Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarięs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po to panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš R. M. priteisti 679,14 Eur už nukentėjusiojo K. G. gydymą. Nukentėjusiojo K. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš R. M. priteistas 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. M. priteisti 775,77 Eur Valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui už nukentėjusiam K. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. nuo 00.00 val. iki 04.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių girtumas) tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgius kumščiais ir svarmenimis bei spardė kojomis nukentėjusįjį K. G. į įvairias kūno vietas, nukentėjusįjį smaugė bei tyčia vieną kartą dūrė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis žirklėmis, nukentėjusiajam į kairę šlaunį, taip nemažiau kaip dvidešimt keturiais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, trauminiu kairio ausies būgnelio plyšimu, durtine žaizda kairėje šlaunyje, daugybinėmis ekchimozėmis (poodinėmis kraujosruvomis) kūne.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

6. Prokurorė apeliaciniame skunde kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskyrė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

7. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas R. M. realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad jo padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų, kad turi pastovią gyvenamąją vietą.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis.

10. Atsižvelgtina į tai, kad R. M. yra teistas net 8 kartus (2 t., b. l. 23 – 32, 49 – 61), iš kurių paskutinius 3 kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus savo artimajam (BK 140 straipsnio 2 dalis). Tai tik patvirtina didesnį jo pavojingumą ir susiformavusią tam tikrą neigiamą pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu gyvenime.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos R. M. veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo R. M. elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Nuteistajam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

12. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 53- 697/2021).

13. Visos minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad palankaus sprendimo priėmimas R. M. atžvilgiu, tai yra realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos represinės įtakos jo veiksmams ir būdui keisti, dėl ko ateityje jis gali toliau vykdyti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nevertinti jų kritiškai. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra netaikytinas R. M. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl yra panaikintini jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirti įpareigojimai – dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

15. Nukentėjusiajam K. G. išaiškintina, kad R. M. netaikant bausmės vykdymo atidėjimo ir jį pasiunčiant atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, K. G. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gali kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išsiieškoti jam priteistą žalą.

Dėl apeliacinio proceso išlaidų

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. M. yra 113,94 Eur (3 t., b. l. 43 – 44), kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

17. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

18. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui R. M. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš R. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, panaikinti jo dalį, kuria nuteistajam R. M., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.