Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-733-1127/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-08-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-04-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-14
Bylos Nr.
II-733-1127/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00753-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas
M. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-733-1127/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00753-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Vaivai Zarembaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. S. (toliau – Pareiškėjas), jo bei suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui advokatui M. B.,

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Rugilei Jaskelevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. atstovo advokato M. B. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N714-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. S. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. kovo 27 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2023 m. gegužės 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M., Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM) (Duomenys neskelbtini) kelio poste ((duomenys neskelbtini)) pateikė T1 (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės: 1 prekė – benzininis variklis, kombinuotosios prekių nomenklatūros (toliau – KPN) kodas (duomenys neskelbtini) (7 vnt.); 2 prekė – dyzelinis variklis iki 100 KW, KPN kodas (duomenys neskelbtini) (4 vnt.); 3 prekė – dyzelinis variklis nuo 100 KW, KPN kodas (duomenys neskelbtini) (6 vnt.); 4 prekė – įvairios naudotų automobilių atsarginės dalys, KPN kodas (duomenys neskelbtini) (1491 vnt.). (duomenys neskelbtini) transporto priemonę detaliam tikrinimui nukreipė į VTM krovinių postą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tarnybiniame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-05-26) (duomenys neskelbtini) pamainos viršininkas nurodo, kad vilkiko kabinoje surasti galimai klastoti dokumentai, galimas sankcijų apėjimas. Atlikus prekių fizinį patikrinimą nustatyta, kad 4 prekės (įvairios naudotų automobilių atsarginės dalys) KPN kodas (duomenys neskelbtini) neteisingai deklaruota – dalis prekių faktiškai turi būti deklaruojama kitais kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodais, kurie pažeidžia Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006, Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas (detalus prekių tikrinimo aktas pridedamas); o 1-3 prekės (varikliai) – pažeidžia Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 765/2006. Tyrimo metu nustatyta, kad tam pačiam kroviniui pateikti 4 skirtingo turinio CMR važtaraščiai ir 4 skirtingo turinio ir formos sąskaitos faktūros. Tranzito deklaracijoje deklaruotas gavėjas ir (duomenys neskelbtini) pateiktoje sąskaitoje nurodytas gavėjas UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prekių nepirko ir nieko apie krovinį nežino. Tyrimo metu nenustatyta, kam faktiškai priklauso prekės, koks jų faktiškas gabenimo maršrutas (LT, BY, RU ar KZ). Atsakomybė taikoma juridinio asmens plėtros vadovui M. S., kuris veikos padarymo metu buvo faktiškai įgaliotas atstovauti muitinei ir atlikti su muitinės formalumais susijusius veiksmus pagal pateiktą įgaliojimą. Puspriekabė sulaikoma kaip veikos padarymo įrankis, prekės sulaikytos (PSP Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateikdamas neteisingus duomenis apie prekes bei pateikdamas dokumentus žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir tuo bandydamas išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų bei siekdamas suklaidinti muitinę, M. S. pažeidė Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006, Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, kas atitinka Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. M. S. paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. transporto priemonė puspriekabė 1, benzininis variklis (duomenys neskelbtini) kg, dyzelinis variklis (duomenys neskelbtini) kg, dyzelinis variklis (duomenys neskelbtini) kg, įvairios naudotų automobilių atsarginės dalys (duomenys neskelbtini) kg.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui M. S. atstovas advokatas M. B. prašo panaikinti Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Tranzito deklaracijoje buvo nurodytos šios vežamos ir deklaruotos prekės, užpildytos pagal KN kodus: benzininis variklis (KN kodas (duomenys neskelbtini)) (7 vnt.) (toliau prekė Nr. 1.; dyzelinis variklis iki 100 KW (KN kodas (duomenys neskelbtini)) (4 vnt.) (toliau – Prekė Nr. 2); dyzelinis variklis nuo 100 KW (KN kodas (duomenys neskelbtini)) (6 vnt.) (toliau – Prekės Nr. 3); įvairios naudotų automobilių atsarginės dalys (KN kodas (duomenys neskelbtini)) (1 491 vnt.) (toliau – Prekė Nr. 4). Tad pagal Tranzito deklaraciją UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) transporto priemonėje buvusios prekės (toliau – Prekės) buvo užpildytos pagal keturis skirtingus KN kodus. Institucijai atlikus Prekių fizinį patikrinimą, jo pagrindu 2023 m. birželio 14 d. surašius detalųjį prekių tikrinimo aktą (toliau - Aktas), buvo nustatyta, kad Prekė Nr. 4 neteisingai deklaruota – dalis Prekių turėjo būti deklaruojama kitais KN kodais, kurie pažeidžia Tarybos Reglamento Nr. 765/2006 (toliau – Reglamentas 1) bei Tarybos Reglamento Nr. 833/2014 (toliau – Reglamentas 2) nuostatas. Prekių fizinio patikrinimo metu Institucija taip pat nustatė, kad Prekės Nr. 1-3 pažeidžia Reglamento 1 nuostatas.

ANK numato teisę, bet ne pareigą taikyti turto (aptariamu atveju – prekių) konfiskavimą. Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog turto konfiskavimas yra viena iš griežčiausių administracinio poveikio priemonių. Nutarimu buvo paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės (puspriekabės) bei Prekių konfiskavimas. Poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga. Nutarimu buvo konfiskuotos visos prekės, nors tik daliai iš krovinyje buvusių Prekių yra taikomos tarptautinės ribojamosios priemonės. Nutarime nurodyta, kad dalis Prekių yra neteisingai deklaruotos, t. y. dalis Prekių faktiškai turi būti deklaruojama kitais KN kodais, kurie pažeidžia Reglamentą 1 ir Reglamentą 2. Iš Institucijos parengto Akto matyti, kad ne visoms prekėms yra taikomos ribojamosios priemonės, priešingai, tik daliai iš jų. Akte yra nurodytos Prekės su joms priskirtais KN kodais. Prie tam tikrų Prekių yra nurodoma, kokį reglamentą jų gabenimas pažeidžia. Pavyzdžiui, Akto sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta prekė - plafonas – pažeidžia Reglamentą 2, tačiau prie didžiosios dalies Prekių, jokio prierašo iš kurio būtų galima spręsti, kad ji yra ribojama prekė ir yra pažeidžiami tarptautinių sankcijų įgyvendinimo aktai, nėra. Pavyzdžiui, patikrinus viešai prieinamą Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (toliau _ LITAR) portalą, matyti, kad Akto sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiai prekei garsiakalbiui (KN kodas (duomenys neskelbtini)) nėra taikomi apribojimai. Nutarimu buvo konfiskuotos absoliučiai visos Prekės, įskaitant ir tas, kurioms netaikomas ribojamosios priemonės. Pritaikius administracinio poveikio priemonę – puspriekabės ir absoliučiai visų Prekių (įskaitant tų, kurioms netaikomi ribojimai) konfiskavimą, Institucija akivaizdžiai neteisingai taikė ANK. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, 515 straipsnio 3 dalį turtas, kuris nėra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskuotas būti negali. Šiuo atveju Institucija nepagrįstai nusprendė konfiskuoti visas Prekes bei neatsižvelgus, kad daliai iš šių Prekių nėra taikomos tarptautinės sankcijos, kas reiškia, kad jų konfiskuoti teisinio pagrindo nėra.

Nutarimu konfiskuotų Prekių vertė yra ženkliai didesnė už pačią paskirtą 600 Eur baudą. Pagal Akte nurodytus duomenis bendra konfiskuotų Prekių kaina yra 20 399 Eur. Konfiskuotos transporto priemonės puspriekabės vertė, pagal sudarytą daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą – 12 704 Eur. Taigi, konfiskuoto turto bendra vertė siekia 33 103 Eur, o tuo tarpu Nutarimu buvo paskirta 600 Eur galutinė nuobauda. Administracinio poveikio priemonė, kuri iš esmės turėtų padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį, šiuo atveju, tampa papildoma nubaudimo priemone, kuri ženkliai viršija nuobaudos dydį ir yra neproporcinga tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek ir nuobaudos tikslų įgyvendinimui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad administracinio poveikio priemonė, kuri ženkliai viršija nuobaudos dydį, yra neproporcinga ir ja nepasiekiami nuobaudos tikslai.

Konfiskuotos prekės yra teisėtos, o jų civilinė apyvarta nėra uždrausta, nėra karinė įranga, ginklai, cheminės medžiagos ar panašaus pobūdžio pavojingi daiktai, kurie neabejotini pagal savo savybes galėtų būti naudojami kariniams tikslams.

Institucija paskirdama piniginę baudą kartu su administracinio poveikio priemone, neatsižvelgė į lengvinančias, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi taip pat ir Pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes. Pareiškėjas bendradarbiavo su Institucija bei padėjo išaiškinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, dalyvavo priimant Nutarimą ir Institucijai nurodė aktualias padarymo administracinio nusižengimo aplinkybes. Pareiškėjas už analogišką aptariamam atvejui nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, ankščiau baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Institucija turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti vertindama, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, o ne nulemtas tyčios, sistemingo teisei veikimo. Institucijos argumentai, kuriais bandoma pagrįsti taikomą administracinio poveikio priemonę stokoja pagrįstumo. Institucija iš esmės nurodo, kad pritaikius administracinio poveikio priemonę bus tinkamai įgyvendintos tarptautinės sankcijos ir užtikrinama, kad Prekės dar kartą nepatektų į šalis, kurioms taikomas ribojamosios priemonės. Pareiškėjo poziciją sustiprina Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023, kuriame teismas nurodė, kad turto konfiskavimo būtinumas, kuris grindžiamas, be kita ko, siekiu efektyviai taikyti tarptautines sankcijas, nėra pakankamas tam, kad būtų pagrįstas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas. Išanalizavus teismų praktiką – akivaizdu, kad konfiskavimas yra taikomas kaip ultima ratio priemonė (ypač transporto priemonės), transporto priemonę konfiskuoja tik tuo atveju, kai ji yra specialiai pritaikyta (modifikuota) kontrabandai gabenti (turi specialiai parengtas ertmes ir pan.). Teismai teikia preferenciją baudai kaip pakankamam instrumentui pasiekti administracinių nusižengimų proceso tikslus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Pareiškėjo atstovo skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad puspriekabė Krone, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuria buvo gabenamas krovinys, yra nusižengimo padarymo įrankis/priemonė. Šia transporto priemone buvo gabenamos naudotos automobilių detalės, kurioms taikomos ribojamosios priemonės. Be transporto priemonės niekaip nebūtų galima pergabenti tokio kiekio naudotų automobilių detalių, todėl puspriekabė, kurioje buvo sukrautos įvairios naudotos automobilių detalės, vienareikšmiškai pripažintina minimo nusižengimo padarymo įrankiu/priemone. Transporto priemonė priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovaujamai įmonei. Atsiliepime cituoja ANK 29 straipsnio nuostatas, taip pat nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M., gabendamas krovinį, turėjo gabenamų prekių dokumentus, kuriuose nurodyta, kokios prekes gabenamos. Taip pat turėjo kelis CMR važtaraščius, taip siekiant suklaidinti muitinę, todėl muitinė konstatavo, jog šis nusižengimas padarytas tyčia bei apie tai žinant UAB (duomenys neskelbtini), nes pats vairuotojas negalėjo nuspręsti, kur gabenti prekes. Visuose CMR važtaraščiuose nurodyta, kad vežėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), uždėtas šios bendrovės spaudas ir važtaraščiai pasirašyti. Transporto priemonės savininkas neabejotinai žinojo, kad su jai priklausančia transporto priemone bus gabenamas krovinys, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, nes CMR važtaraštyje (be numerio) nurodyta, kad gabenamos naudotos automobilių detalės, o kombinuotosios nomenklatūros kodai nurodyti 2023 m. gegužės 22 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš gabenamų prekių ir aprašymų yra aišku, kad prekėms yra taikomos ribojamosios priemonės. Viename iš CMR važtaraščių (be numerio) nurodyta, jog prekių gavėjas yra Baltarusijos įmonė (duomenys neskelbtini), o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri gauta iš Didžiosios Britanijos muitinės, matyti, jog prekes įsigijo UAB (duomenys neskelbtini), todėl UAB (duomenys neskelbtini), disponuodama minėtais dokumentais bei vykdydama pervežimą pagal minėtus dokumentus, turėjo žinoti, kam gabenamas krovinys ir kur jis turi būti pristatytas. Prekės vežėjui buvo perduotos žinant, kad bus daromas nusižengimas, buvo siekiama nuslėpti tikrąją jų pristatymo vietą, t. y. buvo parengti keli CMR važtaraščių egzemplioriai, ne viena sąskaita bei pagal tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) gavėju nurodyta Lietuvos įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Gabentas didelis kiekis įvairių naudotų detalių, t. y. pilna puspriekabė. Atidarius puspriekabės galą nesimatė, kokios prekės yra jos viduryje ir priekyje, kas ypač apsunkino gabenamų prekių tikrinimą. Manytina, kad tokiu dideliu prekių kiekiu buvo siekiama pasinaudoti, kad nebūtų galimybės lengvai patikrinti ir identifikuoti gabenamų prekių. Taip pat nustatyta, kad kai kurios prekės net nebuvo deklaruotos. Šiuo metu, vykstant karui Ukrainoje, ypatingai trūksta automobilių detalių, todėl visais būdais stengiamasi jų gauti. Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika priklauso Eurazijos ekonominei sąjungai, kas reiškia, jog prekės, patekusios į Baltarusiją, laisvai ir nekontroliuojamai gali patekti į Rusiją. Pasitelkiant schemą su keliais analogiškų dokumentų komplektais, gavėju - Lietuvos įmone UAB (duomenys neskelbtini) buvo siekiama tyčia suklaidinti muitinę ir išgabenti prekes per (Duomenys neskelbtini) kelio postą. Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateikto atsakymo matyti, jog ši įmonė neužsakinėje, nepirko šių prekių ir nieko apie jas nežinojo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2023 m. gegužės 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas atvyko į (Duomenys neskelbtini) kelio postą su tranzito deklaracija, kurioje gavėjas buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės buveinė (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu kartu su tranzito deklaracija buvo pateikti du skirtingi CMR važtaraščiai be numerių ir viena sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). 22.05.2023. Patikrinus vilkiko kabiną buvo surasti alternatyvūs dokumentai su identiškais numeriais, kuriuose gavėjas buvo nurodytas Baltarusijos įmonė (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu buvo nuspręsta kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) bei Jungtinės Karalystės muitinę dėl

eksportuotų prekių. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. F. nurodė, kad jie neturi jokios informacijos/pagrindo gauti prekes pagal deklaraciją (duomenys neskelbtini), nežino, kas ją įformino ir kokiu pagrindu, nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturi ir neturėjo sutarties arba bendradarbiavimo pagrindo su UAB (duomenys neskelbtini). Iš Jungtinės Karalystės muitinės gautas atsakymas, kuriame nurodoma, jog pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) aprašytos prekės buvo neteisingai deklaruotos pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas. Deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės, jų vertė ir svoris neatitiko faktinių prekių, kurios buvo eksportuotos pagal Jungtinės Karalystės eksporto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, jog tinkama sąskaita faktūra deklaracijai MRN (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), kurios kopiją pateikė. Sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog prekių pirkėjas yra Baltarusijos įmonė (duomenys neskelbtini). CMR važtaraštyje, kuris buvo rastas atliekant vilkiko tikrinimą, gavėju nurodoma minima Baltarusijos įmonė. Akivaizdu, jog naudotas automobilių dalis buvo siekiama tiekti, perduoti bei eksportuoti į Baltarusiją. UAB (duomenys neskelbtini) sąmoningai siekė apgauti muitinę ir tokiu būdu jas išgabenti per Lietuvos valstybės sieną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog prekių nagrinėjamu atveju nėra kam grąžinti, nes jos nepriklauso jokiai Europos Sąjungos įmonei ar asmeniui. Grąžinus prekes, pagal turimus dokumentus jos turėtų būti grąžintos savininkui, t. y. minimai Baltarusijos įmonei, kas, muitinės nuomone, tiesiog negali būti daroma, nes neatitiks Europos Sąjungos priimtų reglamentų nuostatų, kuriais Baltarusijai ir Rusijai taikomos ribojamosios priemones.

Dėl ANK 515 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kai prekes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės, gabena Lietuvos Respublikos vežėjas, yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-6-929/2024, kurioje pažymėjo, jog administracinio nusižengimo priemones konfiskavimas yra proporcinga administracinio poveikio priemone, būtina administracines nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.

Vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (toliau – Reglamentas) 1s straipsnio 1 dalies a punktu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtas XIV priedo sąraše nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės mašinas. Reglamento 1s straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą,

tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a punkte nurodytais draudimais. Remiantis 2014 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojančių priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 833/2014 (toliau – Reglamentas Nr. 833/2014), 3k straipsnio 1 dalį, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardintas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisideda prie Rusijos pramonės pajėgų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Atsiliepime cituojamos Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatos, susijusios su veiksmais, laikantis tarptautinių sankcijų.

Atsiliepimas

Atsiliepime, apibendrinant, pabrėžta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl nusižengimo dalyko ir priemonės konfiskavimo. Priešingu atveju, teisinės atsakomybės poveikis bus formalus, o asmenims, gabenusiems prekes, kurioms taikomi draudimai, ir asmenims, dalyvavusiems tiekimo, ekspedijavimo grandinėje, bus sudaryta galimybė išvengti administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimo, nepaisant to, kad prekių eksportas yra draudžiamas. Institucijos vertinimu, paskirta poveikio priemonė bus efektyvia prevencine priemone UAB (duomenys neskelbtini), siekiant užkirsti kelią kitų nusižengimų darymui. Prekės ir puspriekabė turi būti konfiskuotos, nes nusižengimas padarytas tyčia, siekiant išvengti taikomų ribojamųjų priemonių bei bandant apgauti muitinę, panaudojant puspriekabę kaip įrankį/priemonę prekių gabenimui. Taip pat buvo pasinaudota dideliu priekių kiekiu ir įvairove, siekiant išgabenti prekes per (Duomenys neskelbtini) kelio postą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas M. B. skundą palaikė. Nurodė, kad

iš puspriekabėje buvusių keturių prekių grupių tik vienai taikomi apribojimai, t. y. dvejopos paskirties, kurios nėra sankcionuojamos, jos galėtų būti naudojamos civilinėje apyvartoje, bet galėtų būti naudojamos ir, pavyzdžiui, karo veiksmams. Buvo konfiskuotos visos prekės, ne tik tos, kurios galėtų patekti į dvejopos paskirties prekių kategoriją. Tos prekės, kurios nėra ribojamos, jų sklaida, gabenimas, negalėjo būti administracinio nusižengimo padarymo įrankis. Konfiskavimas yra ultima ratio priemonė, ji taikoma, kai yra šie elementai - jeigu prekė uždrausta civilinėje apyvartoje, kai yra specialūs skyriai, slėptuvės, ir kai yra recidyvas. M. S. nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimus. Pati įmonė veikia virš (duomenys neskelbtini) metų, nebuvo jokių problemų. Siuntėjas buvo Anglijos įmonė, jie tvarkė visus dokumentus, vairuotojai turi anspaudus, visus dokumentus, išėmė tranzito deklaraciją. Deklaracija buvo išimta tuo metu, kai prekės, dvejopos paskirties, dar nebuvo įtrauktos į tą draudžiamų prekių sąrašą. Tiesiog pats faktas, kai atvažiavo į muitinę, jau buvo ta data suėjus. Prekės nebuvo slepiamos, nebuvo siekiama išvengti sankcijų. M. S. yra teigiamai charakterizuojamas, bendradarbiavo su muitine, nors turėjo teisę to nedaryti, kas vertinama teigiamai. Darė viską, ko iš jų buvo prašoma, tačiau nerado sutarties. Sutartis galima sudaryti žodžiu, paskambinti Skype ar parašyti SMS, todėl jos ir nerado. Iš institucijos atsiliepimo suprastina, kad netiesiogiai bandoma pasakyti apie kariavimą rusų pusėje, tačiau advokatų kontora nutraukė sutartis su visais klientais, turinčiais sąsajas su Rusija. Pasimokė, suprato, pakartotinių tokių dalykų nebuvo. Dėl kelių deklaracijų nurodė, kad dažniausiai deklaracijas vairuotojas gauna su priekaba. Visi įmonės vairuotojai turi įmonės antspaudą, tai plačiai paplitę rinkoje. Vairuotojas turi atsidaryti krovinį, įsitikinti, ar veža tinkamą, nesugadintą krovinį, nes jis atsakingas už žalą. Nesutinka su atsiliepime pateiktais argumentais, kad prekes buvo stengiamasi paslėpti - tai, kad įmonės krauna kuo daugiau prekių į puspriekabes, yra rinkos standartas. Kadangi pagrindinis teršėjas yra transportas, ES reikalauja vežti kuo efektyviau, taigi normalu, kad įmonė „prigrūdo“ pilną puspriekabę tų detalių. Atsiliepime taip pat remiamasi teismo nutartimi, kuri nėra randama paieškos sistemoje. Kaip tuomet reikėtų elgtis, kadangi šiuo atveju yra netyčiniai veiksmai, nėra objektyvių įrodymų, netgi subjektyvių, kad buvo išankstiniai M. S. kėslai. Nėra mokama UAB (duomenys neskelbtini) už tai, kad pirkėjas perka detales Baltarusijoje ar Kazachstane, mokama už pristatymą. M. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) nerūpi, kas gauna tas prekes, tad kodėl turėtų gauti tokią atsakomybę. Geranoriškai atėjo, Muitinės atstovui viską pateikė, paaiškino, išklausė pamokymų, pasakė, kad pasimokė ir gavo tokią didelę baudą. Normos taikymas turi būti proporcingas, praktika rodo, kad iš 9 bylų 7 atvejais konfiskavimas nebuvo taikomas. Šį kartą muitinė pasižiūrėjo gal per daug principingai. Prašo skundą tenkinti, nutarimą muitinės dalyje dėl pareiškėjui pritaikytos administracinio poveikio priemonės konfiskavimo, turto, panaikinti. Prašo priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas pateikto prašymo motyvais.

Posėdžio metu M. S. paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) plėtros vadovas. Krovinys buvo gabenamas iš Didžiosios Britanijos į Kazachstano Respubliką. Prekės buvo pakrautos Didžiojoje Britanijoje. Apie šį atvejį bendravo su pakrovimo vieta. Kai pasakė, kad nerado užsakymo, nes užsakymas buvo pateiktas telefonu, bendravo su užsakovu, tai šiuo atveju užsakovas buvo pakrovimo vieta ir siuntėjas. Vilkikas, kuriuo buvo vežamos prekės, priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Krovinį turėjo nuvežti iki Kazachstano. Klientas patvirtino, kad jam už prekes buvo atsiskaityta. Vairuotojas A. M. turėjo su transporto priemone kirsti Lietuvos Baltarusijos pasienį, po to perduoti krovinį kitiems vežėjams. Tiesiogiai iki galutinio tikslo negali vežti krovinio. Krovinys, puspriekabė gali tęsti kelionę, o pats vilkikas negali kirsti sienos. Per jų įmonę buvo trečias vilkikas, kuriame buvo vairuotojas A. M., nes kelionėje keitėsi. Vienas vilkikas pakrovė, atidavė patį krovinį su puspriekabe į uostą be vilkiko, puspriekabė persikėlė į Vokietiją, iš Vokietijos pasikabino kitas jų vilkikas, kuris pertempė iki Kylio uosto Vokietijoje ir iš Vokietijos atplaukė iki Klaipėdos, iš Klaipėdos pasiėmė transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M., kuris buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) kelio poste. Prekės visą laiką buvo gabenamos jų puspriekabėje, perkrautos nebuvo. Pravažiavę pasienį, prie Baltarusijos sienos, būtų atkabinę puspriekabę ir krovinį atidavę kitam vežėjui. Tranzito deklaracijoje nurodyta, kad siuntėjas yra Didžiosios Britanijos, o gavėjas Lietuvos, o paskirtis pasienio postas– čia buvo klaida, dabar viskas daroma kaip reikalauja muitinė, kaip reikalauja įstatymas. Šiuo atveju siuntėjas pateikė gavėją, kad jis yra kažkur, bet įformina ant Lietuvos įmonės. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo vežamos prekės. Pervežimo sutartys yra sudaromos su (duomenys neskelbtini). Trijų keturių mėnesių laikotarpyje visos pervežimo sutartys yra sudaromos tik su (duomenys neskelbtini). Anksčiau buvo sutartys sudaromos ir su Baltarusijos Respublikos įmonėmis.

Atsiliepimas

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu M. S. nurodė, kad klientas buvo Didžiosios Britanijos įmonė, tačiau jokios sutarties neturi, nes, kaip teigia, užsakymas galėjo būti pateiktas telefonu, todėl jos ir nėra. Tai yra labai keista, nes įmonės paprastai visas sutartis turi ir jas saugo. Taip pat pažymėtina, kad kaip matyti iš 2024 m. vasario 6 d. Klaipėdos teritorinės muitinės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekamo tyrimo, kad paprastai, kai UAB (duomenys neskelbtini) gabenamų krovinių siuntėjas buvo (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, gabenimo užsakovai buvo Baltarusijos įmonės (duomenys neskelbtini), kuri ir šioje byloje figūruoja, ir (duomenys neskelbtini), todėl labai keista, jog šiuo atveju įmonė ir neturi jokios gabenimo sutarties, kai šiaip jas turėdavo ir netgi saugodavo. Įmonė teikia tuos dokumentus, kurie jiems naudingi. Taip pat nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad nėra civilinėje apyvartoje uždraustos prekės, kurios buvo gabentos, ir kad nebuvo gabentos slėptuvėje. Jei būtų gabenamos slėptuvėje, tai jau būtų kontrabanda. Pagal ANK 515 straipsnį ir 765/2006 metų reglamentą tai nėra prekės, siejamos su civilinėje apyvartoje uždraustomis prekėmis, didžioji dalis draudimų ir ribojimų yra siejama su prekėmis, kurios gali laisvai cirkuliuoti apyvartoje, bet jų negalima eksportuoti į Baltarusiją, Rusiją, gabenti tranzitu, taip siekiant susilpninti šalis agresores. Negalima to sieti tik su civilinėje apyvartoje uždraustomis prekėmis. Taip pat buvo nurodyta, jog krovinys turėjo būti nugabentas į Kazachstaną, (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi uždrausta Europos Sąjungoje registruotiems vilkikams vykti per Baltarusijos teritoriją, priekabą būtų atidavę Baltarusijos vežėjui ir taip pat negalėjo įvardinti, kokiam tiksliai. Tai irgi labai keista, kad įmonė atiduodama savo turtą trečiosios šalies vežėjui, kas iš esmės sudaro riziką, kad puspriekabė gali būti negrąžinta, nežino, kam tiksliai ją atiduoti ir puspriekabės perdavimas niekur nefiksuojamas. Sutiktina su teiginiais dėl prekių gabenimo kaštų, tačiau kai yra gabenama daug įvairių prekių, jos turi būti tiksliai deklaruojamos, t. y. iš prekės parašymų turi būti aišku, kas per prekės yra gabenamos, kad jas galima būtų patikrinti, o ne tiesiog nurodyti kažkokį bendrinį pavadinimą, kuris, jų manymu, apimtų visas tas prekes. Iš prekės aprašymo pareigūnui turėtų būti aišku, kuri prekė yra kuri, galima būtų patikrinti ir identifikuoti tas prekes. Šiuo atveju prekės ir buvo konfiskuotos todėl, kad vienoms taikomos ribojamosios priemonės, o kitos buvo panaudotos kaip įrankis, siekiant suklaidinti muitinę, būtent didelis kiekis. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, atlyginamos tos išlaidos, kurios patirtos jau teisme nagrinėjant bylą. O administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo atlyginti išlaidas, patirtas už atstovavimą Vilniaus teritorinėje muitinėje. Asmens išlaidos atlyginamos tik tada, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Be to, mokėjimus atliko UAB (duomenys neskelbtini), o ne pats M. S. Tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jokių išlaidų ir nepatyrė. Nėra jokio pagrindo M. S. atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamu nutarimu M. S. nubaustas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM) (duomenys neskelbtini) kelio poste ((duomenys neskelbtini)) pateikė T1 (duomenys neskelbtini) tranzito deklaraciją, kurioje deklaruotos prekės (kaip matyti, atitinkamai suskirstytos į pogrupius), t. y. prekė Nr. 1 – benzininis variklis, kombinuotosios prekių nomenklatūros (toliau – KPN) kodas (duomenys neskelbtini) (7 vnt.); prekė Nr. 2 – dyzelinis variklis iki 100 KW, KPN kodas (duomenys neskelbtini) (4 vnt.); prekė Nr. 3 – dyzelinis variklis nuo 100 KW, KPN kodas (duomenys neskelbtini) (6 vnt.); ir prekė Nr. 4 – įvairios naudotų automobilių atsarginės dalys, KPN kodas (duomenys neskelbtini) (1491 vnt.). Prekės Nr. 4 (įvairios naudotų automobilių atsarginės dalys) KPN kodas (duomenys neskelbtini) neteisingai deklaruotos – dalis prekių faktiškai turi būti deklaruojama kitais kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodais, kurie pažeidžia Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006, Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, o 1-3 prekės (varikliai) – pažeidžia Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 765/2006. Nutarime konstatuota, kad, pateikdamas neteisingus duomenis apie prekes bei pateikdamas dokumentus žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir tuo bandydamas išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų bei siekdamas suklaidinti muitinę, M. S. pažeidė Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006, Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, kas atitinka Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. M. S. paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonė puspriekabės, benzininių variklių ((duomenys neskelbtini) kg), dyzelinių variklių ((duomenys neskelbtini) kg), dyzelinių variklių (1 490 kg), įvairių naudotų automobilių atsarginių dalių ((duomenys neskelbtini) kg) konfiskavimas.

Teismas pastebi, kad nutarimo dalyje, išdėstant pažeidimo esmę, ydingai nurodoma, kad pažeistos atitinkamų Tarybos Reglamento (EB) 765/2006 bei Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatos, nenurodant konkretaus straipsnio, punkto ir pan. Vis dėlto, skiltyje „Kitos aplinkybės“ konkretūs minimų reglamentų straipsniai, jų dalys, kuriais Institucija vadovaujasi grįsdama pareiškėjo kaltę, yra aiškiai nurodyti, dėl ko nėra pagrindo spręsti dėl kaltinimo administracinio nusižengimo byloje neaiškumo.

Vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 1s straipsnio 1 dalies a puntu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtas XIV priedo sąraše nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės mašinas. Tos pačios dalies b punkte numatytas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a punkte nurodytais draudimais. Vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalimi, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

M. S. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu teigė, kad kelionės metu UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė krovinio, tuomet buvo užpildytas važtaraštis prekes vežti į Baltarusiją, o pastariesiems atsisakius tą padaryti, buvo užpildytas paskutinis dokumentas, t. y. CMR važtaraštis į Kazachstaną. Apklaustas teisme teigė, kad prekės buvo vežamos į Kazachstaną, su transporto priemone turėjo kirsti Lietuvos ir Baltarusijos pasienį, po to perduoti krovinį kitam vežėjui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krovinių poste (duomenys neskelbtini) patikrinus vilkiką, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), su kroviniu, buvo nustatyta, kad tam pačiam kroviniui buvo rasti keturi skirtingo turinio CMR važtaraščiai ir keturios skirtingo turinio sąskaitos faktūros, iš kurių nebuvo galimybės nustatyti, kas yra prekių gavėjas/pirkėjas bei jų faktinis savininkas (duomenys skiriasi). Tyrimo metu susisiekus su UAB (duomenys neskelbtini), nurodoma kaip prekių gavėja viename iš paminėtų dokumentų, atstovu, gauti duomenys, kad aptariamų prekių bendrovė nepirko ir jų nelaukia, apie siuntą nurodo sužinoję iš vežėjo, kam iš tikrųjų priklauso siunčiama partija nežino. Be to, buvo teikiamas užklausimas Jungtinei Karalystei, o iš gauto atsakymo matyti, kad pagal aukščiau nurodytą tranzito deklaraciją aprašytos prekės buvo neteisingai deklaruotos pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas, deklaracijoje nurodytos deklaruotos prekės, jų vertė ir svoris neatitiko faktinių prekių, kurios buvo eksportuotos pagal Jungtinės Karalystės eksporto įrašą nurodytu numeriu, pagal pateiktus duomenis pirkėjas yra Baltarusijos įmonė (duomenys neskelbtini). Atlikus puspriekabės apžiūrą nustatyta, kad buvo vežamas didelis naudotų detalių kiekis, dėl ko buvo apsunkintas vežamų prekių tikrinimas, o dalis jų, kaip matyti, apskritai deklaruotos nebuvo. Šių aptartų aplinkybių visuma Institucijai sudarė pagrindą spręsti, kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia ir teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

Tiek iš skundo turinio, tiek teismo duotų pareiškėjo paaiškinimų matyti kad vis tik M. S. neginčija kaltės dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o prisipažinimas padarius nusižengimą, nuoširdus gailėjimasis buvo pripažinta pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas taip pat neginčija ir jam paskirtos baudos dydžio, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl turto konfiskavimo, vertindamas, kad tokia priemonė nėra proporcinga nei jo iš esmės teigiamai charakterizuojamai asmenybei, nei padaryto nusižengimo pobūdžiui bei aplinkybėms, be to, tik daliai krovinyje buvusių prekių yra taikomos tarptautinės ribojamosios priemonės, prekės nėra uždraustos civilinėje apyvartoje, o viso konfiskuoto turto vertė gerokai viršija asmeniui paskirtos baudos dydį.

Vadovaujantis ANK 27 straipsnio 1 dalimi, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos nurodomos administracinio poveikio priemonės, tarp kurių ir turto konfiskavimas. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 39-1073/2019).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio kodekso numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Skundžiamu nutarimu konfiskuota UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti puspriekabė Krone, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemone, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo vežamas krovinys, t. y. naudotos automobilių detalės, kurių daliai yra taikomos ribojamosios priemonės. Įvertinus vežamo krovinio dydį, nėra pagrindo nepritarti Institucijos padarytai išvadai, kad be tokios transporto priemonės, t. y. puspriekabės, nebūtų įmanomas tokio kiekio automobilių detalių pervežimas, taigi, puspriekabė, šiuo atveju, pagrįstai pripažinta veikos padarymo priemone (pastebėtina, kad teismui teiktame atsiliepime puspriekabė įvardija ir kaip priemonė, ir kaip įrankis, vis tik skundžiame nutarime aiškiai nurodoma, kad ji yra laikoma būtent pažeidimo padarymo priemone). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nusižengimo padarymo priemonės, priklausančios kitam asmeniui konfiskavimas, grindžiamas tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuriai ši priemonė ir priklauso, žinojo, kad su šia transporto priemone bus gabenamos automobilių detalės, kurioms taikomos ribojamosios priemonės, žinojo ir tai, kur minimas krovinys bus vežamas (ant CMR važtaraščių nurodomas gavėjas yra Baltarusijos įmonė) (ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Daryti priešingą išvadą aptartų duomenų kontekste teismas neturi pagrindo.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

Nagrinėjamu atveju, skunde, taip pat ir posėdžio metu nurodomos aplinkybės, kad minima bendrovė veiklą vyko jau penkiolika metų ir nėra buvę tokio atvejo, kaip ir susiklostę šioje byloje, ar kad pats pareiškėjas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) plėtros vadovu, įgaliotas atstovauti muitinei ir atlikti su muitinės formalumais susijusius veiksmus, nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą (šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas asmens Administracinių nusižengimų registro išrašas), savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto konfiskavimo neproporcingumo. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie veikos mažareikšmiškumą, nedidelį pavojingumą, taip pat nenustatyta ir kitokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Tuo tarpu, transporto priemonės vertė, šiuo atveju, nelaikytina pagrindu aptariamos priemonės netaikyti. Iš esmės teigiamai pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės (pirmą kartą padarytas tokio pobūdžio nusižengimas, įvertintas bendradarbiavimas su institucija, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių), sudarė pagrindą skirti baudą, kuris dydis yra atitinkantis ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, t. y. nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, tai kad jis padarytas veikiant tyčia, spręstina, kad vilkiko puspriekabės konfiskavimas yra proporcinga administracinio poveikio priemonė ir būtina administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti.

Skundžiamu nutarimu taip pat taikytas visų prekių, t. y. naudotų automobilių detalių, konfiskavimas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, pripažinus jas administracinio nusižengimo dalyku. Šių prekių skundu prašoma nekonfiskuoti ne tik vadovaujantis jau aptartais motyvais, susijusiais su teisingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir įvertinus tai, kad tik daliai šių prekių buvo taikomos ribojamosios priemonės, prie dalies jų, atlikus patikrinimą, nėra nurodyta, kad jų vežimas pažeistų kurio nors iš minimų reglamentų nuostatas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl minimų prekių konfiskavimo, teismo vertinimu, vėlgi yra itin reikšmingos aptariamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Kaip buvo nustatyta, patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką, buvo rasti keturi skirtingo turinio CMR važtaraščiai ir keturios skirtingo turinio sąskaitos, iš tokių dokumentų nebuvo galimybės nustatyti prekių gavėją ir savininką, taip pat ir maršrutą. Be kita ko, Jungtinės Karalystės pateiktais duomenimis, deklaracijoje nurodytos deklaruotos prekės, jų vertė ir svoris neatitiko faktinių prekių, kurios buvo eksportuotos pagal Jungtinės Karalystės eksporto įrašą. Be to, nustatyta ir tai, kad dalis prekių apskritai deklaruotos nebuvo. Nors viename iš dokumentų prekių gavėju buvo nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) jos atstovas paneigė tokį krovinį užsakęs, jo laukęs ir apskritai ką nors apie tai žinantis. Tokios aplinkybės, kaip pagrįstai Institucija nurodo tiek skundžiamame nutarime, tiek ir atsiliepime teismui, rodo siekį suklaidinti muitinę ir tokiu būdu išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai spręsta, kad būtent dideliu vežamų prekių kiekiu buvo siekiama pasinaudoti, apsunkinant galimybę tikrinantiems pareigūnams lengvai identifikuoti visas gabenamas prekes, dėl ko pagrįstai nuspręsta konfiskuoti ne tik prekes, kurioms yra taikomos minimos ribojamosios priemonės, tačiau ir prekes, kurios buvo vežamos tame pačiame krovinyje.

Posėdžio metu buvo cituojama teismų praktika nagrinėjamo klausimo kontekste, nurodant, kad didžiojoje daugumoje atvejų tokio pobūdžio bylose turto konfiskavimas nebuvo taikomas būtent skunde nurodomais argumentais, tačiau būtina vertinti tai, kad aptariamose bylose faktinės situacijos, o taip pat ir nusižengimų padarymo aplinkybės buvo skirtingos, neretai buvo nustatoma, kad asmenys veikė neatsargiai, prekės nebuvo draudžiamos civilinėje apyvartoje, nebuvo dvigubos paskirties ir pan., atitinkamai skyrėsi ir cituojamose bylose sulaikytų prekių vertės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus jau aptartas nusižengimo padarymo aplinkybes, prekių pobūdį, jų kiekį bei vertę, tai, kad nusižengimas buvo padarytas tyčia, spręstina, kad tiek puspriekabės, tiek visų sulaikytų skundžiamame nutarime nurodytų prekių konfiskavimas yra proporcinga administracinio poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti nuobaudos paskirtį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodomais motyvais, netaikant administracinės poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nėra pagrindo.

Pareiškėjo M. S. atstovas advokatas M. B. pateikė prašymą priteisti pareiškėjo naudai visas bylinėjimo išlaidas, t. y. 5 085,31 Eur, prašyme yra pateikta prašomos pritiesti sumos detalizacija pagal PVM sąskaitas faktūras, taip pat kartu su prašymu teikiamos ir minimos PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimų kopijos (2 t. b. l. 61-75). Teisme, baigus skundo nagrinėjimą, taip pat gautas prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kuriame nurodoma, kad vyko antrasis posėdis byloje, dėl kurio pareiškėjas patyrė papildomas išlaidas, t. y. 340,31 Eur (2 t., b. l. 98-102).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, skundu buvo prašoma panaikinti nutarimą tik dalyje dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – turto (sulaikytų prekių ir puspriekabės, kuria šios prekės buvo vežamos, konfiskavimo), kaltės klausimas nebuvo keliamas. Patikrinus skundžiamą nutarimą, konstatuota, kad jis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad skundas yra netenkinamas, administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama, prašymas priteisti išlaidas, kurios patirtos advokato pagalbai apmokėti, M. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N714-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir pareiškėjo M. S. atstovo advokato M. B. skundo netenkinti.

Pareiškėjo M. S. atstovo advokato M. B. prašymą priteisti atstovavimo išlaidas netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė