- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-544-524/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- Š. R.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-544-524/2016
Teisėja Danutė Žvinklytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01223-2015-7
NUTARTIS
2016 m. kovo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės L. R. prašymą dėl sprendimu priteisto pilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo, pareikšto civilinėje byloje pagal ieškovo Š. R. ieškinį atsakovei L. R., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų S. R., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti 2015 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3256-642/2015 dalį dėl sprendimu priteisto pilnamečio vaiko išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. jokių pajamų nebegauna, registruota darbo biržoje, yra nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. Pažymėjo, kad dėl sunkios sveikatos būklės atsakovei galimybės susirasti darbą yra labai menkos, iki šiol jokių darbo pasiūlymų nėra gavusi. Paaiškino, kad iki susergant dirbo grožio salone manikiūrininke. Sveikatai pašlijus, nebeturi galimybės užsiimti šia veikla. Dėl ligos yra pažeisti atsakovės kojų ir rankų sąnariai bei oda, iki šiol sunkiai pajėgia atlikti net paprasčiausius buities darbus. Be to, atsakovė negali dirbti darbo keliant krovinius rankomis, dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, rankų, pirštų judesiais, dėl ko galimybės susirasti kitokį darbą yra labai menkos. Šiai dienai neturi galimybių užsidirbti lėšų net būtiniausių poreikių patenkinimui. Atsakovę ir su atsakove gyvenantį nepilnametį sūnų materialiai rėmė ir remia artimieji.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. R. su atsakovės pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė iki santuokos nutraukimo sirgo ta pačia liga, vadinama „žvyneline“ ir dirbo manikiūrininkės darbą. Be to, atsakovė turi įgijusi ir siuvėjos kvalifikaciją, yra dirbusi parduotuvės pardavėja ir vedėja. Pažymėjo, kad trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų darbingumo lygis tik 30 procentų, tačiau jis dirba, išlaiko šeimą, teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui Kristupui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-07 nutartimi atsakovės L. R. prašymą dėl sprendimu priteisto vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovė geruoju nevykdo teismo 2015-05-20 sprendimo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė ėmėsi visų būtinų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių, profesines galimybes, sveikatos būklę pajamas, iš kurių būtų teikiamas priteistas išlaikymas vaikui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, todėl turi galimybes gauti pajamas iš šio turto valdymo, disponavimo. Remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad negalima teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta išlaikymo priteisimą vykdyti skubiai, atidėti ar išdėstyti. Be to, padarė išvadą, kad jeigu atsakovė nuo ieškinio gavimo dienos, t.y. nuo 2015 m. vasario 25 d., būtų atidėjusi po 70,00 Eur galimai priteistam ieškovo išlaikymo įsiskolinimui sumokėti, tai iki šios dienos būtų galėjusi sumokėti ieškovui visą išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. R. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 nutartį – išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių interesų pusiausvyros principą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese, nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas. Savo poziciją iš esmės grindžia prašyme dėl sprendimu priteisto pilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo, pateiktais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodo, kad trečiajam asmeniui nustatyti apribojimai dirbti yra kur kas mažesni nei taikomi atsakovei, iš ko akivaizdu, kad trečiojo asmens galimybės susirasti jam tinkantį darbą yra kur kas didesnės nei atsakovės. Pažymi, kad trečiojo asmens turtinė padėtis kur kas geresnė.
Atsiliepimas
Ieškovas Š. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad atsakovė prisidengia jai nustatytu darbingumo lygiu. Tuo tarpu iš tikrųjų užsiima individualia veikla ir gauna iš to pajamų. Teigia, kad atsakovės turtinė padėtis pakankamai gera: ji nuosavybės teise įsigijusi garažą, naudojasi penkiais skirtingai telefono numeriais ir visus juos apmoka. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei atsakovės turtinė padėtis būtų išties bloga, bankas jai nebūtų suteikęs kreditą, kuris užtikrintas atsakovei priklausančios buto dalies dalimi. Mano, kad atsakovė paprasčiausiai siekia vengti priteisto išlaikymo mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinės bylos Nr. e2-3256-642/2015, kurio nusprendė priteisti iš atsakovės L. R. pilnamečio vaiko ieškovo Š. R. išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-02-04, iki 2015-07-10, priteisti iš atsakovės L. R. 700,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą pilnamečiam vaikui ieškovui Š. R., sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinimo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių, teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
Pažymėtina, jog teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra priskiriami tokiems teismo procesiniams sprendimams, kuriuos teismas privalo nukreipti skubiai vykdyti pagal įstatymą (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CPK 284 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, nustatyta, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymo atidėti ar išdėstyti negalima. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymo dalį dėl priteisto iš jos išlaikymo, periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-02-04 iki 2015-07-10, išdėstymo.
Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo (700 Eur) mokėjimo išdėstymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovė nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-20 sprendimo priėmimo dienos būtų vykdžiusi minėtą teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir mokėjusi jos prašomo išdėstyti dydžio įmokas (50,68 Eur), išlaikymo įsiskolinimo dydis šiai dienai būtų lygus 193,20 Eur, t.y. toks dydis, kuris, lyginant su atsakovės turtine padėtimi (ji nuosavybės teise valdo dalį buto Vilniaus mieste, garažą), nelaikytinas pernelyg dideliu. Tuo tarpu atsakovė minėto teismo sprendimo nevykdė sąmoningai, nemokėdama išlaikymo periodinėmis išmokomis iš esmės pažeidė ieškovo (atsakovės vaiko) teises ir teisėtus interesus. Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu, neatitinkančiu protingumo ir teisingumo principų. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta aplinkybė dėl jos turimo darbingumo, negali būti pateisinančia priežastimi neteikti vaikui priteisto išlaikymo, juolab, kad trečiasis asmuo (vaiko tėvas), turėdamas mažesnį darbingumą, sugeba išlaikyti savo sūnų, teikti išlaikymą kitam vaikui, susirasti darbą.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išdėstyti priteisto iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimo jos sūnui mokėjimą. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nepasisakydamas dėl skunde išdėstytų aplinkybių, visiškai nesusijusių su skundžiama nutartimi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.