- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-1693-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27214-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- V. A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-33012-599/2020 pagal pareiškėjos V. A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V.A. D. pareiškime prašė: i) nustatyti juridinį faktą, kad po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1940 metų nacionalizacijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ¼ dalį nuosavybės teise valdė S. K. žmona M. S.; ii) atnaujinti terminą dokumentams (teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto) Vilniaus miesto skyriui pateikti. Pareiškimą grindė tuo, kad:
1.1. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrių su prašymu neišbraukti pareiškėjos iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai eilės. NŽT 2019-12-16 rašte nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2052 pateiktų dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teisėms, todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019-09-12 įsakymu pareiškėja išbraukiama iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus mieste, eilės. Pareiškėja raštą apskundė NŽT direktoriui. NŽT direktorius 2020-03-02 rašte nurodė, kad pareiškėjos skundas paliekamas nenagrinėtu.
1.2. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2000 m. dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti pateikė išvadą Nr. 05, jog esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. Komisija paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kas valdė žemę po savininko S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos. Papildomi dokumentai, įrodantys, kas valdė žemę po savininko S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos, neegzistuoja. S. K. mirties metu ir nacionalizacijos metu buvo gyva S. K. žmona, todėl S. K. turtas buvo paveldėtas. Remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, paveldėjimo dokumentai nebūdavo išduodami. Atsakomybė už dokumentų neišsaugojimą negali būti perkeliama pareiškėjai. Pareiškėja negali būti laikoma kalta, kad neranda papildomų dokumentų žemės nuosavybės teisėms pagrįsti, net jei tokie ir būtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-05 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Apylinkės teismas:
Šalies argumentai
2.1. Nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti terminą dokumentams pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriui bei nustatyti juridinį faktą, kad po S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. nacionalizacijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ¼ dalį nuosavybės teise valdė S. K. žmona M. S. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-12-16 raštu nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2052 pateiktų dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teisėms, pareiškėja yra išbraukiama iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus mieste, eilės. Pareiškėjai nesutikus su pateiktu atsakymu, ji atsakymą nustatyta tvarka apskundė NŽT direktoriui, kuris 2020-03-02 rašte nurodė, kad pareiškėjos skundas paliekamas nenagrinėtu. NŽT direktoriaus 2020-03-02 rašte taip pat nurodyta, kad piliečiai, praleidę nustatytąjį dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.
2.2. Nurodė, kad vadovaujasi Specialiosios teisėjų kolegijos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-07-08 nutartimi byloje Nr. T-89-2014, kurioje nurodyta, jog: i) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) negalimas; ii) tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Klausimas dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas.
2.3. Nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019-12-16 raštu išbraukė pareiškėją iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus mieste, eilės. NŽT 2020-03-02 raštas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja yra praleidusi dokumentų pateikimo terminą, todėl neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Įstatymą, nebent terminas bus atnaujintas teismo nutartimi (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas nurodė, kad tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso, kuris turi būti apgintas. Apylinkės teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas atnaujinti terminą Įstatymo 10 straipsnyje 1 dalies pagrindu teismingas administraciniam teismui ir aptarto prašymo neišsprendus negalimas pareiškimo nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl aptartų priežasčių apylinkės teismas pareiškimą atsisakė priimti, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėja V. A. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos pareiškimą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
3.1. Teismas neteisingai nustatė, kokius reikalavimus reiškia pareiškėja. Pareiškėja prašė ne atnaujinti terminą pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, t. y. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, o atnaujinti terminą dokumentams apie žemės valdymą pateikti.
3.2. Teismas neteisingai teigė, kad NŽT nurodė pareiškėjai kreiptis dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o ne dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. NŽT 2020-03-02 rašte taip pat nurodė, kad „Jūs (pareiškėja) dar nepateikėte visų dokumentų, kurių pagrindu būtumėte įgijusi teisę atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytą žemę“. Iš tokios NŽT pozicijos matyti, kad pareiškėjai buvo nurodyta kreiptis ne dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atnaujinimo, bet dėl termino dokumentams, patvirtinantiems žemės valdymą nuosavybės teise, pateikti atnaujinimo.
3.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikė laiku, todėl nėra prasmės termino atnaujinti. Pareiškėja nekelia termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atnaujinimo klausimo, nes aptarto termino nepraleido. Ginčas kilęs tik dėl to, ar būtent 1940 m. nekilnojamasis turtas priklausė pareiškėjos giminaičiams, ar ne. Kai bus nustatytas juridinis faktas, kurio prašo pareiškėja, ji turės būti grąžinta į nuosavybės teisių atkūrimo eilę. Pareiškėja turės būti grąžinama į eilę ne tuo pagrindu, kad ji praleido terminą prašymui pateikti ir terminą teismas atnaujino (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), bet tuo pagrindu, kad prašymą pateikusi laiku pareiškėja gaus teismo sprendimą dėl juridinio fakto, kurio prašo NŽT.
3.4. Teismas teismų praktika rėmėsi netinkamai. 2014-07-08 nutartis teismingumo klausimu vertino situaciją, kai pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą nustatytą terminą pateikti NŽT prašymą atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja tokio termino pateikti prašymą nepraleidusi, todėl neprašo atnaujinti termino, kurio ir nepraleido. 2014-07-08 nutartyje taip pat nurodyta, kad „atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“. NŽT nekonstatavo, kad pareiškėja praleido terminą prašymui pateikti, o nurodė, jog nepakanka dokumentų ir dėl to reikia kreiptis į teismą. Toje pačioje 2014-07-08 nutartyje taip pat nurodyta, kad „reikalavimai dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Tokiu atveju, kaip pareiškėjos, t. y. kai reiškiamas reikalavimas ne dėl termino prašymui pateikti atnaujinimo, bet dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
3.5. Teismas netinkamai rėmėsi ir kasacinio teismo išaiškinimu. Kasacinio teismo praktika nurodo, jog asmuo turi turėti teisę į nuosavybės atkūrimą, tačiau pareiškėja tokią teisę ir turi. NŽT pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises priėmė ir tolesnių procedūrų nevykdo tik todėl, kad reikia papildomų dokumentų (teismo sprendimo), patvirtinančių nuosavybės faktą, o ne kad pareiškėja būtų netinkamas asmuo į nuosavybės teisių atkūrimą. Išnagrinėjus ginčą bendrosios kompetencijos teisme ir teismui nustačius juridinį faktą bei atnaujinus terminą dokumentams (bet ne prašymui) pateikti, NŽT turės faktinį pagrindą pareiškėją grąžinti į eilę nuosavybės teisėms atkurti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2020-10-05 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos V. A. D. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo bei termino pateikti dokumentams atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai ginčas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui.
7. Bylos duomenimis, pareiškėja pareiškime pareiškė du savarankiško pobūdžio reikalavimus: reikalavimą nustatyti juridinį faktą (kad po S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki 1940 metų nacionalizacijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ¼ dalį nuosavybės teise valdė S. K. žmona M. S.) ir atnaujinti terminą dokumentams (teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto) pateikti. Pareiškėja kartu su pareiškimu teismui pateikė ir NŽT 2020-03-02 raštą (b. l. 5). Jame nurodyta, kad: i) „<...> nuosavybės teisių atkūrimo į M. S. žemę procedūra bus pradėta vykdyti tik tuomet, kai Vilniaus miesto skyriui pateiksite įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas įstatymų nustatytas terminas dokumentams pateikti ir žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinantį dokumentą (tai gali būti ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo)“; ii) „<...> Jūs dar nepateikėte visų dokumentų, kurių pagrindu būtumėte įgijusi teisę atkurti nuosavybės teises į M. S. valdytą žemę“.
8. Kaip matyti iš aukščiau aptarto NŽT 2020-03-02 rašto, pareiškėja buvo išbraukta iš Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės (toliau – Eilė). NŽT 2020-03-02 rašte taip pat nurodoma, kad vadovaujasi Įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka). Taigi, tiek NŽT 2020-03-02 rašto turinys, tiek pirmosios instancijos skundžiamo teismo nutartis pagrindžia, kad atskirajam skundui aktualios Įstatymo ir Įstatymą įgyvendinančios Tvarkos nuostatų taikymas ir aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad:
8.1. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
8.2. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
8.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti du skirtingi terminai: pirma, terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis); antra, terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis) (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1052-479/2018, nutarties 13 punktą). Tai reiškia, kad Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nevienoda. Pasisakant dėl Įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų sampratos Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams spręsti nurodyta (CPK 36 straipsnis), jog: i) Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) negalimas; ii) viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2015-04-01 nutartis Nr. T-51/2015).
8.4. Specialioji teisėjų kolegija teismingumo klausimams spręsti išaiškino (CPK 36 straipsnis), jog: i) reikalavimai dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme; ii) klausimas dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2015-09-18 nutartis Nr. T-110/2015).
8.5. Tvarkos 11 punkte nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.
9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas akcentavo aplinkybę, kad NŽT 2019-12-16 raštu išbraukė pareiškėją iš Eilės, todėl NŽT 2020-03-02 raštas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja yra praleidusi dokumentų pateikimo terminą ir netekusi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Įstatymą, o neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso, kuris turi būti apgintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Tai, kad pareiškėja buvo išbraukta iš Eilės, nereiškia, jog pareiškėja yra (buvo) nepadavusi prašymo pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies sąlygas. Aptariamu atveju tiek NŽT 2020-03-02 rašte, tiek Tvarkos 11 punkte nurodyta situacija apima tas aplinkybes, kuomet kartu su prašymu nepateikti dokumentai, įrodantys nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. Į bylą teiktame NŽT 2020-03-02 rašte nenurodyta, kad pareiškėja būtų praleidusi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Priešingai, iš NŽT 2020-03-02 rašto turinio galima spręsti apie tai, kad pareiškėja kartu su prašymu yra nepateikusi dokumentų, kurie įrodytų nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku (M. S.), ir viešojo administravimo institucija siūlo imtis teisinių veiksmų: pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus kartu su patvirtinimu, jog buvo atnaujintas terminas dokumentams pateikti (kas savo esme atitinka Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį). Vien tai, kad yra duomenų apie pareiškėjos išbraukimą iš Eilės, nereiškia, kad pareiškėja negrįžtamai prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Priešingai, tiek Įstatymo 4 dalies, tiek Tvarkos 11 punkto nuostatų formuluotės rodo, kad praleistas dokumentų pateikimo terminas gali būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai pareiškėjos išbraukimo iš Eilės ir dokumentų pateikimo situacijai spręsti taikė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, o ne Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Netinkamai taikęs Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad dėl termino atnaujinimo pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį pareiškėja turi kreiptis į administracinius teismus. Nustačius, jog pareiškėjos situacijai taikytinos Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, vadovaujantis aukščiau aptarta teismine jurisprudencija, abu pareiškime suformuluoti reikalavimai (tiek reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tiek reikalavimas atnaujinti praleistą terminą dokumentams (teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, o ne prašymui pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį) paduoti) turi būti nagrinėjami ne administraciniuose, o bendrosios kompetencijos teismuose.
10. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas ir dėl to nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai nagrinėtini administraciniuose teismuose. Kadangi klausimą dėl pareiškimo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-05 nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino dokumentams pateikti atnaujinimo priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. A. D. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino dokumentams pateikti atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.