškėjas linkęs konfliktuoti, problemas spręsti smurtu, nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės normų, elgesio taisyklių, o tai, teismo vertinimu, kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai patvirtina, kad jis linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, nes yra baustas už greičio viršijimą, už diržų nesegėjimą, taip pat linkęs ne tik nevykdyti policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų, bet ir žeminti policijos pareigūnų garbę ir orumą (chuliganiškas elgesys nukreiptas net prieš policijos pareigūnus), o visa tai neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Pareiškėjo noras turėti ginklą negali būti iškeltas aukščiau visuomenės saugumo tikslo, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Įstatymo įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, bei pateikė tarnybos lapą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas tarnybą vykdo nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) yra vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) ir per visą tarnybos laiką yra ne kartą skatintas bei apdovanotas (b. l. 9–14), tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai) ir pareigūnai bei kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu, tačiau pareiškėjas, būdamas vidaus reikalų sistemos darbuotoju, elgėsi nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir reguliariai daro teisės pažeidimus, keliančius grėsmę kitų asmenų sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai.

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi sprendime yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta, jog pagal surinktus faktinius duomenis (pareiškėjo teistumą, padarytus administracinius nusižengimus) nuspęsta, kad pareiškėjo elgesys yra tyčinis, sąmoningas, teisei priešingas veikimas, o tai apibūdina pareiškėją kaip linkusį nusižengti ir liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms, bei konstatuota, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamame sprendime taip pat aiškiai nurodytas Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, net pacituotas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo sprendimo motyvai ar jų dėstymas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą nemotyvuotu ir jį panaikinti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas bei įvertinęs surinktus faktinius duomenis pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 20-IL-20-01175-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, ir daro išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga, todėl pareiškėjo P. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė