- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- II-338-549/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00226-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- I. B.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. (I. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bedarbio, registruoto Užimtumo tarnyboje skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-06-05 nutarimo Nr. 30-ANR N-6575-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024-06-05 nutarimu Nr. 30-ANR N-6575-2024 I. B. (toliau ir pareiškėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 450,00 Eur bauda bei atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024-06-01, 19 val. 18 min, Rimkų g. 46, Klaipėdoje, vairuodamas motociklą „Suzuki“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 160 km/h ± 3 % greičiu, taip nustatyta greitį viršydamas 110 km/h ± 3 % (po paklaidos nustatytą greitį viršijo 105 km/h) ir taip pat esant horizontaliajam ženklinimui „Siaura ištisinė linija“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.1), lenkė paeiliui važiuojančias ta pačia kryptimi transporto priemones, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, taip chuliganiškais veiksmais (važiavimu) pademonstruodamas savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių bei kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams – gyvenvietėje leistiną greitį viršydamas dvigubai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 129 ir 140.7 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. B. skundu prašo pakeisti 2024-06-05 nutarimą ir administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.
Skunde nurodoma, kad jis neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, pripažįsta, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau mano, kad Institucijos nutarimu jo padarytas administracinis nusižengimas nepagrįstai buvo kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (kaip chuliganiškas vairavimas), taip pat, kad jam nepagrįstai už administracinio nusižengimo padarymą buvo nustatytas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tokią nuomone grindžia tuo, kad jo kaltės pripažinimas administracinio nusižengimo protokole negali būti vertinamas kaip pripažinimas, jog jis padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jis nėra teisininkas, todėl šio nusižengimo turinio nesuprato. O jo protokole pateiktas paaiškinimas liudija, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė ne iš chuliganiškų paskatų, kurios yra būtinos veikos ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui. Pareiškėjas nurodo, kad 2024-04-24 susirgo jo mažametis sūnus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), jam sukilo itin aukšta temperatūra, kuri nenukrito ir po trijų dienų. Pakilusios temperatūros nepavyko numušti vaistais. 2024-04-27 pareiškėjas su sutuoktine N. B. nuvežė sūnų į Klaipėdos vaikų ligoninės priimamąjį. Sūnų apžiūrėję medikai, atliko visus tyrimus bei leido vykti namo, nurodė, kad pareiškėjas su sutuoktine sūnų stebėtų. Pareiškėjas paaiškina, kad 2024-05-01 jis išvyko motociklu pasivažinėti, tačiau 19.10 val. sulaukė susijaudinusios sutuoktinės skambučio, kad sūnui vėl pakilo aukšta temperatūra. Paskambinusi žmona verkė, prašė kuo greičiau grįžti namo. Toks sutuoktinės skambutis jį labai sujaudino, jis labai nerimavo dėl sūnaus sveikatos, iš žmonos skambučio suprato, kad sūnui būtina skubi medicininė pagalba, todėl iš tiesų, nerimaudamas dėl sūnaus ir būdamas labai susijaudinęs, nepastebėjo, kaip viršijo greitį, neatkreipė dėmesio, kad vyko per gyvenvietę, o tiesiog norėjo kuo greičiau grįžti namo. Pareiškėjas pažymi, kad jis jokiu būdu nesiekia sumenkinti savo atsakomybės už administracinį nusižengimą, tačiau mano, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neteisingai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad administracinius nusižengimus pareiškėjas padarė iš chuliganiškų paskatų, nes taip nebuvo. Jis nuo pat sustabdymo momento teikė nuoseklius administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių paaiškinimus, tačiau į juos, priimant nutarimą, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas taipogi pažymi, kad jis vairuodamas motociklą nesiekė nei pademonstruoti savo išskirtinumo, nei parodyti nepagarbos kitiems eismo dalyviams. Pagal teismų praktika, nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Pareiškėjo skundžiamu nutarimu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pareiškėjo chuliganiškų paskatų buvimo, be to, Institucijos priimtame nutarime, net nėra konkretizuota būtent kokiais veiksmais bei kokiais įrodymais vadovaujantis buvo daroma išvada dėl chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas pastebi, kad iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kodėl jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas, t. y. skundžiamas nutarimas yra neaiškus ir susidaro įspūdis, kad jo vairavimas buvo kvalifikuotas chuliganišku vien dėl to, kad jis, dėl neatsargumo, nepastebėjo, jog važiuoja gyvenviete ir dėl to ženkliai viršija greitį. Tačiau su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu negalima sutikti, nes pats greičio viršijimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti chuliganiško vairavimo (išskirtinumo demonstravimo ir nepagarbos eismo dalyviams). Vadovaujantis skundžiamo nutarimo logika, bet koks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, net ir nedemonstruojant išskirtinumo ir nepagarbos eismo dalyviams (nesant chuliganiškų paskatų), yra chuliganiškas vairavimas.
Be to, skunde pažymima, kad nors pareiškėjas neginčija, kad jis viršijo greitį, tačiau nesutinka, kad važiavo 160 km/h greičiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis vyko keliu, kuriame vyko kelio remonto darbai, kelio ženklinimas buvo neįžiūrimas, todėl jis, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, nesuvokė, kad daro kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. kad kerta siaurą ištisinę liniją. Be to, jis atliko vieną lenkimo manevrą, kurio metu aplenkė tris automobilius ir nesutinka, kad automobiliai buvo lenkiami paeiliui. Taipogi, lenkdamas automobilius, pavojaus eismo dalyviams nesukėlė.
Skunde pažymima, kad vien deklaratyvūs nutarimo teiginiai negali būti vertinami kaip pakankami chuliganiškoms asmens paskatoms konstatuoti, o administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinanti tiek patį nusižengimą, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu, bei skunde aptarta teismų praktika, leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju vien greičio viršijimas (o taip pat ir lenkimo manevras ar ištisinės linijos kirtimas) susidariusioje situacijoje nelaikytinas įvykdytu iš chuliganiškų paskatų, nors pareiškėjas sutinka ir neginčija, kad jo elgesys kelyje buvo neatsargus. Todėl pareiškėjas prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį skiriant pareiškėjui 1 mėnesio specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą.
Taip pat pareiškėjas prašo, kad tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas spręstų, jog nėra pagrindo padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visų pirma pareiškėjas pripažįsta, kad jis padarė administracinį nusižengimą, nors ir nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu. Taip pat pažymi, kad jis su sutuoktine augina 2 mažamečius vaikus – M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis šeimos išlaikytojas, jo sutuoktinė nedirba. Pareiškėjo sutuoktinė neturi vairavimo teisių, todėl pareiškėjas yra vienintelis asmuo šeimoje, kuris nuveža mažamečius vaikus pas gydytojus, į būrelius, pas senelius ir t.t. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad jam vykdant darbo funkcijas yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Todėl, taikius administracinio poveikio priemones, pareiškėjas neteks darbo, dėl ko nukentės pareiškėjo šeimos interesai. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis administracinį nusižengimą padarė visiškai atsitiktinai, toks jo elgesys nebuvo sąlygotas išankstinės tyčios ar negatyvaus elgesio, tačiau buvo sąlygotas itin didelio nerimo ir susirūpinimo mažamečio sūnaus sveikata. Taigi jo elgesys, padarant administracinį nusižengimą buvo atsitiktinis ir vienkartinis įvykis, dėl kurio pareiškėjas išgyvena ir gailisi. Todėl šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas visam 12 mėnesių terminui būtų formalus, neužtikrintų bausmės tikslų, nes pareiškėjo administracinis nusižengimas buvo vienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas dėl padaryto nusižengimo apgailestauja, prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė ne iš piktavališkų paskatų, tačiau susiklosčiusius ypatingoms aplinkybėms. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek pažeidimo padarymo nustatymo metu, tiek viso proceso metu visiškai pripažino savo nederamą elgesį, savikritiškai įvertino savo veiksmus, suprato savo poelgio neigiamą pobūdį. Dėl padaryto administracinio nusižengimo pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, supranta, kad skundžiamu nutarimu paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas – 12 mėnesių – formaliai atitinka ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau taipogi mano, kad susiklosčiusioje situacijoje nurodytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingas, todėl nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, o įvertinus tai, kad pats administracinio nusižengimo procesas ir paskirtos sankcijos neabejotinai jau turėjo auklėjamąjį poveikį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir administracinės nuobaudos tikslai jau yra faktiškai pasiekti, yra pagrindas administracinio poveikio priemonės apskritai netaikyti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodoma, kad I. B. padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai ir įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga (vaizdo įrašas, pareigūno tarnybinis pranešimas, kita byloje esanti medžiaga). Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. B. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė realų pavojų ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Tai, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra dirbantis, turi išlaikyti šeimą, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. Skunde nenurodytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių I. B. galima būtų taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. Asmens prisipažinimas ir gailėjimasis nėra laikoma išskirtine aplinkybe, kad galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas. I. B. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė siekia įstatyme numatytą minimumą, todėl nelaikytinos per griežtomis ir neteisingomis, dėl ko nėra faktinio ir teisinio pagrindo I. B. neskirti poveikio priemonės arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje. I. B. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Pažymima, kad I. B. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2008 m., o nuo 2017-10-28 iki 2024-05-01 už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 10 kartų, iš jų 6 kartus už nustatyto greičio viršijimą. Tuo tarpu administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl, Institucijos nuomone, I. B. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-06-05 nutarimą Nr. 30-ANR_N- 6575-2024 be pakeitimų. Prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas I. B. prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Pareiškėjas paaiškino, kad jokių chuliganiškų paskatų, vairuodamas ir lenkdamas kitus automobilius, neturėjo, jokio išskirtinumo nedemonstravo. Savo veiksmais niekam nesutrukdė, nes priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, pavojingos situacijos nesukėlė. Toje vietoje jokio posūkio, įvažiavimo, ar namo, iš kur galėjo išvažiuoti automobilis, nebuvo, todėl situaciją vertino adekvačiai ir lenkė saugiai. Daugiau automobilių lenkti neketino, ir tik grįžęs į savo eismo juostą, pamatė policijos pareigūnų automobilį. Nors sutinka, kad greitį viršijo, nes nepamatė gyvenvietės ženklo, tačiau abejoja, kad galėjo važiuoti 160 km/h, kadangi policijos pareigūnai jį pasivijo labai greit, todėl nepripažįsta, jog greitis buvo viršytas tiek daug. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad I. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl chuliganiško vairavimo, nes jis nedarbo dieną, gyvenvietėje, kurioje gana intensyvus eismas, daug nusukimų, išvažiavimų, važiavo ypač dideliu greičiu, lenkė pėsčiųjų perėjoje ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Pareiškėją pastebėjo, kai šis lenkė transporto priemones, tiek važiuojančias už jų, tiek priekyje jų, bei ketino aplenkti dar vieną automobilį. Greitis buvo matuojamas iš važiuojančio tarnybinio automobilio – jie važiavo 50 km/h greičiu. Greitis matuotas sertifikuotu, moderniausio modelio greičio matuokliu, kuriam buvo atlikta patikra. Matuoklis greitį fiksuoja lazeriniu būdu, sudarydamas 3D vaizdą ir pats atpažįsta objektą. Gali nuskaityti „n“ skaičių automobilių, tiek, kiek mato savo objektyve. Šiuo atveju prietaisas užfiksavo didžiausią važiavimo greitį. Sustabdžius vairuotoją, šis nurodė, kad nematė gyvenvietės ženklo, manė, kad greitis ribojamas kitoje vietoje.
Iš teismo posėdyje peržiūrėtų vaizdo įrašų nustatyta, kad faile „a6d2dd88-a340-493e9d8f-74014f3b6e6.pdf.“ užfiksuotas motociklas, kuris kirsdamas siaurą ištisinę liniją, lenkia ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Nurodoma, kad „Ekin Traffic System“ užfiksuotas motociklo greitis yra 160 km/h, kai leidžiama 50,0 km/h.
Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įrašę faile „readEvidenceVideo“.
Vaizdo įraše faile „(duomenys neskelbtini)L1883_Galas_2024.05.02. 15.01.49.748_1“ užfiksuota, kaip motociklas lenkia ta pačia kryptimi važiuojantį lengvąjį automobilį, kirsdamas pėsčiųjų perėją ir siaurą ištisinę liniją.
Vaizdo įraše faile „(duomenys neskelbtini)L1883_Priekis_2024.05.02. 14.59.23.334_1“ užfiksuota, kaip motociklas pralenkia jį fiksuojantį policijos pareigūnų automobilį ir važiuoja priešingos krypties eismo juosta, aplenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančius pakankamu atstumu vienas nuo kito dar du lengvuosius automobilius. Priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija. Taip pat motociklas pasiveja dar vieną automobilį, sumažina greitį ir išvažiuoja į šalikelę.
Vaizdo įraše faile „PSS-20240501-191855UTC-0300.mp4“ užfiksuotas policijos pareigūno ir motociklo vairuotojo bendravimas. Policijos pareigūnas, priėjęs prie sustojusio motociklo vairuotojo, nurodo, kad leidžiamas greitis buvo 50 km/h, o fiksuotas motociklo važiavimo greitis – 160 km/h. Motociklo vairuotojas, paklaustas kur skuba, tik skėsteli rankomis ir jokios priežasties nenurodo, tik paaiškina, kad nematė gyvenvietės ženklo ir manė, kad leidžiamas greitis buvo 90 km/h. Policijos pareigūnas išaiškina atsakomybę už padarytą pažeidimą. Pareiškėjas prašo netaikyti teisių atėmimo, o policijos pareigūnas paaiškina, kokius veiksmus turi atlikti vairuotojas, kad ši priemonė būtų netaikyta ar sutrumpintas jos terminas. Policijos pareigūnui dar kartą paklausus dėl kokių priežasčių vairuotojas padarė pažeidimą, šis paaiškina, jog skubėjo namo, nes paskambinusi žmona pasakė, kad vaikui pakilo temperatūra, o ji namuose yra viena (b. l. 15a).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024-05-01, 19.18 val., Klaipėdos mieste, Rimkų gatvėje, dirbant su specialiais policijos ženklais nepaženklintu automobiliu ir atliekant transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę, automobiliniu greičio matuokliu EKIN X SPOTTER, Nr. XS042100021, patikros sertifikato Nr. 1867899, buvo pastebėtas važiuojantis motociklas SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje, kuris, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 160 km/h ± 3 % greičiu, taip nustatytą 50 km/h greitį viršydamas 110 km/h ± 3 % (po paklaidos 105 km/h), bei lenkė važiuojančius automobilius (automobilių koloną) ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, esant horizontaliajam ženklinimui „Siaura ištisinė linija“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.1), kuris skiria priešingų krypčių transporto priemonių srautus. Sustabdžius motociklą SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad jį vairuoja I. B., kuris nurodė, kad važiavo namo ir nežinojo, kad važiuojamame ruože yra gyvenvietė. Taip pat vėliau nurodė, kad jam paskambino žmona ir pasakė, kad vaikui yra pakilusi temperatūra. Kadangi I. B. paeiliui darė „grubius“ ir ypač pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus, demonstruodamas savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams – lenkdamas transporto priemones (automobilių koloną) draudžiamoje vietoje ir gyvenvietėje, paženklintoje kelio ženklu „Gyvenvietė“, kur ypač intensyvus transporto priemonių eismas ir kitų eismo dalyvių judėjimas, važiavo dideliu greičiu, viršydamas leistiną važiavimo greitį daugiau nei dvigubai, jo veiksmai laikytini chuliganišku vairavimu (b. l. 20).
Patikros sertifikatas Nr. 1867899 patvirtina, kad TP greičio matavimo sistema Ekin X Spotter Nr. XS042100021 tinkama naudoti ir patikra galioja iki 2025-04-02 (b. l. 43).
Fotonuotrauka patvirtina, kad „Ekin Traffic System“ 2024-05-01, 19.18 val., Rimkų g. 46, Klaipėdoje, užfiksuotas motociklas, kuris kirsdamas siaurą ištisinę liniją, lenkia ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, motociklo važiavimo greitis yra 160 km/h, kai leidžiamas važiavimo greitis 50,0 km/h (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal aptariamą teisės normą būtina nustatyti, kad: pirma, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, tokiu pažeidėjo veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui; trečia, pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-788/2022).
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-50-788/2016). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad I. B. vairuodamas motociklą „Suzuki“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje viršijo leistiną važiavimo greitį, taip pat, kad esant horizontaliajam ženklinimui „Siaura ištisinė linija“, lenkė paeiliui ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Šias aplinkybes pareiškėjas pripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėjas teigia, kad jis atliko vieną lenkimo manevrą, kurio metu aplenkė tris automobilius ir nesutinka, kad automobiliai buvo lenkiami paeiliui, tačiau nutarime nurodyta, kad jis lenkė paeiliui važiuojančias ta pačia kryptimi transporto priemones, o ne atliko lenkimo manevrą paeiliui. Todėl šia pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.
Nors pareiškėjas pripažįsta, kad galėjo viršyti greitį, tačiau nesutinka, kad jis galėjo važiuoti 160 km/h greičiu, taip pat, kad jo veiksmai buvo iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas tvirtina, jog nepastebėjo, kad važiavo gyvenvietėje, kur nustatytas leidžiamas važiavimo greitis 50 km/h, o greitį viršijo, nes skubėjo namo, kadangi 19.10 val., sulaukė susijaudinusios sutuoktinės skambučio, kad sūnui vėl pakilo aukšta temperatūra. Paskambinusi žmona verkė, prašė kuo greičiau grįžti namo.
Vis tik šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės ir atmeta.
Pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo važiuoti 160 km/h greičiu, paneigia „Ekin Traffic System“ duomenys, kurie patvirtina, jog motociklo važiavimo greitis buvo būtent 160 km/h. Šios greičio matavimo sistemos patikros sertifikatas Nr. 1867899 patvirtina, kad sistema nusižengimo fiksavimo metu buvo tinkama naudoti. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti ar paneigtų nustatytą motociklo važiavimo greitį, pareiškėjas nepateikė, o savo abejones pareiškėjas grindžia tik subjektyviu vertinimu. Kadangi teismas tokių duomenų taip pat nenustatė, teismas neturi pagrindo abejoti nustatytu motociklo važiavimo greičiu. Kadangi greitis buvo ypač didelis, pareiškėjas aiškiai turėjo suvokti, kad jį viršija labai daug, net jeigu ir nepastebėjo, jog važiuoja gyvenvietėje. Juo labiau, kad vairuotojas turi pareigą važiuoti neviršydamas leistino greičio, o tam privalo sekti transporto priemonės greičio matavimo prietaisų rodmenis. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog leidžiamas važiavimo greitis buvo 90 km/h, greitis vis vien būtų viršytas labai žymiai – 65 km/h (pritaikius paklaidą). Be to, vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėjas sąmoningai didina greitį, nes siekia aplenkti net kelis ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, tarp kurių buvo nemaži atstumai, leidžiantys pareiškėjui grįžti į savo eismo juostą, todėl pareiškėjas suvokė savo elgesio pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tyčia.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad važiavo keliu, kuriame vyko kelio remonto darbai, ir kelio ženklinimas buvo neįžiūrimas, todėl jis, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, nesuvokė, kad ją kerta, tačiau tiek fotonuotraukoje (b. l. 44), tiek vaizdo įrašuose failuose „a6d2dd88-a340-493e9d8f-74014f3b6e6.pdf.“, „readEvidenceVideo“ ir „(duomenys neskelbtini)L1883_Priekis_2024.05.02. 14.59.23.334_1“ aiškiai matyti, kad I. B. aplenkia ta pačia kryptimi važiuojančius lengvuosius automobilius, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, o faile „(duomenys neskelbtini)L1883_Galas_2024.05.02. 15.01.49.748_1“ užfiksuota, kaip motociklas lenkia ta pačia kryptimi važiuojantį lengvąjį automobilį pėsčiųjų perėjoje. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad siaura ištisinė linija buvo pakankamai gerai matoma, ir ją kirsdamas pareiškėjas elgėsi sąmoningai, t. y., tyčia.
I. B. gyvenvietėje, kurioje gana intensyvus eismas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją, aplenkęs vieną automobilį, negrįžo atgal į savo eismo juostą, nors tokia galimybė buvo, o nusprendė aplenkti visus prieš jį važiavusius automobilius, nepaisydamas tolimesnio kelio ženklinimo. Jis gana ilgą atstumą važiavo ypač dideliu greičiu priešpriešinio eismo juosta, lenkė net kelis automobilius, kurie vienas nuo kito važiavo išlaikydami pakankamai didelius atstumus, nors pagal KET 140.7. punktą, kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija draudžiama lenkti. Kaip matyti iš bylos duomenų, lenkimo vietoje, matomumas buvo gana ribotas.
Būtent toks I. B. elgesys ir patvirtina, jog jis, atkreipdamas į save dėmesį, norėjo pažeisti daugybę KET reikalavimų, pabrėždamas atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, pademonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukeldamas visiems, net ir sau, didelį pavojų sveikatai ir gyvybei, bet pasirinkdamas to nepaisyti. I. B. taip elgėsi sąmoningai, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi ir norėjo taip veikti – veikė tyčia.
Nors pareiškėjas savo poelgį iš esmės aiškina būtinuoju reikalingumu – t. y., dėl to, jog skubėjo namo pas sergantį vaiką, kadangi sutuoktinė jam pranešė, jog šiam pakilo temperatūra, tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikta, nes pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina tik tai, kad sūnus M. B. 2024-04-27 lankėsi VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje (b. l. 15), tačiau dėl sūnaus sveikatos pablogėjimo 2024-05-01 duomenų nepateikta. Nėra ir duomenų, kad apskritai pareiškėjui sutuoktinė būtų skambinusi skunde nurodytu laiku ir prašiusi skubiai grįžti namo. Todėl šiuo atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnis).
Taigi, pareiškėjo I. B. veiksmai dėmesingo vairuotojo požiūriu buvo ypač pavojingi ir visiškai nepateisinami, atlikti be jokios realios priežasties, sąmoningai pabrėžiant kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Todėl I. B. vairavimas pagrįstai įvertintas kaip chuliganišką ir kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, dėl ko padarytos veikos perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo.
Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, ir neperkvalifikavus padarytos veikos, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą, nurodydamas, jog jis augina du mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimoje dirbantis ir vairuojantis asmuo, jo darbinėms funkcijos atlikti būtina teisė vairuoti, todėl netekęs teisės vairuoti, neteks darbo ir negalės tinkamai pasirūpinti šeimos ir mažamečių vaikų poreikiais.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.
Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Be to, iš pažymos apie ankstesnius pareiškėjo baustumus matyti, kad jis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas jį, kaip vairuotoją, apibūdina itin neigiamai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga šeimos poreikių tenkinimui ir darbinėms funkcijoms vykdyti, pagal teismų praktiką nėra laikomos išimtinėmis, suteikiančiomis galimybę sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Taigi, vien pareiškėjui I. B. kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, ypač įvertinus, kad tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėjas tik iš dalies pripažino savo kaltę, ginčijo faktines nusižengimo padarymo aplinkybes bei stengėsi pateisinti savo elgesį, todėl toks jo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus ir patvirtinantis, kad jis apgailestauja dėl savo poelgio.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, ir atsižvelgiant į tai, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Aptartos aplinkybė patvirtina, kad I. B. skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio nuostatas bei nuobaudos tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-06-05 nutarimu skirtos nuobaudos skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų skundo ir pareiškėjo argumentų plačiau nepasisako.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. (I. B.) skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-06-05 nutarimą Nr. 30-ANR_N-6575-2024 palikti nepakeistą
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.