Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-232-516/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
2-232-516/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01053-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
R. K., V. V., N. B., V. K., L. V.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 23-iojo notarų biuro
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-232-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01053-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 102.2; 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1283-230/2014 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams R. K., V. V., N. B., V. K., L. V. (trečiasis asmuo – Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarė J. M.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo ir teisėtumo.

Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo J. M. ieškinio atsisakymas civilinėje byloje Nr. 2-1283-230/2014 ir byla nutraukta.

2015 m. spalio 15 d. ieškovas J. M. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad teismui be pagrindo buvo pateiktas galbūt jo pasirašytas ieškinio atsisakymas. Ieškovo teigimu, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo data (2014 m. sausio 22 d.) sutampa su jo buvimu (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje data. Aplinkybė, kad jis galbūt yra pasirašęs ieškinio atsisakymą ir teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi šį atsisakymą priėmė ir nutraukė bylą, ieškovo paaiškinimu, jam paaiškėjo tik 2015 m. spalio 9 d. nuvykus į Kauno apygardos teismą. Ieškovas teigė, kad ieškinio atsisakymo niekada pats nerengė ir neteikė teismui. Ieškovo įsitikinimu, dokumente yra ne jo parašas arba dokumentas yra suklastotas, arba gautas ieškovui nesuvokiant tokio atsisakymo esmės bei teisinių padarinių. Be to, ieškovo nuomone, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis jam nebuvo tinkamai įteikta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. M. atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka 2014 m. sausio 23 d., todėl apeliantas galėjo ją apskųsti atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos teismas nustatė, kad teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis ieškovui J. M. buvo įteikta asmeniškai (pasirašytinai) 2014 m. vasario 1 d., todėl, teismo vertinimu, procesinis dokumentas (nutartis) ieškovui įteiktas tinkamai.

Teismas akcentavo, kad nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog apie skundžiamą teismo nutartį sužinojo tik 2015 m. spalio 9 d., tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, nors (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje buvo hospitalizuotas nuo 2014 m. sausio 19 d. iki 2014 m. sausio 22 d., atskirąjį skundą teismui padavė tik 2015 m. spalio 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieniems metams ir aštuoniems mėnesiams nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir gydymosi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje pabaigos, tačiau jokių svarbių tokio delsimo priežasčių ieškovas nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas J. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2014 m. sausio 23 d. nutarties panaikinimo, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre draudimą perleisti šį turtą: 0,0441 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nesutiktina su teismo argumentais, kad 2014 m. sausio 23 d. nutartis ieškovui buvo įteikta tinkamai. Įteikimo duomenys 2014 m. sausio 24 d. pažymoje ir www.post.lt siuntų paieškos sistemoje nesutampa, t. y. pagal pašto paieškos sistemos duomenis nutartis galbūt buvo atsiimta 2014 m. vasario 4 d. Kauno centriniame pašte, tačiau iš byloje esančios 2014 m. sausio 24 d. pažymos matyti, jog nutartį ieškovas gavo 2014 m. vasario 1 d. Vilkaviškyje. Ieškovas Kaune jokių dokumentų niekada nėra atsiėmęs, taigi neaišku, kas apskritai galėjo nutartį atsiimti. Esant prieštaringiems duomenims apie įteikimo datą ir vietą, akivaizdu, kad nėra galimybės apskritai nustatyti, ar ieškovui nutartis buvo realiai įteikta ir ar tai buvo padaryta tinkamai. Bet kokie neaiškumai ar prieštaravimai, esantys įteikimą patvirtinančiuose dokumentuose, turėtų būti vertinami kaip ieškovo procesinių teisių pažeidimas, leidžiantis ieškovui ginčyti įteikimo tinkamumą. Teismas nevertino ieškovo skunde nurodytų aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad apie nutartį ieškovas sužinojo tik 2015 m. spalio 9 d., o nutarties nuorašą gavo tik 2015 m. spalio 15 d. Jeigu ieškovas būtų gavęs nutartį dar 2014 metais, jis nebūtų 2015 metais kreipęsis į teismą dėl nutarties nuorašo gavimo. Teismas įvertino susidariusią situaciją formaliai, neįsigilino, ar ieškovo teisių įgyvendinimas buvo realus.Teismas, teigdamas, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, visiškai nevertino ieškovo sveikatos būklės. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovui diagnozuoti sunkūs sveikatos sutrikimai, nustatytos lėtinės ligos. Kraujagyslinė silpnaprotystė pasižymi pažintinių (kognityvinių) funkcijų sutrikimu (nesiorientavimas laike, erdvėje, atminties, dėmesio, vykdomos veiklos sutrikimai), savarankiškumo mažėjimu. Akivaizdu, kad ieškovas, būdamas 69 metų, sirgdamas lėtinėmis ligomis, ką tik išleistas iš psichiatrijos ligoninės (2014 m. sausio 22 d.) negalėjo tinkamai suvokti galbūt jam įteiktos 2014 m. sausio 23 d. nutarties turinio ir jos padarinių. Minėtos nutarties galimo įteikimo metu ieškovas neturėjo atstovo. Taigi negalima teigti, kad atskirojo skundo padavimo terminą (jei net ir būtų pripažinta, jog įteikta tinkamai) ieškovas praleido ne dėl svarbių priežasčių.Teismas neįvertino aplinkybių ir ieškovo pateiktų įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti bylos procesą. Ieškovas nurodė teismui, kad pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo data bei teisinių paslaugų nutraukimo su advokatu data (2014 m. sausio 22 d.) sutampa su ieškovo gydymosi psichiatrijos ligoninėje data. Ieškovas nurodė teismui, kad niekada nerengė ir neteikė teismui pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, nes tuo metu jo sveikatos būklė neleido objektyviai vertinti bei adekvačiai suvokti aplinkos veiksnių. Naujai paaiškėjusios aplinkybės sudarė teismui pagrįstą pagrindą inicijuoti bylos atnaujinimo procesą ir užkirsti kelią neteisėtai nutarčiai egzistuoti. Įstatyme įtvirtinta teismui pareiga nepriimti ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu minėti veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi teismas nepagrįstai leido ir toliau galioti teismo nutarčiai, akivaizdžiai prieštaraujančiai įstatymams.Ieškovui nebuvo suteikta tinkamų galimybių ginti savo pažeistas teises, taigi pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakęs priimti atskirąjį skundą, paneigė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo atsisakymo priimti atskirąjį skundą, ieškovui praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, taigi, remiantis anksčiau pacituota teisės norma, termino atskirajam skundui paduoti eiga prasideda rytojaus dieną po nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) ir baigiasi paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių arba teismo darbo dienos pabaigos metu, jeigu procesinis veiksmas turi būti atliktas teisme (CPK 74 straipsnio 6 dalis), nebent paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai; tokiu atveju termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (to paties straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nutarties įteikimo pažyma (17 b. l.), kurioje nurodyta, kad 2014-01-23 nutarties kopiją J. M. gavo asmeniškai 2014-02-01, ir vadovaudamasis CPK 74 straipsnio 5 ir 6 dalimis, konstatavo, jog terminas atskirajam skundui paduoti suėjo 2014 m. vasario 10 d. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino pašto siuntos įteikimo pažymoje pateiktų duomenų neatitikties duomenims, esantiems www.post.lt siuntų paieškos sistemoje: esą pagal pašto paieškos sistemos duomenis nutartis galbūt buvo atsiimta 2014 m. vasario 4 d. Kauno centriniame pašte, tačiau iš byloje esančios 2014 m. sausio 24 d. pažymos matyti, jog nutartį ieškovas gavo 2014 m. vasario 1 d. Vilkaviškyje. Dėl šio apelianto argumento pažymėtina, kad pašto siunta (duomenys neskelbtini), kuri buvo išsiųsta iš Vilkaviškio pašto 2014-02-01 ir atsiimta 2014-02-04 Kauno centriniame pašte, priskiriama būtent pažymos, patvirtinančios, kad nutarties kopija įteikta, grąžinimui iš Vilkaviškio pašto skyriaus į Kauno apygardos teismą per Kauno centrinį paštą, kur ir buvo perduota kurjeriui. Tačiau siuntos, kuria buvo siunčiama 2014-01-23 nutartis J. M., numeris yra kitas (duomenys neskelbtini) (17, 65 b. l.). Apeliantas painioja skirtingų pašto siuntų numerius, jų išsiuntimo bei įteikimo vietas, nes vienas numeris suteikiamas nutartį siunčiant iš teismo dalyvaujančiam byloje asmeniui, o kitas – procesinį dokumentą įteikusiai pašto įstaigai grąžinant teismui įteikimą patvirtinantį dokumentą (pažymą). Nutarties įteikimą patvirtinančioje pažymoje yra ne tik J. M. parašas, bet ir ranka įrašytas vardas bei pavardė; pašto siuntos (t. y. teismo 2014-01-23 nutarties) įteikimo faktą parašu patvirtino ir laiškininkė I. A., todėl nekyla jokių abejonių nei dėl nutarties kopijos įteikimo apeliantui fakto, nei dėl įteikimo datos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas, 2015-10-15 paduodamas atskirąjį skundą dėl 2014-01-23 nutarties, kurios kopija jam asmeniškai buvo įteikta 2014-02-01, praleido CPK nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymuose nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymuose nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis); teismas savo iniciatyva turi teisę atnaujinti praleistą terminą tik tokiu atveju, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014-01-23 nutarties, pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo nepateikė (atskirajame skunde nurodė kitą sužinojimo apie nutartį datą – 2015-10-09, kuri nepasitvirtino, konstatavus, kad nutarties nuorašas J. M. buvo įteiktas 2014-02-01). Todėl toliau pasisakoma, ar buvo teisinis pagrindas ex officio (savo iniciatyva) teismui svarstyti termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012 ir kt.). Kitaip tariant, aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku (per teisės akte apibrėžtą terminą) atlikti tam tikrą veiksmą (pavyzdžiui, paduoti atskirąjį skundą), turėjo egzistuoti jau paties to termino eigos metu (ir faktiškai trukdyti asmeniui atlikti procesinį veiksmą), o ne atsirasti kur kas vėliau, t. y. jau seniai pasibaigus terminui apskųsti nutartį. Procesinio termino atnaujinimo institutas negali būti aiškinamas kaip galimybė panaikinti teisėtą įsiteisėjusią nutartį tiesiog dėl po kurio laiko pasikeitusios bylos šalies (šalių) nuomonės dėl siekiamo rezultato ar atsižvelgus į naujas, tik po kelerių metų atsiradusias aplinkybes. Priešingas šio instituto taikymas iš esmės paneigtų teisinių santykių stabilumo ir sprendimo (nutarties) teisinės galios principus. Taigi, teismui sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti atskirąjį skundą laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2014-02-10. Jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip tokia kliūtis, apeliantas nėra nurodęs nei pirmosios instancijos teismui, nei šiuo metu nagrinėjamame atskirajame skunde. Todėl nėra jokių faktinių pagrindų konstatuoti, jog terminas atskirajam skundui dėl 2014-01-23 nutarties paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nors viena iš teisės į teisminę gynybą sudedamųjų dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (nutartį), vis dėlto bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatyme nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1349/2014; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1775/2013).

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas procesas apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymuose nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (taigi ir atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, nutartis, kuria priimtas J. M. ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, priimta dar 2014 m. sausio 23 d., o atskirasis skundas net neprašant atnaujinti termino paduotas tik 2015 m. spalio 15 d. (po vienų metų ir devynių mėnesių nuo nutarties priėmimo), taigi naikinamasis trijų mėnesių terminas yra akivaizdžiai pasibaigęs. Todėl šiuo atveju nėra ir teisinio pagrindo svarstyti termino atnaujinimo klausimą.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad terminas nutarčiai apskųsti negalėjo būti atnaujintas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, kiti apelianto nurodyti motyvai, susiję su jo sveikatos būkle, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo bei teisinių paslaugų sutarties nutraukimo aplinkybėmis, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įvertinti ir apeliacinės instancijos teismo išsamiau neaptarinėjami.

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones tol, kol bus išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties. Kadangi atskirasis skundas atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti šį turtą: 0,0441 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė