Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 5 300 Eur dydžio bauda su paimtų cigarečių – 1 966 pakelių „NZ GOLD“ ir 31 pakelio cigarečių „Minsk Superslim“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais, bei automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. V. B. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinėje gabeno 1 966 pakelius cigarečių „NZ GOLD“ ir 31 pakelį cigarečių „Minsk Superslim“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais, be įsigijimo dokumentų, cigarečių bendra vertė 6 264,61 Eur (125,29 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio), tokiais savo veiksmais V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų taisyklių „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2.1.1 papunkčio ir 3 punkto reikalavimus.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju konfiskuoto automobilio savininkė bei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemone ? automobilio konfiskavimu.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio nusižengimo byloje, tačiau nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-34-2013). Taigi nustačius, kad automobilis „Mercedes Benz“, kurį administracinio nusižengimo metu vairavo V. B., priklauso Z. J., pagrįstai pirmosios instancijos teismas ją įtraukė į bylą kaip suinteresuotą asmenį bei priėmė jos apeliacinį skundą, kuriuo konfiskuoto automobilio savininkė nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje esant duomenų, patvirtinančių, kad administracinis nusižengimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-59-719/2018, 8 punktas). Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, būtų informavusi Z. J. apie paskirtą teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, tačiau iš jos prašymo (b. l. 22) turinio matyti, kad Z. J. buvo žinoma, kad 2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl V. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn (b. l. 22), kurioje bus sprendžiamas jai priklausančio automobilio „Mercedes Benz“ likimas (kurį šiuo prašymu ir prašė grąžinti), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos kaip konfiskuotino automobilio savininkės teisės ir teisėti interesai. Administracinio nusižengimo tyrimo metu Z. J. davė paaiškinimus, kuriuose pripažino, kad automobilis „Mercedes Benz“ priklauso jai, kad ji leidžia automobiliu naudotis kitiems asmenims, nes pati nevairuoja, neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 20). Ji, kaip jau buvo minėta, prieš teismo posėdį pateikė teismui rašytinį prašymą, kuriame nurodė visas reikšmingas aplinkybes dėl galimo jai priklausančio automobilio konfiskavimo ir suformulavo procesinį prašymą – grąžinti jai priklausantį automobilį. Be to, ji padavė apeliacinį skundą dėl nutarimo, kuriuo išspręsta administracinio nusižengimo byla, taigi ji įgyvendino savo procesinės teises, pasinaudojo galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus.

8. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, analizuojant Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugą, pripažįstama, kad turto, susijusio su neteisėta veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Todėl administracinio nusižengimo padarymui panaudoto automobilio konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda padarius ANK numatytus nusižengimus, nes toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas teisės į nuosavybę pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-30/2013).

9. Nagrinėjamu atveju V. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Remiantis ANK 209 straipsnio 10 dalimi už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. (ANK 29 straipsnio 2 dalis) Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodė konkrečius administracinius nusižengimus, už kuriuos gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausantis turtas, taip pat numatė papildomas sąlygas. Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad padarius ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą konfiskuoti galima ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

10. Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį administracinio nusižengimo metu vairavo V. B., priklauso suinteresuotam asmeniui Z. J.. Ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens uošvė. Z. J. nėra įgijusi teisės vairuoti, automobilį laiko pas savo dukrą, leidžia automobiliu naudotis kitiems asmenims, įskaitant ir administracinėn atsakomybėn patrauką asmenį V. B.. Atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarimu V. B. buvo nubaustas už tai, kad kitu Z. J. priklausančiu automobiliu neteisėtai gabeno akcizines prekes (2 496 pakelius cigarečių be lietuviškų banderolių) (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Z. J. perduodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį asmeniui, baustam už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių disponavimą, suprato, kad suteikia galimybę V. B. daryti naujus analogiškus administracinius nusižengimus, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktu, konfiskavo administracinio nusižengimo priemonę – automobilį „Mercedes Benz“. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis konfiskavo automobilį, bet ir išdėstė tokio sprendimo priėmimo motyvus, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad teismas nenurodė, kuo remiantis priimtas sprendimas konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz“.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. B. ne kartą buvo sulaikytas darantis teisės pažeidimus su Z. J. priklausančiais automobiliais „Mercedes Benz“ ar „Toyota“. Vien laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2018 metų V. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, keturis administracinius teisės pažeidimus/nusižengimus: 2016 m. kovo 7 d., 2016 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), 2017 m. vasario 13 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 3–11). Kaip teisingai pastebėjo institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Z. J. buvo žinoma, kad jai priklausančiu automobiliu V. B. nuolat daro teisės pažeidimus, nes ji būdavo įtraukiama į procesus, aktyviai juose dalyvaudavo, teikdavo įvairius skundus ir prašymus. Nepaisant to, kad už ankstesnius teisės pažeidimus automobilio konfiskavimas nebuvo taikytas, Z. J. nesiėmė jokių veiksmų, kad jai priklausantis turtas nebūtų ateityje naudojamas teisės pažeidimų darymui: ji ir toliau laikė automobilį dukters gyvenamojoje vietoje, taip sudarydama sąlygas V. B., tai yra asmeniui, kuriam teisė vairuoti yra atima, naudotis jai priklausančiu automobiliu ir daryti naujus administracinius nusižengimus.

12. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad konfiskuodamas suinteresuotam asmeniui priklausantį automobilį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Ankstesnė teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? ATPK) 26 straipsnio, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., taikymo sąlygas, pagal kurias transporto priemonė panaudota kontrabandai gabenti buvo konfiskuojama tik nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, nebegalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-697/2018, 6 punktas; 2018 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-8-976/2018, 14.2 punktas). Pagal šiuo metu galiojančio ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas konfiskuojamas nustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-59-719/2018, 14 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio savininkė Z. J., leisdama V. B. naudotis jai priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“ suvokė, kad jis bus naudojamas darant administracinį nusižengimą. Taigi nustačius ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte matytą konfiskavimo taikymo pagrindą, pagrįstai konfiskuotas minėtas automobilis. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. teigia nepasakojęs Z. J. apie tai, kad ketina jai priklausančiu automobiliu neteisėtai gabenti cigaretes, tačiau įstatymas nereikalauja, kad turto savininkas žinotų, koks konkretus administracinis nusižengimas bus daromas su jam priklausančiu turtu. Įvertinus Z. J. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tarpusavio ryšį (Z. J. yra V. B. žmonos motina), administracinėn atsakomybėn patrauko V. B. asmenybę: teistas, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, įskaitant ir neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis, kuriuos padarė naudodamasis Z. J. priklausančiais automobiliais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Z. J. negalėjo nežinoti, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Atsižvelgus į tai, kad V. B. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (administracinių nusižengimų registro duomenimis teisė vairuoti atimta nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2020 m. sausio 10 d.) (b. l. 3–11), akivaizdu, kad kaskart vairuodamas automobilį V. B. daro administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Be to, šis administracinis nusižengimas, už kurį V. B. nubaustas skundžiamu nutarimu, yra pakartotinis, tai yra 2018 m. gruodžio 21 d. jis kitu Z. J. priklausančiu automobiliu neteisėtai gabeno 2 496 pakelius cigarečių be lietuviškų banderolių (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Nors Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Z. J. priklausantis automobilis, kuriuo buvo neteisėtai gabenamos cigaretės, nebuvo konfiskuotas, tačiau Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi, nustatęs ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą konfiskavimo taikymo sąlygą, panaikino apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarimo dalį, kuria nekonfiskuotas automobilis, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – konfiskavo Z. J. priklausantį automobilį (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinio poveikio priemonės paskyrimo klausimą, įvertino šias administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-519/2019, išdėstytus argumentus.