Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 622 - 252 - 2015

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08341-2014-6

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autairas“ ir atsakovo UAB „Aulaukis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-415-452-2015 pagal ieškovo UAB „Autairas“ ieškinį atsakovui UAB „Aulaukis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo UAB „Autairas“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo UAB „Aulaukis“ apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas dalyje, kurioje ieškovo UAB „Autairas“ ieškinys atmestas, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys atmestas, naikintinas. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą ieškinį tenkinat visiškai (CPK 7 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas ir atsakovas, esminiai apeliacinių skundų motyvai yra grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nurodomas CK 6.38, 6.189 str., neįvertino ieškovo teisės vienašališkai sumažinti sutarties kainą.

CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.644 str. 1 d. rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. CK 6.652 str. reglamentuoja rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus. Pagal CK 6.652 str. 2 d. nuostatas už darbų pradžios ar pabaigos termino bei už tarpinių terminų pažeidimus atsako rangovas, jeigu kitaip nenustato įstatymas ar šalys nesusitaria sutartimi. Ginčo šalys 2013-07-09 rangos sutarties priedu Nr. 3 susitarė PVC langų ir aliuminio fasado montavimo terminą pratęsti iki 2013-08-30, o 2013-09-04 priedu Nr. 4 šalys susitarė, kad PVC langų ir aliuminio fasado montavimas turi būti atliktas per tris savaites po piliastrų demontavimo. Galutinai piliastrai buvo demontuoti 2013-10-21, todėl visi darbai turėjo būti užbaigti iki 2013-11-11. Kaip matyti ir ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. darbus baigė atlikti vėliau (2014 m. gegužės mėnesį) nei sutartyje nurodytu laiku. Dėl šios priežasties teismas ieškovui iš atsakovo priteisė ieškovo paskaičiuotus delspinigius. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo reikalavimo priteisti 7 384,66 Eur permoką. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytos sutarties 9.4 punktas, numatantis ieškovo teisę sumažinti sutarties kainą, nėra pripažintas negaliojančiu, nėra nuginčytas, kaip ir Sutarties 9.2 punktas, numatantis delspinigius už ne laiku atliktus darbus, todėl teismas skundžiamu sprendimu taikydamas atsakovo atsakomybę numatantį vieną sutarties punktą, tačiau netaikydamas kito analogiško sutarties punkto, neteisingai taikė ir išaiškino teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 9.4 punkte aiškiai išdėstė ieškovo teisę vienašališkai sumažinti sutarties kainą 5 procentais, jeigu atsakovas daugiau nei 20 dienų nuo galutinio darbų atlikimo termino pabaigos vėluoja užbaigti ir perduoti ieškovui darbus. Tokia nuostata šalys įtvirtino kaip kitos šalies nubaudimą, jeigu ne laiku bus atlikti darbai. Šia sutartyje sulygta teise ieškovas ir pasinaudojo prašydamas priteisti iš atsakovo skolą. Tai, kad ieškovas atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus, t. y. kad ieškovas atsakovui sumokėjo ginčijamus pinigus už ne laiku atliktus darbus, nepaneigia atsakovo sutartinės atsakomybės. Priešingas vertinimas prieštarautų minėtam sutarties laisvės principui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog UAB „Aulaukis“ 2014-10-10 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Autairas“ iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2015-10-15 nutartimi areštavo UAB „Autairas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą materialų turtą, pinigines lėšas, uždrausdamas bendrovei turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perduoti disponuoti tretiesiems asmenims (t. 2, b. l. 103). Teismas civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo 2014-10-20 nutartimi nutraukė, nes UAB „Autairas“ visiškai atsiskaitė. Taigi, akivaizdu, jog tik tam, kad kuo greičiau būtų panaikintas viso ieškovo turto areštas, UAB „Autairas“ atsakovui sumokėjo visas reikalaujamas sumas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio dalį dėl permokėjimo už atliktus statybos rangos darbus susidariusios skolos priteisimo. Nors atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad darbus atliko pavėluotai, tačiau tai patvirtina patys darbų atlikimo aktai, o iš 2013-11-21 PVM sąskaitos – faktūros AUL Nr. 0037701 matyti, jog UAB „Aulaukis“ pavėlavo atlikti darbus 10 dienų už 94 824,66 Lt sumą, iš 2013-12-30 PVM sąskaitos – faktūros AUL Nr. 0037878 – pavėlavo atlikti darbus 50 dienų už 45 391,07 Lt sumą, iš 2014-05-30 PVM sąskaitos – faktūros AUL Nr. 0038524 – pavėlavo atlikti darbus 200 dienų už 28 443,07 Lt sumą). Tokiu būdu, paneigiamas apelianto UAB „Aulaukis“ skundo argumentas, neva, ieškovas, priėmęs visus atsakovo atliktus darbus, turėjo pareigą atsiskaityti. Atitinkamai teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo UAB „Aulaukis“ ieškovui UAB „Autairas“ 7 384,66 Eur skolą, kuri susidarė permokėjus už atliktus darbus.

Pažymėtina, jog ieškovas neginčija faktinės bylos aplinkybės, kad vėlavo atsiskaityti su atsakovu. Už vėlavimą atsiskaityti atsakovas ieškovui paskaičiavo delspinigius, kurie buvo apmokėti. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Minėta, atsakovas dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo taikė sutartyje numatytas sankcijas ir kreipėsi į teismą dėl ieškovui bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu ieškovas dėl sutartinės atsakomybės taikymo atsakovui kreipėsi į teismą ieškinio teisenos tvarka, todėl šiuo atveju vėlavimas atsiskaityti su atsakovu jokios reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Priešingai nei teigia apeliantas UAB „Aulaukis“, pirmosios instancijos teismas nepažeidė šalių rungimosi principo. Pagal CPK 12 str., kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Todėl vien įrodymų nepateikimas niekaip negali pažeisti rungimosi principo. Taip pat visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesivadovavo sutarties 9.3 punktu, kuris numatė atsakovo teisę sustabdyti darbus iki tol, kol ieškovas tinkamai įvykdys savo prievoles. Kaip pagrįstai nurodo ir ieškovas savo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, šiuo sutarties punktu turėjo vadovautis atsakovas, o ieškovui su juo laiku neatsiskaičius, atsakovas turėjo sutartinę teisę sustabdyti darbus, ko nepadarė.

Nesutiktina su apelianto UAB „Aulaukis“ teiginiu, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014-10-17 statybos rangos sutartis yra negaliojanti (pagal sutartį atsakovas atliko visus darbus, kurie yra ieškovo priimti, pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktai, už atsakovo atliktus darbus ieškovas yra pilnai atsiskaitęs (nors ir vėlavo)), o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2014-11-24, kai sutartis jau nebegaliojo, todėl ieškovas neturi ir teisinio pagrindo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.1 d.). Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 str. 1 d.). Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena jų turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Kaip byloje nustatyta, atsakovas prievolės tinkami neįvykdė. Ieškovas dėl to atsakovui yra pareiškęs reikalavimus, kurie yra sprendžiami teisme. Todėl tai, kad ieškovas pretenzijų dėl sutarties vykdymo atsakovui neturi, tai dar nereiškia, jog sutartis nebegalioja. Atsakovas atliktų darbų aktų, kurie įrodo darbų atlikimo vėlavimą, surašymo datų neginčijo, taip pat neginčijo ieškiniu reikalaujamų delspinigių sumos. Be to, langų sudėjimas nereiškia darbų pridavimo ir tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Būtent pats atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas atsakovo skundo argumentas dėl sankcijos ieškovui taikymo už, neva, teisiškai nepagrįsto reikalavimo teikimą atsakovo atžvilgiu. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintas pilna apimtimi. Be to, tokį patį apelianto prašymą jau yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, kurį atmetė. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; kt.). Kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas besikartojantis aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą, niekaip nesudaro pagrindo spręsti dėl CPK 95 str. nurodytų sankcijų taikymą UAB „Autairas“ atžvilgiu.

Teisėjų kolegija dėl kitų apelianto UAB „Aulaukis“ argumentų nepasisako, nes jie teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, panaikinti ir ieškovo UAB „Autairas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priimdamas naują sprendimą apeliacinės instancijos teismas naujai paskirsto bylinėjimosi išlaidas, todėl atskirai nebeaptaria apelianto UAB „Aulaukis“ skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu pirmosios instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 236 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 7) bei 579,24 Eur už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 104, 105). Už apeliacinį skundą ieškovo sumokėtas žyminis mokestis sudaro 166 Eur (t. 2, b. l. 163). Ieškovas taip pat turėjo 290 Eur (t. 2, b. l. 164, 165) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą bei 200 Eur (t. 3, b. l. 14, 15) – už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai (atitinkamai, tenkintas ieškovo apeliacinis skundas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas), todėl ieškovo UAB „Autairas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „Aulaukis“. Taip pat pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovo valstybei priteistinos 6,87 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (t. 2, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autairas“ apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aulaukis“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo UAB „Autairas“ ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš UAB „Aulaukis“, į. k. 147829382, 7 384,66 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 66 euro centus) skolos permoką už atliktus darbus, 487,89 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 89 euro centus) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Autairas“, į. k. 147063097, naudai.

Priteisti iš UAB „Aulaukis“ UAB „Autairas“ naudai 1 471,24 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš UAB „Aulaukis“ valstybei 6,87 Eur (šešis eurus ir 87 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.