Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3132-772/2016 pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl pastatų ir žemės sklypų prie jų valdymo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. R. B. pateikė teismui pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir patvirtinti teisinį režimą, kad pagal 1998-07-21 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja asmeniškai paveldėjo šiame dokumente nurodyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį, esančias (duomenys neskelbtini), ką įrodo 2015-12-17 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Nustatyti juridinį faktą ir patvirtinti teisinį režimą, kad pagal 1999-06-03 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja asmeniškai paveldėjo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinį, tvorą, tualetą kiemo teritorijoje kaip namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė pripažinti juridinį faktą, kad šis aukščiau išvardintas turtas daugiau niekam nepriklauso, o priklauso tiktai pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, kad įstatymo nustatyta tvarka galėtų ginti savo turtą, kadangi bet kokį kėsinimąsi į jos turtą vertina kaip neteisėtus nusikalstamus veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti ir grąžino su priedais pareiškėjai, byloje palikdamas pareiškimo originalą.Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašomi nustatyti faktai į turtą yra įregistruoti viešajame registre ir pareiškėja turi šiuos faktus patvirtinančius dokumentus – paveldėjimo teisės liudijimus, viešojo registro išrašus, todėl remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika konstatavo, kad pareiškėjos teikiamas reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ypatingąja teisena negali būti nagrinėjamas ir nustatinėjamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir pareiškimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. K. Š. apylinkės teismas nustatyta tvarka negrąžino pareiškėjai dokumentų su priedais, todėl apeliantė mano, kad teismas priėmė jos dokumentus nagrinėjimui, todėl 2016 m. kovo 14 d. teismo priimta nutartis yra niekinė, neturinti jokios juridinės galios.

Teismas neteisingai taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. Teismas atsisakė nagrinėti pareiškimą, remdamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., tačiau ši CPK nuostata taikytina tuo atveju, kai nagrinėjamas ginčas tarp šalių, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Nustatant juridinį faktą, šiuo atveju ginčo tarp šalių nėra, kadangi šioje byloje atsakovo visiškai nėra, pareiškime joks atsakovas neįvardintas.

4.3. Teismas neteisingai taikė CPK 137 str. 3 d. nuostatą. Ši nuostata taip pat reguliuoja ieškinio priėmimą, tačiau apeliantė ieškinio savo pareiškimu niekam nepareiškė.

4.4. Teismas, remdamasis 2006 m. Teismų praktika Nr. 24, nurodo, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga, susiedamas visa tai su CPK 444 str. 1 d. Tačiau teismui nežinoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. praktika, kurioje pasisakyta, kad joks teismas neturi teisės pareiškėjos asmeninį turtą priskirti bendrajai jungtinei nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Net sutuoktiniui pagerinus asmeninį turtą, jis netampa šeimos turtu. Teismas neturi jokių įrodymų, kad pareiškėjos sutuoktinis būtų prisidėjęs prie pareiškėjos asmeninio turto pagerinimo.

4.5. Jeigu teismas nežino kaip išspręsti apeliantės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, ką šiuo atveju ir reguliuoja CPK 3 str. 6 dalis. Tad, jeigu teismas negali taikyti CPK 444, 445 straipsnių, apeliantė prašo taikyti kitus CPK straipsnius arba formuoti naują teismų praktiką, bet ne prieštarauti Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas turi tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikia kreiptis į teismą.Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ji asmeniškai paveldėjo pagal 1998-07-21 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal 1999-06-03 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja asmeniškai paveldėjo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę ((duomenys neskelbtini), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinį, tvorą, tualetą kiemo teritorijoje kaip namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Prašydama nustatyti minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus, pareiškėja pati nurodo, kad tokių faktų egzistavimą patvirtina 2015-12-17 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, taip pat pareiškėja į bylą yra pateikusi 1998-07-21 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 1999-06-03 paveldėjimo pagal testamentą teisė liudijimą, testamentą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b. l. 5, 6, 7, 8-13, 15-17), kurie yra tiesioginiai prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinantys įrodymai, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų, kurios reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti (CPK 445 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos kasacinės instancijos teismo nutarties fabula skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamo klausimo, todėl joje išdėstytų teisės normų aiškinimu nėra pagrindo vadovautis. CPK V dalyje reglamentuotas bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena. Ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 442 str. 1 p.). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V Dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). CPK 443 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. CPK V dalies XXVI skyriuje reglamentuota bylų dėl juridinė reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo tvarka, kur nėra numatyta išimčių, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šiuo atveju nėra sąlygų, kurios reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, pagrįstai taikė CPK 137 str. nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, konkrečiai CPK 137 str. 2 d. 1 p. – teismas atsisako priimti ieškinį (nagrinėjamu atveju pareiškimą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.Atitinkamai pagrįstai buvo taikytos CPK 137 str. 3 d. nuostatos, numatančios reikalavimus teismo nutarčiai, kuria pareiškimą atsisakoma priimti, nes, kaip jau minėta, CPK V dalies XXVI skyriuje nėra numatyta išimčių, sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą, vadovaujantis CPK 137 str. 5 d. galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, reiškia, jog nutartis įsiteisėja tik pasibaigus jos apskundimo terminui (CPK 335 str. 1 d.). Pareiškėja pasinaudojo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįsti pareiškėjai negrąžino pareiškimo priedų, o visą bylą kartu su atskiruoju skundu išsiuntė apeliacinės instancijos teismui (CPK 317 str. 2 d., 338 str.). Darytina išvada, kad aplinkybė, jog šiuo atveju pareiškimo priedai nebuvo grąžinti pareiškėjai, nereiškia, kad pareiškimas buvo priimtas. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį.