- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 2YT-3132-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02142-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, spręsdamas pareiškėjos R. B. pareiškimo dėl pastatų ir žemės sklypų prie jų valdymo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo, priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir patvirtinti teisinį režimą, kad pagal 1998-07-21 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ji asmeniškai paveldėjo šiame dokumente nurodyto - žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ką įrodo 2015-12-17 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Nustatyti juridinį faktą ir patvirtinti teisinį režimą, kad pagal 1999-06-03 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ji asmeniškai paveldėjo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unik. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini), pirtį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinį, tvorą, tualetą kiemo teritorijoje kaip namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinius (unik. Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašė pripažinti juridinį faktą, kad šis aukščiau išvardintas turtas daugiau niekam nepriklauso, o priklauso tiktai jai asmeninės nuosavybės teise, kad įstatymo nustatyta tvarka galėtų ginti savo turtą, kadangi bet kokį kėsinimąsi į jos turtą vertina kaip neteisėtus nusikalstamus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti.
Konstatuotina, kad pareiškėja pareiškime nurodo aplinkybę ir pagrindžia atitinkamu dokumentu, jog 1998-07-21 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999-06-03 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, ji paveldėjo šiuos nekilnojamuosius daiktus iš atitinkamo turto savininko, t. y. paveldėjimo teisės pagrindu. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant ginti savo turtą nuo trečiųjų asmenų kėsinimosi į jį.
Kasacinis teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje (Teismų praktika Nr. 24, 2006 m.) yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Kuomet iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad jo prašomi nustatyti faktai nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnis). Pabrėžtina, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
Konkrečiu atveju – pareiškėjos prašomi nustatyti faktai į turtą yra įregistruoti viešajame registre ir pareiškėja turi šiuos faktus patvirtinančius dokumentus – paveldėjimo teisės liudijimus, viešojo registro išrašus, todėl remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, konstatuotina, kad pareiškėjos teikiamas reikalavimas dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ypatingąja teisena negali būti nagrinėjamas ir nustatinėjamas.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Notariato įstatymo nuostatas oficialiais rašytiniais įrodymais yra laikomi notaro ar registro dokumentuose nurodyti faktai. CPK 197 str. 2 d. irgi nurodyta, kad valstybės įgaliotų asmenų patvirtinti dokumentai pripažįstami rašytiniais įrodymais, kaip turintys didesnę įrodomąją galią.
Tuo pačiu netenkintinas ir pareiškėjos prašymas perduoti jos pareiškimą LR Generaliniam prokurorui, kadangi teismas nėra institucija persiunčianti dokumentus kitoms teisėsaugos institucijoms, nesant tam teisinio pagrindo, išaiškinant jai, kad ji savarankiškai gali kreiptis į kitas valstybines teisėsaugos institucijas dėl savo teisių gynimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu ir LR Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 4 ir 5 d. d., 290-292 str., 442 str., 443 str. 2 d.,
nutaria:
pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti ir grąžinti su priedais pareiškėjai, byloje paliekant pareiškimo originalą.
Netenkinti pareiškėjos prašymo dėl jos pareiškimo persiuntimo LR Generaliniam prokurorui ir išaiškinti, kad pareiškėja savarankiškai gali kreiptis į kitas valstybines teisėsaugos institucijas dėl savo teisių gynimo.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.