Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. A2-508-342/2017 pagal pareiškėjų A. K. ir R. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal J. M. ieškinį atsakovams R. K., V. V., N. B., V. K., L. V., trečiajam asmeniui Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarei J. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjų A. K. ir R. K. (po ieškovo J. M. mirties, jo teisių perėmėjų) atsisakymą nuo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal J. M. ieškinį atsakovams R. K., V. V., N. B., V. K., L. V., trečiajam asmeniui Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarei J. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir civilinę bylą Nr. A2-508-324/2017 nutraukė.Atsakovai N. B. ir V. V. pateikė prašymus priimti byloje papildomą nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. papildoma nutartimi atsakovų prašymus tenkino ir iš pareiškėjų A. K. ir R. K. priteisė po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. B., iš pareiškėjų A. K. ir R. K. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. V..Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovai nebuvo informuoti apie nutarties priėmimo datą ir neturėjo galimybės prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nutraukimo, šiuos įrodymus priėmė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog teismui nutartimi priėmus pareiškėjų atsisakymą nuo prašymo atnaujinti procesą nebuvo išspręstas atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Tai sudaro CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą priimti papildomą nutartį. Nutartis priimta atsakovų naudai, todėl atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjų (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti 695,04 Eur suma už 8 valandų trukmės teisines paslaugas, kurias sudaro atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimas, advokato konsultacijos, atstovavimas teisme (atstovavimo teismo posėdyje laikas 3 val.), 121 Eur už prašymo dėl papildomo sprendimo parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16, 8.19, 8.20 papunkčiuose nustatytus maksimalius dydžius. Byla pagal savo pobūdį nėra itin sudėtinga, todėl atsakovės turėtos išlaidos sumažintinos iki 500 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas, į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra itin sudėtinga, į bylos apimtį, atsakovo patirtas išlaidas sumažino iki 400 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į pareiškėjų procesinį elgesį (pareiškėjo J. M. teisių perėmėjos atsisakė prašymo dėl proceso atnaujinimo), tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjų paveldėtą turto dalį, atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjoms padalino po lygiai.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjos A. K. ir R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą iš esmės – atmesti atsakovų prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjos neginčija atsakovų teisės kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei įrodymų padavimo termino, tačiau nesutinka su atsakovų pateiktais įrodymais, jų vertinimu ir sąsajumu su byla.Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikoje nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo kriterijų. Nors teismas nepasisakė, tačiau, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėjo atsižvelgti į pareiškėjų elgesį ir veiksmus, tinkamai išnagrinėti šalių argumentus, pareiškimus ir įrodymus, įvertinti A. K. ir R. K. kaltę ir atsakomybę už kilusį teisminį procesą.Skundžiama nutartimi buvo pažeistos pareiškėjų teises, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, teismas netinkamai taikė teisės normas. Byla buvo nutraukta nuo ieškovo nepriklausančių pasekmių – J. M. mirties, pareiškėjoms, kaip teisių perėmėjoms, atsisakius atnaujinti procesą byla nutraukta bylinėjimosi stadijoje. Nebuvo nustatyta kieno naudai baigėsi byla. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos aktyviais veiksmais siekė nutraukti ne jų pradėtą teisminį procesą. Teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjos veikė sąžiningai ir operatyviai pareiškė atsisakymą atnaujinti procesą, siekė sutaupyti bylinėjimosi išlaidas.Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų asmeninių lėšų, nes J. M. palikimas yra priimtas pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Skundžiamoje nutartyje trūksta teismo įrodymų vertinimo, argumentų dėl įrodymų sąsajumo su byla, formaliai cituojamos teisės normos, teismo argumentai sunkiai suprantami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal turimas pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 9 d. buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovams R. K., V. V., N. B., V. K., L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovas ginčijo jo vardu dukters R. K. (kaip jo paskirtos turto administratorės) sudarytus sandorius, kuriais ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas parduotas atsakovams V. V., N. B., V. K., L. V., Ž. B. (1 t., b. l. 25-28). Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi priėmęs ieškovo J. M. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, šią civilinę bylą Nr. 2-1283-230/2014 nutraukė. Ieškovas J. M. 2015 m. spalio 29 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1283-230/2014. Teismas priėmė ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir skyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 8-12), 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė (2 t., b. l. 45). Nustačius, kad ieškovas 2017 m. gegužės 6 d. mirė, gavus duomenis apie J. M. įpėdines, teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi vietoje ieškovo dalyvauti byloje įtraukė įpėdines – teisių perėmėjas A. K. ir R. K. (ieškovo dukterys) (2 t., b. l. 133-134), 2017 m. spalio 2 d. nutartimi tenkino teisių perėmėjų A. K. ir R. K. atsisakymus nuo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1283-230/2014 ir civilinę bylą nutraukė (2 t., b. l. 148-149). Skundžiama papildoma nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės N. B. naudai priteisė iš apeliančių po 250 Eur, o atsakovo V. V. naudai – po 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Apeliantės, nesutikimą su skundžiama nutartimi, grindžia tuo, kad teismas pažeidė sąžiningumo, protingumo principus, netinkamai vertino atsakovų pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, nepateikė aiškių argumentų, nevertino apeliančių kaltės ir atsakomybės, t. y., jog procesas dėl bylos atnaujinimo buvo inicijuotas ne jų iniciatyva, jog ieškovui mirus, jos, kaip teisių perėmėjos, sąžiningai ir operatyviai pateikė atsisakymus nuo prašymo atnaujinti procesą, siekė sutaupyti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, priėmė papildomą nutartį, kuria išsprendė atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nutartimi nutraukiant bylą šis klausimas nebuvo išspręstas. Šiame kontekste pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantės pripažįsta atsakovų teisę kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų papildomu sprendimu atlyginimo, nekvestionuoja įrodymų pateikimo termino, todėl šiuo aspektu išsamiau nepasisakytina. Byloje nustatyta, kad po ieškovo mirties pagal turto apyrašą palikimą priėmė apeliantės R. K. ir A. K.. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi, apeliantės, priimdamos mirusio ieškovo J. M. palikimą, perėmė ne tik ieškovo turėtas reikalavimo teises, bet ir turtines prievoles. Pagal CPK 48 straipsnį apeliantės tapo ieškovo procesinių teisių perėmėjomis jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurių vietoje įstojo teisių perėmėjas. Vadinasi, įtraukus apeliantes kaip įpėdines į bylą, jos įgijo ne tik ieškovo turėtas procesines teises, bet ir pareigas, be kita ko, ir pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jei priimtas procesinis sprendimas yra ne ieškovo (jo teisių perėmėjų) naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisminis procesas dėl proceso atnaujinimo buvo inicijuotas ieškovo J. M., o ne atsakovų iniciatyva, darytina išvada, kad teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą yra priimtas atsakovų naudai. Atitinkamai jie bendrąja prasme turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš priešingos šalies, o ši (jos procesinių teisių ir turtinių prievolių perėmėjai) turi pareigą bylinėjimosi išlaidas atlyginti (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, CPK 48 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių motyvai dėl jų asmeninio sąžiningumo dalyvaujant procese, kaltės dėl proceso atnaujinimo inicijavimo nebuvimo bei operatyvaus prašymo dėl bylos nutraukimo pateikimo iš esmės yra teisingi. Kitaip tariant, sutiktina su apeliantėmis, kad jų asmeninis procesinis elgesys savaime nebūtų pagrindas priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas. Be to, byloje nustatyta, kad pagal ieškovo J. M. ieškinį bei prašymą atnaujinti procesą apeliantė R. K. buvo atsakove, o tai patvirtina, kad kaip ir kitiems atsakovams bylos nutraukimas jai taip pat yra naudingas. Galima daryti prielaidą, jog ir apeliantė A. K. dėl galimų ryšių su atsakovu V. K. (byloje esančio ieškovo J. M. prašymo atnaujinti procesą priede – 2014 m. sausio 7 d. ieškinyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nurodyta, kad V. K. yra apeliantės A. K. sutuoktinio tėvas) (1 t. b. l. 25-28) taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi nutraukiant bylą. Tačiau šios aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos vertinimu, nei materialinės, nei procesinės teisės normų prasme nepanaikina apeliančių, kaip ieškovo įpėdinių ir procesinių teisių perėmėjų, pareigos atlyginti atsakovams, kurių procesinis elgesys buvo tinkamas, dėl ieškovo kaltės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ir būtų turėjęs atlyginti ieškovas, jei prašymą nutraukti inicijuotą bylą būtų pateikęs jis pats. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovai pateikė advokato parengtas išlaidų pagrindimus bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitus, sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą (1 t., b. l. 144-147; 2 t. b. l. 166-169, 172-174).Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliančių argumentus, jog teismas netinkamai vertino atsakovų įrodymus, pažeidė sąžiningumo, protingumo principus. Iš skundžiamos papildomos nutarties matyti, kad teismas vertino atsakovų pateiktus užmokesčio advokato pagalbai dokumentus, juose esančius duomenis apie teiktas teisines paslaugas. Įvertinęs tai, kad byla nėra sudėtinga bei vadovaudamasis Rekomendacijomis (nors nutartyje klaidingai nurodytas 2017 m. 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – vietoje 659 Eur, turėtų būti 838,7 Eur) prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino – atsakovei N. B. priteisė iš viso 500 Eur (nors prašė 997,51 Eur), o V. V. 400 Eur (nors prašė 950 Eur). Taigi, priešingai nei teigia apeliantės, teismas ne tik išanalizavo atsakovų įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir sprendė, jog būtina prašomas priteisti išlaidas sumažinti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, įvertinęs įrodymus bei bylos sudėtingumą, priteisė įrodymais pagrįstas atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas.Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliančių atskirąjį skundą, savo iniciatyva priėmė nutartį, kuria išaiškino skundžiamą papildomą nutartį. Teismas išaiškino, kad iš apeliančių bylinėjimosi išlaidos priteistos iš paveldėto turto pagal turto apyrašą (3 t., b. l. 20-21). Atitinkamai atskirojo skundo argumentas dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų iš asmeninių apeliančių lėšų atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.