Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. K. nukentėjusiosios naudai priteista 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos sumos visiško sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą bei grasinant panaudoti fizinį smurtą, t. y.: 2019 m. balandžio 21d., apie 03.00 val., nakties metu, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu S., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su J. G. prieš jos valią, pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. laiptinėje kumščiais sudavė nukentėjusiajai J. G. smūgius į veido sritį ir į ranką, du kartus spyrė per šonus, po ko jis (kaltinamasis A. K.) nukentėjusiąją įstūmė į buto vidų, kur nustūmė ant kambaryje esančio minkšto kampo, o pastarajai nukritus, jis (kaltinamasis A. K.) nusimovė savo kelnes ir apatines kelnaites, po ko nukentėjusiajai pasakė: „dabar čiulpsi“, tačiau šiai atsisakius, kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. G. smūgius į veidą, jėga numovė pastarosios kelnes ir kelnaites ir, nukentėjusiąją pakėlęs, ją užsisodino ant savęs ir savo lytinį organą įkišo nukentėjusiajai J. G. į makštį, nurengė nukentėjusiosios marškinėlius, atsegė ir nuėmė liemenėlę bei stipriai suspaudė kairės pusės krūtį, ir, taip pastarajai sukeldamas stiprų fizinį skausmą, su nukentėjusiąja J. G. lytiškai santykiavo, o tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu S., būnant kambaryje ir stebint aplinką, pastarasis nukentėjusiajai pasakė, kad jis bus sekantis, po ko šis prasegė savo kelnes, tokiu būdu palauždamas nukentėjusiosios J. G. pasipriešinimą, ir taip veikė nukentėjusiąją psichologiškai, o nukentėjusiajai priešinantis, pagrasinus, kad trenks jam (A. K.) buteliu, ir nuo jo (A. K.) nušokus, jis (A. K.) užlaužė nukentėjusiajai ranką, sakydamas: „žertva čiulpsi“, vėl užgulė pastarąją savo kūno svoriu ir pagrasino nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, t. y. išmesti pro langą, balkoną, po ko jis (kaltinamasis A. K.) savo lytinį organą vėl įkišo nukentėjusiajai į makštį, o pastarajai jį (A. K.) nustūmus nuo savęs ir iš buto išbėgus į koridorių(laiptinę), jis (A. K.) kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniui vardu S., nukentėjusiąją J. G. nustūmė nuo durų, kurias ši laikė prirėmusi ir, kumščiu sudavę nukentėjusiajai ne mažiau dviejų smūgių į veidą, pasišalino iš buto, tokiu būdu jis (A. K.) kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu S., mažiausiai 17 trauminių poveikių pasėkoje padarydami nukentėjusiajai J. G. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinėje rankoje, poodines kraujosruvas kairėje rankoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir kraujosruvą bei įtrūkimą gleivinėje makšties prieangyje, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. G. prieš jos valią.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo atnaujinti bylos tyrimą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendį.

3. Apeliantas nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir rūšimi. Prašo įvertinti prokuroro ir teisėjo veiksmų teisėtumą ir nurodo, jog byla nebuvo tinkamai tiriama. Byloje pateikta informacija neatitinka realybės, o byla buvo falsifikuojama, tam jog ją būtų galima užbaigti prokuroro naudai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apeliantas buvo ignoruojamas ir jo nebuvo klausomasi. Buvo nurodęs, jog moters istorija yra netikra, t. y., išgalvota. Moteriai smogė du kartus už tai, kad ji reikalavo pinigų.

4. Prašo atkreipti dėmesį į skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašą ir įvertinti nuolat keistus nukentėjusiosios parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta nuo ko ji buvo apsvaigusi. Nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad gėrė medikamentus, tačiau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta kokius ir kiek jų buvo išgėrusi. Taip pat nenustatytas ir asmuo kartu dalyvavęs išgertuvėse.

5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog nukentėjusioji po įvykio nedelsdama kreipėsi pagalbos, nors ji į pagalbos centrą kreipėsi tik praėjus 4 valandoms po įvykio. Taip pat reikalinga įvertinti tai, jog liudytojos T. J. ir R. P. yra artimos nukentėjusiosios draugės. Be to, T. J. yra nurodžiusi, jog nukentėjusiajai tam tikrais laikotarpiais atsiranda noras lytiškai santykiauti.

6. Iš jo buvo visiškai atimta teisė turėti gynėją, o paskirtas valstybės gynėjas keitėsi net tris kartus. Be to, paskirtus gynėjus matė tik apklausų metu ir vykstant teismo posėdžiams pirmosios instancijos teisme.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžiu ir prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, teigdamas, jog nusikalstamos veikos jis nepadarė, o nuketėjusiosios parodymai yra išgalvoti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, pateikdamas kitokią įvykių versiją, kuri, išnagrinėjus bylą, nepasitvirtino. Nuteistasis neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiosios vyko lytinis aktas, tačiau viso proceso metu teigė, jog jo veiksmai nebuvo prievartiniai, o lytinis aktas vyko abipusiu susitarimu, jį inicijavus pačiai nukentėjusiajai. Tačiau nuteistojo nurodomas įvykio aplinkybes paneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma.

10. Nukentėjusioji J. G. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nuteistasis A. K. lytinį aktą su ja atliko prieš jos valią, taip pat ne kartą jai sudavė smūgius į veidą, bei kitas kūno vietas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl jų laikyti išgalvotais ar jais abejoti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, jog „A. K. ją išžagino vieną kartą, užsisodinęs sau ant kelių, po to antrą kartą, užgulęs ją savo kūnu ir prispaudęs prie minkšto kampo“. Aplinkybes, jog lytinis aktas vyko ne abipusiu susitarimu, o prieš nukentėjusios valią patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 1289/20l9(01), kurioje nurodoma, kad J. G. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruva ir įtrūkimas gleivinėje makšties prieangyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai nustatyti J. G. makšties prieangyje galėjo būti padaryti ir atliekant lytinį aktą (t. 1, b. l. 100-113). Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiai nustatyti įvairaus pobūdžio sužeidimai, taip pat ir lytinių organų srityje, specialistės įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nors odos įplyšimai tarp lytinių lūpų vertinant šią aplinkybę atsietai nuo kitų įrodymų, nepatvirtina prievartinio lytinio akto, tačiau specialisto išvada, kaip įrodymas vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir nėra vienintelis duomuo, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Ši išvada patvirtina ir kitas aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusioji, t. y., kad „A. su draugu ją nustūmė nuo durų į laiptinę. Laiptinėje A. dešine ranka jai smūgiavo vieną smūgį į veido sritį, o jo draugas, kurio ji nepažįsta, taip pat su rankos kumščiu jai smūgiavo į dešinę ranką“ (t. 1., b. l. 94-95), taip pat, kad įvairaus pobūdžio smūgiai į skirtingas vietas jai suduoti ir dar esant namuose. Taigi, specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusios nurodytas aplinkybes, kadangi sužalojimai nustatyti tose kūno vietose, į kurias, kaip nurodė pati nukentėjusioji, jai buvo suduota, bei taip pat paneigia apelianto teiginius, jog jis tik du kartus smūgiavo nukentėjusiajai į veidą.

11. Apeliantas teigia, jog jeigu lytinis aktas būtų vykęs ne abipusiu sutarimu, ant jo paties būtų matyti kokių nors nukentėjusiosios pasipriešinimo žymių, tačiau priešingai nei nurodo apeliantas, tokios aplinkybės byloje yra nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2019 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. S 177/2019(01) nurodyta, kad ant J. G. džinsinių kelnių (6 mėg.), palaidinės (10 mėg.) yra rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. K. DNR profilis su 99,99999999999997% tikimybe (t. 1, b. l. 68-85). Taip pat specialisto išvadoje Nr. G 1288/2019(01) nurodoma, kad A. K. nustatyti odos nubrozdinimai rankose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir gali būti padaryti nagrinėjamo įvykio dieną (t. 2, b. l. 76). Taigi, nurodytos išvados patvirtina, jog nukentėjusioji priešinosi apeliantui, gindamasi padarydama jam nubrozdinimus, dėl ko ant nukentėjusiosios kelnių ir palaidinės atsirado nuteistojo kraujo žymės.

12. Taip pat nukentėjusioji parodė, jog jai pasipriešinus, apeliantas ją mušė ir norėjo išmesti pro langą, dėl ko „bandant atidaryti langą, ant A. nukrito naktinės užuolaidos su laikikliais“, o jai išbėgus į laiptinę „ji, prirėmusi savo buto duris su petimi, neleido vaikinams išeiti iš buto į laiptinę“, tuo tarpu jiems vieniems likus namuose, „jos bute likę vyriškiai „nusiaubė“ namus, sugadino skalbimo mašiną“. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiosios ir nuteistojo akistatos metu, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, nurodytas aplinkybes nuteistasis neigė (t. 1, b. l. 96-99). Visgi, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 21 d. atliktas įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1., b. l. 38-59). Kaip matyti iš fotonuotraukos Nr. 6, joje užfiksuotas sugadintas buto spynos velkės fiksatorius, taip pat 7 ir 11 fotonuotraukoje matoma sulaužyta skalbimo mašina, 19 fotonuotraukoje - sujaukta svetainė, o 20 ir 21 - prie lango nukritęs karnizas. Taigi, nukentėjusiosios parodymus dėl sujaukto buto, pasipriešinimo užremiant lauko duris metu sulaužytos spynos, nuteistojo veiksmus grasinant išmesti per langą, patvirtina įvykio dieną atliktos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys.

13. Apeliantas nurodo, jog nuketėjusioji viso proceso metu keitė savo parodymus, tačiau teisėjų kolegija, su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Nukentėjusiosios parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, t. y. prieš jos valią atlikto lytinio akto, nesikeitė. Neesminiai parodymų nesutapimai tik patvirtina, kad asmuo atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, dėl esminių faktinių bylos aplinkybių jos parodymai nėra prieštaringi, todėl jais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Apeliantas teigia, jog nagrinėjant bylą nenustatyta nuo kokių medikamentų nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigusi nukentėjusioji, tačiau nurodytų aplinkybių nustatymas jau surinktų ir išnagrinėtų duomenų kontekste, nėra reikalingas. Kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymai viso bylos nagrinėjimo metu dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių buvo nuoseklūs, todėl įtarti, jog dėl vartotų medikamentų ar kitų medžiagų nukentėjusioji nebūtų galėjusi aiškiai suvokti įvykio aplinkybių, nėra pagrindo. Nukentėjusiosios parodymai ne tik nuoseklūs, tačiau juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti byloje teismų nustatyti, įvertinti ir pripažinti įrodymais faktiniai duomenys.

15. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atkreipti dėmesį į skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą, tačiau apeliantas tiksliai neįvardina kokius neatitikimus jis įžvelgia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimas yra įprasto pobūdžio pranešimas apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 31-33). Apie įvykį pranešė ne pati nukentėjusioji, tačiau jos pažįstama liudytoja R. P.. Liudytojos R. P. ir T. J. nurodė, jog „J. buvo susijaudinusi, išsigandusi, įėjusi į jos butą pradėjo verkti. J. buvo apsirengusi džinsais ir bliuskute bei striuke. J. verkė, nelabai galėjo suprasti įvykio sekos, kiek suprato, ją pradėjo mušti“ (t. 1, b. l. 154-155). Tas pačias aplinkybes parodė ir R. P., kuri po T. J. skambučio atėjo pas ją į namus ir pamatė nukentėjusiąją - „J. sėdėjo prie lango, buvo pasimetusi, verkė. J. vilkėjo kelnėmis, palaidine. T. ir J. buvo pasimetusios, sakė reikia kviesti policiją, J. sumušė, todėl ji tik atėjusi pas T., iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. J. veide matė mėlynę, nepamena kurioje vietoje, prie akies, prie smakro. Dar lyg rankose buvo mėlynė“ (t. 1, b. l. 157-158). Taigi, nukentėjusioji buvo streso būsenoje, todėl tai, jog apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešė jos pažįstama, kuri nurodė pačios nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nekelia jokių įtarimų dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Priešingai, pirminiai nukentėjusiosios parodymai esminėse detalėse sutampa su viso proceso metu dėl įvykio jos nurodoma pozicija. Nors apeliantas atkreipia dėmesį, jog skambutis bendrajam pagalbos centrui, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, atliktas ne iš karto, o keturios valandos po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas abejoti nukentėjusiosios parodymais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji po jos atžvilgiu atliktų fizinio smurto bei prievartinių veiksmų, patyrės stresą, išgyveno, atėjo prašyti pagalbos pas kaimynę. Be to, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, keturių valandų laiko tarpas iki pranešimo apie nusikalstamą veiką, jokiu aspektu nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais, kuriuos, kaip minėta, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

16. Apelianto teigimu, būtina kritiškai įvertinti liudytojų T. J. ir R. P. parodymus, kadangi jos yra artimos nukentėjusiosios draugės. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Liudytojų T. J. ir R. P. parodymai patvirtina aplinkybes įvykusias po nusikalstamos veikos padarymo ir liudija nukentėjusiosios būseną po jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti aukščiau minėti įrodymai, vertinant juos visumoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi, pagrįsdamas nuteistojo kaltę. Apelianto manymu, būtina atsižvelgti į T. J. parodymus, kuriuose ji teigė, jog „J. turi negalią, užeina laikotarpis, kai jai reikia sekso“, tačiau vien toks subjektyvus kito asmens vertinimas, išnagrinėtų įrodymų kontekste, nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos.

17. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nebuvo nustatytas kitas asmuo, vardu S., kartu su apeliantu daręs nusikalstamą veiką. Taigi, byloje nėra nustatytas nusikalstamos veikos bendrininkas. Teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir, kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).

18. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, jog kartu su A. K., pas nukentėjusiąją buvusio asmens vardas yra S., nuteistojo A. K. apibūdintas kaip „apie 30 metų vaikinas, kuris yra trumpai kirptų tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio“ (t. 2, b. l. 12-14, 22), taip pat ir nukentėjusiosios apibūdintas iš esmės tapačiai, nurodant, jog „S. yra virš 30 ar 40 metų, kuris yra aukšto ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, panašus į romų tautybės asmenį“ (t. 1., b. l. 96-113). Taigi, iš apelianto ir nukentėjusiosios parodymų galima suprasti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo yra pilnametis, duomenų, jog asmuo galėtų būti nepakaltinamas nėra, todėl taip pat ir apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pakaltinamumo nekyla.

19. Teismų praktikoje išžaginimo, padaryto bendrininkų grupe (BK 149 straipsnio 2 dalis), vykdytoju pripažįstamas toks asmuo, kuris: 1) naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju; 2) naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo; 3) nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai su juo santykiavo. Nustačius kelių asmenų bendrą tyčią išžaginti žmogų, šios veikos vykdytoju pripažįstamas asmuo, visiškai ar tik iš dalies realizavęs šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-643/2012, 2K-348/2012, 2K-199/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikinas, vardu S. iš pradžių veikdamas kartu su A. K., panaudoję smurtinius veiksmus, nuvedė nukentėjusiąją į jos butą, po to, buvo kambaryje, sėdėjo ant sofos, matė, jog apeliantas santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią ir tokiems A. K. veiksmams pritarė. Nukentėjusioji iš asmens, vardu S., veiksmų suprato, jog ir jis ketina lytiškai santykiauti prieš jos valią. Nukentėjusioji parodė, kad “matė, jog vaikinas, vardu S., irgi atsisegė savo kelnes, suprato, kad šis irgi norės lytiškai santykiauti“ (t. 1., b. l. 96-113). Taigi, nors jis su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, tačiau savo veiksmais sukūrė bauginančią atmosferą ir taip veikdamas nukentėjusiąją psichologiškai, prisidėjo prie jos pasipriešinimo palaužimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

20. Apeliantas taip pat prašo įvertinti prokuroro ir teisėjo veiksmų teisėtumą ir nurodo, jog byla nebuvo tiriama tinkamai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis buvo ignoruojamas ir jo nebuvo klausomasi. Nurodyti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą apklaustas, turėjo galimybes laisvai duoti parodymus, taip pat atlikta eilė procesinių veiksmų, siekiant išaiškinti nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklausta nukentėjusioji J. G., liudytojos T. J. ir R. P., atlikta įvykio vietos apžiūra, objektų apžiūra, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusiosios ir nuteistojo akistata, gautos specialisto išvados dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, visi proceso dalyviai buvo tinkamai supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis, suteikta teisė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes. Taip pat nenustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, prokuroras būtų šališkas ar savo veiksmais būtų pažeidęs nuteistojo procesines teises, bei kitus proceso reikalavimus. Kaip jau minėta, atliekant ikiteisminį tyrimą duomenys buvo renkami įvairiais būdais ir priemonėmis siekiant surinkti tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek ir teisinančius duomenis, todėl konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumą ar šališkumą šiuo atveju nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistajam taip pat buvo suteiktos galimybės dalyvauti procese, duoti parodymus, užduoti klausimus proceso dalyviams, pareikšti prašymus, taip tinkamai užtikrinant jo kaip kaltinamojo teises nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, asmeninį tendencingumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą.

21. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog jam ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apribota teisė turėti gynėją. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nuteistąjį, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, akistatą, dalyvavo ir A. K. gynėjas. BPK 50 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis gynėją pasirenka pats arba jam suteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir gynėjas jam yra paskiriamas iš antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašo. Nagrinėjamu atveju, A. K. nurodžius, jog jam reikalingas gynėjas ir individualiai gynėjo nepasirinkus, jam buvo paskirtas gynėjas iš minėto advokatų sąrašo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistąjį gynė ne vienas advokatas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad gynėjai savo pareigas atliko netinkamai.

22. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesutikti su teismo paskirta bausme ir jos dydžiu neturi pagrindo. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), pagrindinį ir aktyvų kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir jo sukeltas pasekmes bei kaltininko asmenybę - anksčiau ne vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką A. K. padarė turėdamas neišnykusius ar nepanaikintus teistumus, t. y. kaip recidyvistas bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Už BK 149 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos padarymą įstatymas numato vien laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam A. K. bausmės dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.