- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2YT-2528-1070/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18831-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., A. A., G. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., A. A. ir D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. K. padavė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. J., miręs 2020 m. vasario 12 d., po sutuoktinės Marijonos A. J., mirusios 1998 m. lapkričio 19 d., mirties priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą (el. b. l. 1-4).
Pareiškime nurodyta, kad 1984 m. liepos 14 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota A. V. J. ir M. A. J. (po santuokos įregistravimo – (duomenys neskelbtini)) santuoka. M. A. J. turėjo dukrą D. J., o A. V. J. neturėjo vaikų. Santuokos metu A. V. J. ir M. A. J. nesusilaukė vaikų. 1998 m. lapkričio 19 d. M. A. J. mirė. Po jos mirties vienturtė dukra D. J. bei A. V. J. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Po M. A. J. mirties paveldėtojams lygiomis dalimis atiteko šis turtas: statiniai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 29 d. notarė R. V. patvirtino pareiškėjos dėdės A. V. J. (pareiškėjos tėvo A. K. J brolio) testamentą, kuriuo testatorius visą savo turtą, kilnojamąją ir nekilnojamąjį, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bus, iš ko susidės ir kuris ateityje atsiras, paliko pareiškėjai. 2020 m. vasario 12 d. A. V. J. mirė. Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo 11811/23622 dalis žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas. 2020 m. spalio mėnesį į pareiškėją kreipėsi D. J., kuri nurodė, kad nori parduoti jai priklausančius žemės sklypus, tačiau to padaryti negali, kadangi kiti paveldėtojai po velionės motinos mirties nėra priėmę palikimo. Pareiškėjai tapo žinomos šios aplinkybės, kad 2014 m. vasario 17 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į M. A. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,18 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam: 1) sklypo Nr. 425-1 – 0,5961 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2) sklypo Nr. 425-2 – 0,2240 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 3) sklypo Nr. 425-3 – 0,3664 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) D. J. paaiškino, kad velionei motinai atkūrus nuosavybės teises bei perdavus turtą, ji kreipėsi į notarą, o 2014 m. gruodžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-13883 pagrindu jai nuosavybės teise atiteko šis nekilnojamasis turtas ½ dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po M. A. J. mirties, po ½ dalį šis turtas nuosavybės teise turėjo atitekti jos sutuoktiniui A. V. J., o po jo mirties – pareiškėjai. Tačiau A. V. J. dėl minėtų žemės sklypų į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Todėl pareiškėja negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į minėtus tris sklypus. Žemės sklypai yra ūkio paskirties, A. V. J. faktiškai jais disponavo, naudojo pagal paskirtį, žemė buvo dirbama, prižiūrima, žemės sklypai daug metų buvo nuomojami ūkininkui A. D.. Pinigines lėšas, gautas už sklypų nuomą, pasidalindavo A. V. J. ir suinteresuotas asmuo D. J..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra (el. b. l. 21). Nurodo, kad niekada jokių teisių į brolio A. V. J. turtą nereiškė ir nereiškia. Jai nėra žinoma nei apie brolio buvusios žmonos atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypus, nei apie tų žemės sklypų faktinį valdymą ar naudojimą, nei apie jų buvimo vietą.
Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo jį patenkinti (el. b. l. 100, 101). Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo po savo motinos M. A. J. mirties su patėviu A. V. J. paveldėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sklypą (duomenys neskelbtini). 2007 m. birželio 4 d. suinteresuotas asmuo su patėviu kaip paveldėtojai Kauno rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus grąžinti ekvivalentine natūra 1,18 ha žemės, kuri užimta ūkio žeme, ir paruošti išvadą dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. 2014 m. vasario 17 d. NŽT priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į suinteresuoto asmens motinai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,18 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn turtą lygiavertį turėtajam. Suinteresuotas asmuo su patėviu buvo lygiaverčiai motinos turto paveldėtojai, jie patys inicijavo procesą dėl žemės grąžinimo, todėl po ½ dalį šis turtas nuosavybės teise turėjo atitekti ir jam. Suinteresuotas asmuo nusprendė savo žemės sklypų dalis parduoti, bet to ji negalėjo atlikti, nes A. V. J. nebuvo priėmęs palikimo, kreipdamasis į notarą dėl minėtų žemės sklypų, oficialiai neįregistravo savo nuosavybės teisių į turtą. Paveldėtini žemės sklypai yra ūkio paskirties, A. V. J. faktiškai jais disponavo, naudojo pagal paskirtį, žemė buvo dirbama, prižiūrima, žemės sklypai daug metų nuomojami ūkininkui A. D.. Pinigines lėšas, gautas už sklypų nuomą, suinteresuotas asmuo D. J. dalindavosi su patėviu lygiomis dalimis, kadangi abu buvo žemės sklypų bendraturčiai.
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atmesti pareiškimą kaip neįrodytą ir nepagrįstą (el. b. l. 164, 165). Nurodo, kad A. V. J. niekada nepriėmė savo sutuoktinės palikimo, nes iš karto po jos mirties grįžo gyventi į tėviškę Stanaičių kaime, ten gyveno iki mirties. Dėl to brolis nepriėmė palikimo nei faktiškai, nei teisiškai. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad A. V. J. priėmė savo sutuoktinės palikimą. Jis nesinaudojo savo sutuoktinės turtu. Suinteresuotam asmeniui susipažinus su 2009 m. sausio 29 d. testamentu, paaiškėjo, kad jis yra pasirašytas ne brolio, jo parašas testamente yra suklastotas, tikėtina padaryta nusikalstama veika. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti jos turtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. K. prašė patenkinti jos pareiškimą. Pareiškėja patvirtino aplinkybes, nurodytas jos pareiškime. Papildomai paaiškino, kad jos dėdės A. V. J. sutuoktinei buvo atkurtos teisės į žemės sklypus po šios mirties. Suinteresuotas asmuo A. A. nebendravo su broliu A. V. J.. Į pareiškėją kreipėsi suinteresuotas asmuo D. J., nurodydama, kad nori parduoti jai priklausančius žemės sklypus, tačiau to padaryti negali, kadangi kiti paveldėtojai po velionės motinos mirties nėra priėmę palikimo. Pareiškėjos tėvas prižiūrėjo savo brolį A. V. J., pareiškėja taip pat periodiškai lankė A. V. J. iki jo mirties.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Ž. A. prašė patenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad A. V. J. sutuoktinei po jos mirties buvo atkurtos teisės į žemės sklypus. Jai mirus palikimą priėmė A. V. J. ir suinteresuotas asmuo D. J.. A. V. J. dėl žemės sklypų į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Po sutuoktinės mirties, atitinkamai ½ dalis šio turto nuosavybės teise turėjo atitekti sutuoktiniui A. V. J., o po jo mirties – pareiškėjai. A. V. J. žemės sklypus valdė, faktiškai jais disponavo, naudojo pagal paskirtį, žemė buvo dirbama, prižiūrima, žemės sklypai daug metų buvo nuomojami ūkininkui. Atstovas prašė atmesti suinteresuoto asmens A. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi byla nagrinėjama ypatingąja teisena. Sąskaitos išrašytos už suinteresuoto asmens atstovavimą šioje byloje, tačiau atstovė į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. J. prašė patenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais, patvirtino aplinkybes nurodytas pareiškime. Patvirtino aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu nurodė pareiškėja. Papildomai paaiškino, kad ji ir A. V. J. sprendimą dėl sklypų nuomos ūkininkui A. D. priėmė kartu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. prašė atmesti pareiškimą atsiliepime į pareiškimą nurodytais motyvais. Nurodė, kad A. V. J. gyveno Stanaičių k., kur suinteresuotas asmuo jį prižiūrėjo. A. V. J. jokio turto neturėjo bei niekada nepriėmė savo sutuoktinės palikimo.
Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad iš A. V. J. ir D. J. panaudos sutarties pagrindu išsinuomojo žemės sklypus Stanaičių k. Nurodė, kad žino, jog žemės sklypai priklausė A. J. ir D. J. lygiomis dalimis po ½ dalį. Panaudos sutartis buvo sudaryta su D. J., o su A. V. J. buvo kalbėta tik žodžiu. A. V. J. žinojo, kad jam priklauso dalis žemės, kadangi ne kartą yra tai sakęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotam asmeniui G. M. buvo tinkamai pranešta apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį. Atsiliepime į pareiškimą ji prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jai nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens A. A. atstovė advokatė S. Ž. neatvyko į teismo posėdį, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo A. A. neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, kad neatvyko jos atstovė. Byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. M. bei suinteresuoto asmens A. A. advokatei S. Ž. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad A. V. J. ir M. A. J. (J) susituokė 1984 m. liepos 14 d. (el. b. l. 136). Jie neturėjo bendrų vaikų, M. A. J. turėjo dukrą – suinteresuotą asmenį D. J. (el. b. l. 37, 38, 133-135). M. A. J. mirė 1998 m. lapkričio 19 d. (el. b. l. 131). Po jos mirties A. V. J. ir suinteresuotas asmuo D. J. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, jiems buvo išduoti M. A. J. turto 2001 m. gegužės 24 d. paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą (el. b. l. 161, 162). Suinteresuotas asmuo D. J. ir A. V. J. paveldėjo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) statinius (gyvenamąjį namą, jo priklausinius). 2007 m. birželio 4 d. pareiškimu suinteresuotas asmuo D. J. ir A. V. J. kaip M. A. J. turto paveldėtojai padavė Kauno rajono Žemėtvarkos skyriui prašymą (pareiškimo priedas, kadastrinių matavimų bylos) grąžinti jiems ekvivalentine natūra 1,18 ha žemės. 2009 m. sausio 29 d. A. V. J. surašė oficialų testamentą (el. b. l. 43), kuriame padarė patvarkymą visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bus, iš ko susidės, kuris ateityje atsiras, palikti pareiškėjai J. K..
2014 m. vasario 17 d. NŽT sprendimo pagrindu M. J. J. ir suinteresuoto asmens D. J. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedai, kadastrinių bylų duomenys). Šie žemės sklypai buvo perduoti naudoti liudytojui A. D. (el. b. l. 169) pagal suinteresuoto asmens D. J. ir A. D. 2014 m. sausio 2 d. panaudos sutartį. Liudytojo A. D., suinteresuoto asmens D. J. paaiškinimais nustatyta, kad minėti žemės sklypai po M. A. J. mirties buvo valdomi abiejų jos turto paveldėtojų D. J. ir A. V. J. bendru sutarimu kaip jiems abiems priklausęs turtas. Abu M. A. J. turto paveldėtojai dalyvavo priimant sprendimus dėl žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos mirusios M. A. J. teisės, disponavimo (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo A. A. deklaratyviai nurodė, kad jos brolis A. V. J. nepriėmė po savo sutuoktinės jokio palikimo, nevaldė jokio sutuoktinei priklausančio turto. Suinteresuotas asmuo nepaneigė byloje esančių įrodymų (rašytinių dokumentų ir liudytojo paaiškinimų), patvirtinančių A. V. J. valią po savo sutuoktinės mirties priimti visą jai priklausiusį turtą. Todėl teismas atmeta suinteresuoto asmens A. A. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus kaip neįrodytus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
A. V. J. mirė 2020 m. vasario 13 d. (el. b. l. 35), pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo 2020 m. kovo 4 d. (el. b. l. 31). Pareiškėjai buvo išduotas 2020 m. liepos 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (el. b. l. 83-93), pagal kurį ji perėmė testatoriui priklausiusį turtą: (duomenys neskelbtini) priėmimo. Todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šie sklypai buvo priimti A. V. J. kaip M. A. J. palikimas, pradėjus jam faktiškai valdyti minėtus sklypus.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
NŽT sprendimo, kuriuo mirusiai M. A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisė į žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojo 2001 m. priimtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-588/2004).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens D. J., liudytojo A. D. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos dėdė A. V. J. po savo sutuoktinės M. A. J. mirties valdė žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos M. A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės 2014 m. NŽT sprendimu. Jis ir suinteresuotas asmuo D. J. disponavo minėtais žemės sklypais bendrai, priimdavo bendrus sprendimus dėl šių žemės sklypų perdavimo liudytojo valdymui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. V. J. po savo sutuoktinės M. A. J. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą (tris žemės sklypus), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad jos dėdė A. V. J. priėmė savo mirusios sutuoktinės M. A. J. palikimą po jos mirties 1998 m. lapkričio 19 d., pradėjęs jos paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. V. J. ir M. A. J. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Patenkinus pareiškėjos prašymą, suinteresuoto asmens A. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos (300 Eur) neatlyginamos CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir dėl to, kad pareiškimas išspręstas, priėmus sprendimą pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2020 m. vasario 12 d., po sutuoktinės Marijonos A. J. (J), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1998 m. lapkričio 19 d., mirties priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.