- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-34-579/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14694-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Aiva Survilienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- T. T.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Audriaus Mačerausko (toliau – ir prokuroras) ir nukentėjusiosios T. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios T. T. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. T. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 26 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 18.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelio srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje, galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, krūtinplėvės pūlingu uždegimu, bronchų uždegimu, sepsiu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, ko pasekoje nukentėjusysis dėl galvos sumušimo VšĮ Rokiškio ligoninėje (duomenys neskelbtini) mirė.
2. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. T. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, konstatavo, jog posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, nepatvirtina V. T. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. T. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei skirti jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę; civilinius ieškinius patenkinti; daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus sunaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas V. T. parodymų negalėjo vertinti kaip patikimų. Išteisintojo nenuoširdumą, kaip pažymi prokuroras, akivaizdžiai rodo tai, kad kitos dienos ryte jis policijos pareigūnams neigė įvykio dieną bendravęs su G. T. (pareigūnės G. Z. parodymai, vaizdo įrašas). Prokuroras taip pat cituoja išteisintojo parodymus baudžiamojo proceso metu dėl aplinkybės, kaip G. T. nugriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis teigė: „Vienu metu G. pasidarė bloga ir jis kažkaip susirietė ir stovint prie sienos susmuko keliais žemyn. Aš stovėjau šalimais. Abu stovėjom prie sienos. Po kojomis buvo apaugęs žole savos gamybos asfaltas. Susmukęs į priekį jis kažkaip susirietė, biški kaip ir gulėjo ant žemės.“ Pirmosios instancijos teisme dėl griuvimo nurodė tokias aplinkybes: „Jam pasidarė bloga, jis susmuko prie tos palangės“; „Jam užėjo staigiai, jis susmuko, jokios kalbos, kad jam negera, prieš tai nebuvo“; „Jis stovėjo prie palangės, laikėsi viena ranka, nuslydo ant asfalto ant kieto pagrindo. Lėtai susmuko“. Prokuroras pažymi, jog priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, aplinkybės, neva G. T. tiesiog susmuko per kelius, o jo galva atsidūrė ant žemės, išteisintasis nenurodė.
3.2. Prokuroras skunde aptaria duomenis dėl įvykio vietos. Pats V. T. (apklausiamas kaip įtariamasis 2022 m. balandžio 29 d.) nurodė, jog toje vietoje, kur susmuko G. T., asfaltas buvo apaugęs žole. Iš 2022 m. balandžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad aikštelė šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), daugiausia yra apaugusi žole, su nedideliais asfalto plotais. 2022 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad: „Tarp baltų plytų pastato ir raudonų plytų priestato sujungimo yra kampas, kuriame auga du medeliai, kamienai labai ploni. Kampe iš po žolės matyti apie 25 x 25 cm dydžio asfaltuotos dangos plotas. Kitose vietose prie pastatų yra žolė. Žolės vejos aukštis apie 15-20 cm.“. Liudytojai A. M. bei V. S. taip pat teigė, kad G. T. gulėjo ten, kur yra žolė arba asfaltas apaugęs žole. Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad G. T. susmukimo vietoje nebuvo kieto paviršiaus.
3.3. Skunde aptariami liudytojų, mačiusių G. T. ir V. T. įvykio dieną, parodymai (R. T., V. S., M. L., R. S., A. M.). Prokuroras sutinka su teismo išvada, jog nei vienas iš kartu su R. T. važiavusių asmenų neparodė matęs smurtinius V. T. veiksmus. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad kartu važiavę liudytojai tik važiavo pro šalį. Dėl tos priežasties jų parodymai taip pat yra skirtingi: G. N. matė vieną stovintį ir vieną gulintį žmogų; D. T. matė tik vieną žmogų, atsirėmusį į duris; G. T. jokių žmonių nepastebėjo. Tuo tarpu R. T., kaip pažymi prokuroras, važiuodamas apsisuko ir grįžęs apie pusę minutės iš 30 metrų stebėjo įvykį, matė du žmones, iš kurių vienas gulėjo susirietęs, o kitas laikėsi įsikabinęs į medelį. Teisme duodamas parodymus R. T. vartojo įvairias sąvokas, apibūdinančias matytą vaizdą („lygtai judino tą gulintį, ar žadino“, „spyrė, kažką darė su koja stovintysis, tas, kuris gulėjo, jis gulėjo susirietęs“, „ar tai spardė, ar žadino, nežinau, smūgiai nebuvo stiprūs“, „spardė gal ties pilvu“), tačiau patvirtino matęs stovintįjį asmenį atlikus fizinius veiksmus koja gulinčio nukentėjusiojo atžvilgiu. Savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Dėl paminėtų priežasčių R. T. parodymai, prokuroro teigimu, yra išsamiausi ir turėtų būti vertinami kaip patikimiausi.
3.4. Pažymima, jog visi 2022 m. balandžio 26 d. G. T. matę liudytojai patvirtino, jog jį radus dešinė galvos pusė buvo sužalota, tai yra būtent ta pusė, kurioje ir buvo nustatytos dvi kraujosruvos, viena ties dešine akimi, o kita ties dešine ausimi, kurios abi kartu arba kiekviena iš jų atskirai ir sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir mirtį. Ši aplinkybė visiškai paneigia V. T. parodymus apie galimą G. T. susižalojimą iškrentant iš lovos. R. S. patvirtino mačiusi kruvinus V. T. kairės rankos krumplius, kas leidžia daryti išvadą, kad jis sudavė smūgius, sukėlusius kraujavimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiau jokių žmonių šalia G. T. nebuvo. Nebuvo duomenų ir apie tai, kad nukentėjusysis būtų griuvęs ir galva atsitrenkęs į kietą paviršių, juolab, kad tai būtų įvykę net du kartus.
3.5. Prokuroras akcentuoja, jog išteisintasis niekada nedavė parodymų apie tai, kad mirusysis G. T. susmukdamas susižalojo kaktą ar galvą ties ausimi. Be to, iš teismo medicinos specialistės išvados ir apklausos matyti, kad griuvimo atveju mirusysis turėjo griūti ir atsitrenkti į kietus bukus paviršius mažiausiai du kartus, o duomenų apie tai nėra. Teismo medicinos specialistai G. T. nenustatė ir kitų griuvimui būdingų sužalojimų, nes griūnant paprastai pažeidžiamos ir kitos atsikišusios veido ir kūno dalys (keliai, alkūnės, delnai, nosis ir pan.). Tai, kad nukentėjusiojo vilkėti drabužiai buvo aplipę išdžiūvusios žolės šiaudeliais ir žemėmis, neduoda pagrindo daryti išvados, kad jis nugriuvo pats.
3.6. Prokuroro teigimu šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad G. T. 2022 m. balandžio 26 d. 15-18 valandą, (duomenys neskelbtini) susitikęs V. T., buvo sveikas, ant jo kūno nebuvo jokių sužalojimų. Tai apklausose patvirtino ir pats V. T. Abiem vyrams pabuvus prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir išgėrus apie pusę 0,5 l talpos butelio degtinės, vienas jų, G. T., buvo rastas beveik be sąmonės, su aiškiais sužalojimais dešinėje galvos pusėje. Praėjus 18 val. po to, teismo medicinos specialistai nukentėjusiojo kraujyje nerado etilo alkoholio. Tai rodo, kad G. T. negalėjo būti toks girtas, kad 2023 m. balandžio 26 d. vakare pats griuvinėtų ar negalėtų paeiti. Teismo medicinos specialistas nenurodė ir kitokių medicininių indikacijų, dėl kurių G. T. galėjo griuvinėti (susmukti). Girtumo įspūdis jį mačiusiems žmonėms galėjo susidaryti dėl jau įvykusios smegenų traumos (tai patvirtino teismo medicinos specialistė apklausos teisme metu). V. T. parodė, kad žuvusysis G. T. tik vieną kartą lėtai susmuko. Pasak išteisintojo tai vyko lėtai, žuvusysis susmukdamas galva į nieką neatsitrenkė ir daugiau atsikėlęs nebuvo, nors teismo medicinos specialistai nustatė mažiausiai du trauminius poveikius dešinėje galvos pusėje. Svarbu ir tai, kad V. T. nurodomoje žuvusiojo susmukimo vietoje, prie pastato palangės, yra seno asfalto danga apaugusi žole, tai yra, ten nėra kieto pagrindo. Taigi baudžiamojoje byloje nustatytos objektyvios aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja išteisintojo V. T. parodymams, kurie turi būti vertinti kritiškai, kaip gynybinio pobūdžio.
4. Nukentėjusioji T. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti V. T. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, visiškai patenkinti jos civilinį ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodoma, jog šiuo atveju reikia vertint ne kiekvieną įrodymą atskirai, o jų visumą, kuri patvirtina, kad G. T. nužudė būtent V. T. Įrodymų apie tai, kad G. T. būtų pats nukritęs ir susižalojęs, nukentėjusiosios teigimu, byloje nėra. Žuvusysis gyveno tvarkingą gyvenimą, dirbo, ūkininkavo, rūpinosi savo motina, turėjo mylimą moterį, negirtavo. Nors ir sirgo cukriniu diabetu, dėl to sąmonės neprarasdavo ir negriūdavo. Nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad G. T. kada nors būtų matęs panašioje padėtyje (griuvinėjantį, girtą).
4.2. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju neva nepaneigta V. T. versija, jog begeriant degtinę ir kalbantis G. T. tiesiog susmuko ir nugriuvo ant po kojomis buvusio asfalto paviršiaus, susižalodamas kaktą ir galvą ties ausimi. Visų pirma, žodžiai susmukti ir nugriūti turi skirtingas reikšmes. Antra, V. T. nesakė, neva G. T. nugriuvo. Nesakė jis ir to, kad susmukdamas G. T. būtų susižalojęs. Taigi minėta teismo iškelta versija yra visiškai nepagrįsta.
4.3. Nukentėjusioji skunde dėsto įvykio eigą, kuri nustatytina byloje surinktų įrodymų pagrindu (taip pat ir netiesioginių). V. T. teisme pats paaiškino, jog sutikęs G. T. jo veide jokių sužalojimų nematė. Po kurio laiko jis, atsirėmęs į palangę, susmuko. Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs, kaip V. T. spyrė G. T. ties pilvu. Teisme šis liudytojas nurodė kiek kitokias aplinkybes – jog V. T. neva galėjo koja žadinti gulintįjį. Po kiek laiko įvykio vietoje susirinkę žmonės patvirtino matę sužalojimus ant G. T. veido – R. S. teigė matęs dešinės pusės pamėlusį smilkinį, V. B. matė sumuštą, ištinusią lupą, A. M. matė apdaužytą galvą, abi puses prie ausies ir pakaušį, A. N. matė G. T. kruviną, nubrozdinta nosimi. R. S. matė V. T. stovintį prie sienos kruvinais kairės rankos krumpliais. Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. T. smūgiais rankomis ir kojomis padarė G. T. galvos sumušimą, taip nužudė jį, todėl turi būti pripažintas kaltu ir nubaustas.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinius skundus, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Audriaus Mačerausko ir nukentėjusiosios T. T. apeliaciniai skundai atmetami
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinių skundų, proceso dalyvių išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ir pagrįstai nustatė, jog V. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokuroro, nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išteisinamojo nuosprendžio išvadų nepaneigia.
7. Apeliaciniais skundais iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija nenustatė jokių apygardos teismo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus. Teismo išvada, kad V. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino, padaryta ištyrus ir įvertinus įrodymus, palyginus juos tarpusavyje, šie įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl, nenustačius jokių šių įrodymų vertinimo pažeidimų, pirmosios instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta.
8. Kaip minėta, išteisintajam V. T. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 18.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelio srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje, galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, krūtinplėvės pūlingu uždegimu, bronchų uždegimu, sepsiu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, ko pasekoje nukentėjusysis dėl galvos sumušimo VšĮ Rokiškio ligoninėje (duomenys neskelbtini) mirė.
9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2022 m. gegužės 2 d. išvadoje Nr. G 460/2022(05) konstatuota, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir paakyje bei dešinės ausies kaušelyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu bei po minkštaisiais dangalais, galvos smegenų kairiojo pusrutulio sumušimas G. T. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 26 d. Sužalojimai G. T. padaryti vienu metu, greitai vienas po kito, ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai G. T. galėjo būti padaryti pašalinės jėgos poveikyje, galimai suduodant smūgius į dešinės akies bei dešinės ausies sritis. Sužalojimas dešinės akies srityje arba sužalojimas dešinės ausies kaušelio srityje, atskirai paėmus, t. y. vienas be kito, G. T. galėjo būti padaryta griūnant bei atsitrenkiant viena iš šių sričių į kietą buką daiktą ar pagrindą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2022 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. pG 745/2022(05) konstatuota, kad G. T. galvos traumą, kurios pasekoje kairiame smegenų pusrutulyje atsirado subdurinė hematoma, patyrė dešinės akies sritimi bei dešinės ausies sritimi. Sužalojimas kairiame galvos smegenų pusrutulyje yra susijęs su dviem trauminiais poveikiais, t. y. buku trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį bei buku trauminiu poveikiu į dešinės ausies sritį.
10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2022 m. spalio 11 d. išvadoje Nr. M 244/2022(05) konstatuota, kad G. T. mirė (duomenys neskelbtini) nuo galvos sumušimo, įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje srityse, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiajame pusrutulyje (klinikiniais duomenimis), galvos smegenų medžiagoje kairio pusrutulio srityje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu, krūtinplėvės pūlingu uždegimu, bronchų uždegimu, sepsiu (klinikiniais duomenimis), progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų (bukabriaunių) daiktų ar paviršiaus poveikio, galimai neilgame laikotarpyje iki patekimo į ligoninę (2022 m. balandžio 27 d.), tokiais daiktais suduodant, griuvus ir atsitrenkus į tokį daiktą ar paviršių, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje, neužilgo vienas po kito, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja.
11. Iš nurodytų duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. T. mirė nuo galvos sumušimo, po kurio jam po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas. Nors specialistų išvadose nurodoma, kad sužalojimas kairiame galvos smegenų pusrutulyje yra susijęs su dviem trauminiais poveikiais, t. y. buku trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį bei buku trauminiu poveikiu į dešinės ausies sritį, pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Sandra Mažeikienė nurodė, kad kraujas galėjo išsilieti tiek pirmo trauminio poveikio metu, tiek ir po antro trauminio poveikio. Apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė taip pat patvirtino, kad vienkartinio griuvimo (visu savo ūgiu) užtenka susižaloti, kad atsirastų kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, nors šiuo atveju tai nebuvo vienas trauminis poveikis, o buvo mažiausiai du, tačiau tam, kad atsirastų kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu, griuvimo savo ūgiu užtenka. Taigi pagal nurodytas aplinkybes nukentėjusiojo G. T. mirtis yra susijusi su nustatytais trauminiais poveikiais dešinės ausies srityje bei dešinės akies srityje, kurių ir vienas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes galėjo būti pakankamas mirtinam sužalojimui patirti, toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą.
12. Kaltinimas šioje byloje iš esmės buvo grindžiamas nurodytais specialistų išvadų duomenimis bei liudytojų parodymais, kurie praeidami pro (duomenys neskelbtini) ar atėję į šią vietą, kur kartu alkoholį vartojo nukentėjusysis ir išteisintasis, nurodė matę tam tikrus sužalojimus G. T. galvos srityje. Kaip matyti iš liudytojų R. S., R. S., A. M. parodymų, nukentėjusiajam dešinėje galvos pusėje buvo matyti sužalojimai – smilkinys, buvo mėlynė po dešine akimi, kraujavo ausis. Liudytojai R. S. ir A. M. šias pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimų ir kitas aplinkybes patvirtino ir apklausti apeliacinės instancijos teisme. Liudytoja V. B. nurodė mačiusi nubrozdinimus kairėje pusėje prie nosies ir dešinėje pusėje prie plaukų, liudytojas V. S. matė, jog panosėje buvo kažkas raudona, taip pat liudytojas A. N. nurodė matęs, kad nosis kaip ir buvo kruvina, kitas įvykio vietoje buvęs liudytojas – M. L. nenurodė matęs ant nukentėjusiojo kokių nors sužalojimų. Nors iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jie visi skirtingai matė ir suvokė nukentėjusiojo G. T. sužalojimus ir jų sunkumą, tačiau dalis liudytojų nurodė matę ir sužalojimus nukentėjusiojo dešinės akies bei ausies srityse, kurie pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo galvos sumušimą, nuo kurio mirė nukentėjusysis, indikuojantys trauminiai poveikiai. Taigi pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad nurodytus sužalojimus nukentėjusysis patyrė įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kur kartu su nukentėjusiuoju buvo ir V. T. (remiantis byloje ištirtais įrodymais, tame tarpe V. T. parodymais, iki jų susitikimo G. T. galvos srityje sužalojimų nebuvo matyti).
13. Vis dėlto šioje byloje nėra jokių įrodymų – nei tiesioginių, nei netiesioginių, kuriuos įvertinus būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad G. T. nustatytus sužalojimus smurtiniais veiksmais padarė V. T. Nors liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo pradžioje (1 t., b. l. 137–140, 141–142) nurodė, kad pravažiuodamas pro įvykio vietą matė, kaip V. T. mažiausiai du kartus spyrė (į pilvo sritį, ne į galvą) nukentėjusiajam, tačiau vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 149 – 152), tiek apklausiamas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose paaiškino, jog išteisintasis ne spardė, o baksnojo (nestipriai) koja, ar tokiu būdu žadindamas, ar bandydamas atversti G. T. gulėti ant nugaros. Pabrėžė, kad matėsi, jog tuo metu V. T. buvo girtas, nes svyravo įsikabinęs, taip pat, kad, atlikdamas tokius veiksmus, į galvos sritį tikrai negalėjo pataikyti. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. T. nurodė nevartojęs jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, paaiškino, jog jam net nebuvo jokios minties atlikti smurtinius veiksmus, nes jie visą gyvenimą gerai sugyveno ir jokio pykčio G. T. neturėjo. Taip pat nurodė, kad vartojant alkoholį G. T. pasidarė bloga, jis susmuko. Nurodė pradėjęs nukentėjusįjį kelti, bet šis buvo sunkus ir negalėjo pakelti (G. T.). Nors išteisintasis apklaustas nenurodė, kad būtų koja žadinęs gulintį nukentėjusįjį, tiksliai neatsiminė visų aplinkybių, pavyzdžiui, kad kurį laiką kartu su nukentėjusiuoju miegojo. Pažymėtina, kad pats V. T. tuo metu buvo neblaivus. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, V. T. jiems atėjus laikėsi įsikibęs į medį ar rėmėsi į pastatą, svirduliavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neatmestina, kad V. T. pats būdamas neblaivus ir laikydamasis galėjo baksnoti koja nukentėjusįjį, kad šis atsikeltų, kai pačiam V. T. nepavyko jo pakelti. Šiuo atveju aplinkybę, kad nukentėjusysis gulėjo ir vėliau sunkiai kėlėsi, dėl ko buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, patvirtino byloje apklausti liudytojai R. S., R. S., V. B. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami liudytojos R. S. duoti parodymai, kad matė kruvinus V. T. rankos krumplius, tačiau niekas iš kitų liudytojų šios aplinkybės nepatvirtino. Nors apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. T. nurodė, kad G. veidas nebuvo mėlynas, jokių sužalojimų jis nematė, tačiau nurodė ir tai, kad kraujo galėjo būti, nes kai kėlė nukentėjusįjį, tai jam iš burnos bėgo kraujas, šią aplinkybę, kad nukentėjusiajam kraujavo iš burnos, nurodė ir dalis byloje apklaustų liudytojų. Taigi neatmestina, kad V. T. galėjo išsikruvinti ranką ir prisilietęs prie nukentėjusiojo, jį keldamas. Tačiau bet kokiu atveju vien nurodyti liudytojos parodymai dėl išteisintojo kruvinos rankos nepatvirtina smurto naudojimo prieš G. T. fakto. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos R. S. dėl sveikatos būklės apeliacinės instancijos teisme apklausti ir išsiaiškinti šią aplinkybę nepavyko.
14. Kaip minėta, remiantis specialistų išvadomis sužalojimas dešinės akies srityje arba sužalojimas dešinės ausies kaušelio srityje, atskirai paėmus, t. y. vienas be kito, G. T. galėjo būti padaryta griūnant visu savo ūgiu bei atsitrenkiant viena iš šių sričių į kietą buką daiktą ar pagrindą. Apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė Sandra Mažeikienė nurodė, kad nors sužalojimai dešinės akies vokuose ir dešinėje ausyje negalėjo būti padaryti vienkartinio griuvimo metu, atsitrenkimo į vieną kokį paviršių, tačiau griuvinėjant, kritinėjant ir atsitrenkiant į kietą paviršių taip susižaloti galima. Pažymėtina, jog kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (2 t., b. l. 45–55, 56–59), priešais pastatą (duomenys neskelbtini) 3 m atstumu nuo jo yra asfaltuota aikštelė šalia kurios, remiantis liudytojų parodymais, ir gulėjo nukentėjusysis, o toliau nuo pieninės asfaltas yra apaugęs žole. Taip pat tarp baltų plytų pastato ir raudonų plytų priestato sujungimo yra kampas, kuriame auga du medeliai, kamienai labai ploni. Kampe iš po žolės matyti apie 25 x 25 cm dydžio asfaltuotos dangos plotas. Šiame kontekste aktualūs liudytojos V. B. parodymai pirmosios instancijos teisme, kai ji nurodė, jog nuėjus pažiūrėti nukentėjusysis sėdėjo ant asfalto, lūpa buvo sumušta į asfaltą, nes matėsi (asfalto) taškiukai ant lūpos. Atrodė, kad būtų kritęs ant asfalto. Iš byloje esančio 2022 m. balandžio 27 d. policijos Bodycam vaizdo įrašo matyti, kad ši liudytoja policijos pareigūnei nurodo, jog G. T. buvo šiek tiek apsidaužęs, bet neatrodė sumuštas. Taip pat liudytojas M. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad G. T. gulėjo aukštielninkas, galva buvo ant apsamanojusio asfalto. Ant veido jokių sumušimų nepastebėjo. Liudytojas A. N. nurodė, jog kai G. T. bandė stotis, po juo buvo asfaltas. Nebuvo jokių įtarimų, kad jį kažkas nugriovė, buvo tik nosis pabrozdinta. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. M., be kita ko, nurodė, kad G. prie pieninės gulėjo ant žolės, kiek atsimena, tai anksčiau ten buvo asfaltas, bet dabar jau yra užaugusi žolė ant to asfalto. Ten užaugusi žolė, bet ten nėra minkšta, kietas pagrindas, tarpais žolė, o tarpais ir asfalto dar likę.
Žemesnės instancijos teismas
15. Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, šioje byloje nepaneigta, kad G. T. galėjo susižaloti galvą ir krisdamas ant asfalto, kai byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis galvos sužalojimus patyrė dėl išteisintojo smurtinių veiksmų. Nors prokuroras skunde nurodo, kad G. T. negalėjo būti toks girtas, kad 2023 m. balandžio 26 d. vakare pats griuvinėtų ar negalėtų paeiti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintojo nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusiajam pasidarė negera ir jis susmuko ties pastatu, nėra pagrindo vertinti išimtinai kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. T. draugė A. K. nurodė, kad nukentėjusysis beveik nevartojo alkoholio, jam pasidarydavo negera (nesveika) pavartojus alkoholinių gėrimų, jis netgi apsivemdavo. Aplinkybę, kad nukentėjusysis G. T. vėliau vėmė krauju, nurodė ir nukentėjusioji T. T. Taigi įvykio metu nukentėjusiajam nuo alkoholio galėjo pasidaryti nesveika, silpna ir jis galėjo susmukti, kaip nurodė V. T. Nors specialistė Sandra Mažeikienė apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusysis nurodytus sužalojimus galėjo patirti susmukdamas, kaip tai apibūdino V. T., tačiau ši aplinkybė negali būti paneigta. Taip pat, kaip nustatyta, pats išteisintasis buvo neblaivus, nurodė, kad galėjo būti užsnūdęs, dalis liudytojų netgi matė miegančius abu asmenis. Byloje nenustatyta, kiek laiko praėjo iki kol padėti gulėjusiam nukentėjusiajam atėjo kiti žmonės. Remiantis paties išteisintojo parodymais, galėjo praeiti 20-30 min., taigi G. T. kristi ir susižaloti galėjo ne vieną kartą, kai išteisintasis to galėjo ir nematyti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad G. T. nugriuvus, jis jau nebeatsikėlė, ką nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje nepaneigta, kad nukentėjusysis judėjo, pats bandė keltis. Tą iš dalies patvirtina ir išteisintojo V. T. parodymai, kad nukentėjusysis susmuko prie pastato sienos, o kaip matyti iš nukentėjusiosios T. T., liudytojų R. S., V. B., parodymų, nukentėjusysis gulėjo toliau nuo V. T., kuris buvo prie pastato. Taip pat, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš 2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolo priedo – fotolentelės (1 t., b. l. 105-125) matyti, kad G. T. vilkėti viršutiniai drabužiai – džemperis ir kelnės, aplipę išdžiūvusios žolės šiaudeliais ir žemėmis, o ant džemperio matyti dėmės, panašios į išvemtą maistą ir kraują. Atitinkamai remiantis apklaustų liudytojų parodymais, jie nukentėjusįjį skirtingu metu matė gulintį skirtingose pozicijose – R. S., V. S., R. T. nurodė nukentėjusįjį matę gulintį ant šono, aplinkybę, kad nukentėjusysis gulėjo ant šono, nurodė ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. T., atitinkamai liudytojai R. S., V. S. nurodė nukentėjusįjį matę gulintį ant nugaros, o liudytoja V. B. nurodė, kad jai atėjus nukentėjusysis jau sėdėjo. Taip pat minėti liudytojai skirtingu metu nurodė matę tai daugiau, tai mažiau jau aptartų sužalojimų. Taigi negalima atmesti, kad nukentėjusysis judėjo ir per tam tikrą laiką galėjo krisdamas patirti jam nustatytus galvos sužalojimus.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jog V. T., suduodamas mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, padarė galvos sumušimą, kuris sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kitas komplikacijas, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Šioje byloje nei vienas iš apklaustų liudytojų nematė, kad V. T. būtų sudavęs nors vieną smūgį ranka ar koja nukentėjusiajam G. T. į galvos sritį, liudytojas R. T. patvirtino, kad išteisintasis koja tik judino nukentėjusįjį pilvo srityje, lyg ir žadindamas, tačiau nespyrė, taip pat nenustatyta, kad G. T. ir V. T. būtų reikšmingai konfliktavę tiek susitikę aktualiu metu, tiek anksčiau. Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad V. T. paskambinus policijos pareigūnei G. Z. neigė įvykio dieną bendravęs su G. T., neesminiai jo parodymų proceso metu netikslumai nors ir sukelia tam tikrų abejonių išteisintojo parodymų tikrumu, visgi nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad būtent V. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
17. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismų praktikoje dėl šio principo taikymo pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-112-628/2023, 2K-115-387/2023). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-7-173/2014, 2K-232/2014). Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-268-697/2018). Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, remiantis ištirtais įrodymais, vertinant juos visumoje, negalima daryti neginčytinos ir vienareikšmės išvados, jog būtent išteisintojo V. T. veiksmai (pavartotas smurtas) lėmė nukentėjusiojo mirtį. Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), V. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai išteisintas.
18. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, apeliacinių skundų prašymai tenkinti civilinius ieškinius netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Audriaus Mačerausko ir nukentėjusiosios T. T. apeliacinius skundus.