Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Miglei Lukševičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2019m. lapkričio 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. G. prieš jos valią, o būtent:

jis, 2019 m. balandžio 21 d. apie 03 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja J. G. prieš jos valią, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą: laiptinėje sudavė jai smūgius į veido sritį bei į ranką, įstūmė ją į buto vidų, nustūmė ant kambaryje esančio minkšto kampo. Nukentėjusiajai nukritus, jis nusimovė savo kelnes ir apatines kelnaites, pasakė nukentėjusiajai „(duomenys neskelbtini)“, o šiai atsisakius, sudavė jai smūgius kumščiu į veidą, jėga numovė jos kelnes ir kelnaites bei pakėlęs ją užsisodino ant savęs ir savo lytinį organą įkišo nukentėjusiajai į makštį, nurengė jos marškinėlius, atsegė ir nuėmė liemenėlę, bei stipriai suspaudė kairės pusės krūtį, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusiajai priešinantis, pagrasinus, kad trenks jam su buteliu, nuo jo nušokus, A. K. užlaužė jai ranką sakydamas „(duomenys neskelbtini)“, vėl užgulė ją savo kūno svoriu bei pagrasino jos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą – išmesti per langą, balkoną. Nukentėjusiajai išbėgus iš buto į koridorių, nustūmė ją nuo durų, kurias ji laikė prirėmusi, sudavė smūgius kumščiu į veidą, ir pasišalino. Tokiais savo veiksmais - mažiausiai 17 trauminių poveikių, nukentėjusiajai A. K. padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinėje rankoje, poodines kraujosruvas kairėje rankoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, kraujosruvą ir įtrūkimą gleivinėje makšties prieangyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir lytiškai santykiavo su J. G. prieš jos valią, t. y. tokiu būdu ją išžagino.

Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d.

2. A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2019-04-21 10.45 val. ir jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 1 mėnesiui. Vėlesnėmis nutartimis ši kardomoji priemonė buvo tęsiama iki 2019 m. lapkričio 24 d. imtinai (b.l. 193-194, t. 1, b.l. 30-64, t. 2, b.l. 28-29, t. 3). Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi, kaltinamajam A. K. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2019m. lapkričio 25 d.

3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams (T. 3, b.l. 22).

4. Kaltinamojo A. K. gynėja pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir pakeisti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į kitą švelnesnę kardomąją priemonę. Gynėja skunde norodo, jog kaltinamasis jau ilgą laiką suimtas, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. nesilaikys jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės ar švelnesnių kardomųjų priemonių komplekso. Pažymi, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu suėmimui taikyti.

4.1. Gynybos vertinimu nėra pagrindo manyti, kad A. K. neatvyktų į teismo posėdį, ar įtakotų procese dalyvius. Liudytojai, nukentėjusioji yra jau apklausti, poveikio jiems A. K. niekada nedarė ir byloje nėra pateikta apie tai duomenų. Nors apylinkės teismas vertino, kad A. K. neturi socialinių ryšių, nes nėra vedęs, tačiau, anot gynėjos, tai nėra pagrindas vertinti apie socialinius ryšius. Pažymi, kad A. K. turi tėvus, pastovią gyvenamąją vietą. Nors iki paskutinio teistumo kaltinamasis neturėjo darbo, tačiau jau praėjo ilgas laiko tarpas ir šiuo metu jis turi realią galimybę užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje būdamas laisvėje.

4.2. Skundu nesutinkama su teismo išvadomis, kad A. K. gali daryti naujus nusikaltimus. Pabrėžiama, kad A. K. inkriminuotų veikų pobūdis, jo asmenybės bruožai nerodo, kad jis būdamas laisvėje būtų itin pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis visiškai neįmanomas ar būtų itin apsunkintas. Nėra būtinumo toliau varžti jo laisvę ir kaip jauno žmogaus turinčio glaudžius socialinius ryšius su savo šeimos nariais, turinčio nuolatinę gyvenamąją vietą ir toliau laikyti ilgą laiką izoliuotą suėmimo sąlygomis. Akcentuoja, kad byloje nepateikta įrodymų, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Gynyba mano, kad A. K. teistumai negali būti pagrindu skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, jis neatliko jokių veiksmų trukdančių ikiteisminiam tyrimui.

4.3. Apibendrinant skundo argumentus nurodoma, kad toks asmens laisvės suvaržymas, kaip suėmimas, ne tik pažeidžia A. K. teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokios bausmės prasmę, nes šiuo atveju, kaltinamasis be teismo sprendimo faktiškai atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, kuomet be kardomosios priemonės, numatytos BPK 122 str., yra pakankamai kitų, ne tokių drastiškų, pažeidžiančių teises, priemonių. Akcentuojama, kad teismas kitų kardomųjų priemonių nesvarstė, net gi griežtesnių, kaip namų areštas ar intensyvi priežiūra ar net keletą vienu metu.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės V. Bradulskienės skundas atmetamas.

6. Kolegija, susipažinusi su skundu bei pateikta byla, sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir mano, kad kardomoji priemonė suėmimas A. K. pratęsta pagrįstai.

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti (pratęsti) asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę. Be to, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo ir garso įrašuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose, iš dalies paties kaltinamojo A. K. parodymuose, kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę, ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.

9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie nebuvo išnykę, ir būtinos sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog A. K. yra pareikštas kaltinimas dėl sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 5 dalis) padarymo, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimą be alternatyvų. Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis pagal susiformavusią teismų praktiką yra vienas iš pagrindų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau šis kriterijus, kaip pagrįstai nurodo gynyba, nėra vienintelė sąlyga taikyti asmens atžvilgiu šią kardomąją priemonę. Be šios nurodytos aplinkybės suėmimo taikymo pagrindus turi pagrįsti ir kitos reikšmingos aplinkybės. Sutiktina su gynėjos argumentu, kad kaltinamasis turi realią galimybę užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis būdamas laisvėje (iki paskutinio teistumo) oficialaus darbo neturėjo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o būdamas ne kartą teistas (esant neišnykusiam teistumui) ir būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigos pagal paskutinį nuosprendį, A. K. taip pat Užimtumo tarnyboje nesiregistravo ir nedirbo bei neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jis yra nevedęs. Nors gynyba akcentuoja, jog kaltinamasis A. K. turi tėvus, pastovią gyvenamąją vietą, šios aplinkybės nelaikytinos besąlygišku pagrindu, paneigiančiu BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo egzistavimą bei nesumažina prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, įvertinus pareikšto įtarimo sunkumą ir pobūdį (A. K. kaltinamas nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymu). Deklaruojami šeimyniniai ryšiai nesulaikė kaltinamojo nuo galimo nusikaltimo padarymo, todėl tokie skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų, jog kaltinamasis A. K. neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio ir tvirtų socialinių ryšių, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas apylinkės teismo nutartimi konstatuotas pagrįstai.

11. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog A. K. teistas 12 kartų, šią nusikalstamą veiką galimai jis padarė esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos dviem dienom po jo paleidimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Nors skunde pažymima, jog A. K. teistumai negali būti pagrindu skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, vis tik aukštesniojo teismo vertinimu, tokie faktiniai duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir suponuoja išvadą, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, yra linkęs nusikalsti ir tam, kad užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, žemesnysis teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. K. suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

12. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia skunde nurodytos deklaratyvios aplinkybės, jog kaltinamasis netrukdys procesui ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes žemesniojo teismo įvertintų aplinkybių visuma, nusikalstamos veikos pobūdis, ankstesni kaltinamojo teistumai rodo, kad A. K. nelinkęs keisti savo elgesio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Gynėja pagrįstai atkreipia dėmesį į A. K. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmę (kaltinamojo atžvilgiu suėmimas yra taikomas nuo 2019-04-21), tačiau kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė šiuo metu nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis), nes jis yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomąją priemonę – suėmimą nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taikoma kardomąją priemone A. K. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimas pareikštas A. K., pradėta nagrinėti iš esmės, bylos nagrinėjime yra paskelbta pertrauka, todėl teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

14. Pripažinus, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, A. K. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje jau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.