Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-45-750/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
e2-45-750/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01073-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
R. Š.
Ieškovas
I. Š.
Advokatai
Irma Grikšelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-45-750/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01073-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1., 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja D. Z.,sekretoriaujant Karolinai Cibauskaitei,dalyvaujant atsakovui R. Š., jo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus atstovui advokato padėjėjui K. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. Š. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-06-07 iki 2017-03-07, iš viso 3870 Eur bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad ieškovės tėvai, t.y. trečiasis asmuo - mama D. Š. ir atsakovas - tėvas R. Š., susituokė 1996-06-22 Šilutės rajono savivaldybės civilines metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 121), jų santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Šilutes rūmų 2018-03-08 sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-282-733/2018). Nors šioje byloje ieškovė teikė teismui prašymą įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu bei priimti jos ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui asmeniui priteisimo, tačiau minėtas teismas jos prašymo netekino. Tretysis asmuo su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 2013-06-28. Atsižvelgiant i tai, jog trečiajam asmeniui su atsakovu nustojus gyventi kartu (nuo 2013-06-28), tuo metu ieškovė I. Š., buvo nepilnametė ir liko gyventi su trečiuoju asmeniu, kuri vienintelė ir rūpinosi jos išlaikymu, o atsakovas nuo 2013-06-28 ne tik, kad negyveno su ja, nesirūpino auklėjimu, priežiūra, bet ir neteikė jokio išlaikymo, todėl akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė I. Š. 2019-02-26 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pateikė prašymą, kuriuo atsisako nuo minėto ieškinio ir nurodė, kad jai yra žinomos visos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (toliau- ir trečiasis asmuo) D. Š. pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. Š. 3870 Eur įsiskolinimą dėl nepilnametės dukters I. Š. išlaikymo vykdytos prievolės nuo 2015-06-07 iki 2017-03-07 bei priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad D. Š. ir atsakovas R. Š., susituokė 1996-06-22 Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 121). Santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-08 sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-282-733/2018). Trečiasis asmuo su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 2013-06-28. Atsižvelgiant į tai, jog su atsakovu nustojus gyventi kartu, tuo metu dukra I. Š. buvo nepilnametė (jai buvo tik 14 metų ir 3 mėnesiai), ji liko gyventi su trečiuoju asmeniu. D. Š. vienintelė rūpinosi jos išlaikymu, o atsakovas nuo 2013-06-28 ne tik, kad negyveno su dukra, nesidomėjo ja, nesirūpino jos auklėjimu, priežiūra, bet ir neteikė jai jokio išlaikymo.

D. Š. paskaičiavimais, dukrai būnant nepilnamete, kas mėnesį patirdavo tokias išlaidas susijusias su jos išlaikymu: maistas - 170 Eur; drabužiai, avalynė - 80 Eur; mokykla (uniforma, transportas į mokyklą, pietūs) - 125 Eur; laisvalaikis (teatras, kinas, draugų gimtadieniai) - 57 Eur; higienos priemonės, kirpykla - 57 Eur; būsto nuoma ir komunalinės paslaugos tenkančios vaikui - 300 Eur. Visos nurodytos išlaidos sudarydavo apie 840 Eur/mėn.

Atsakovui neprisidedant prie išlaikymo, visa ši našta tekdavo trečiajam asmeniui. Gyvenant užsienyje, išlaidos pragyvenimui yra didesnės, nei gyvenant Lietuvoje, tačiau dukra užsienyje gyveno bendru abiejų tėvų sprendimu (atsakovas tam neprieštaravo nei prieš dukrai išvykstant pas trečiąjį asmenį, nei vėliau dėl to jokių pretenzijų niekuomet nepareiškė), todėl abu jos tėvai turėjo prisiimti atsakomybę dėl didesnių išlaidų dukros pragyvenimui užsienyje, nei gyvenant Lietuvoje. Nepaisant to, kad abu tėvai turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie dukters išlaikymo, mano, kad atsakovas turėjo ir galėjo bent minimaliai prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Mano, kad atsakovas turėjo prie dukters išlaikymo prisidėti ne mažiau kaip po tuo metu galiojusią 1/2 MMA dalį. Toks dydis nurodytas remiantis tiek nurodytais dukters buvusiais poreikiais, tiek ir tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje yra nustatytas orientacinis minimalus nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 ,,Dėl įstatymų reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 MMA - 300 Eur; nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31 MMA - 325 Eur; nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 MMA - 350 Eur; nuo 2016-07-01 iki 2017-12-31 MMA -380 Eur; nuo 2018-01-01 iki dabar MMA - 400 Eur.

Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostata, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, bei remiantis Lietuvoje tuo metu galiojusiu MMA dydžiu, laiko, kad atsakovas nuo 2015-06-07 (trys metai iki šios bylos iškėlimo) iki 2017-03-07 (iki dukters tapimo pilnamete) turėjo sumokėti ne mažiau kaip 1/2 x 300 Eur x 1 mėn. + 1/2 x 320 Eur x 6 mėn. + 1/2 x 350 Eur x 6 mėn. + 1/2 x 380 Eur x 9 mėn. = 3 870 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas R. Š. atsiliepime į ieškovės I. Š. ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra siekis neteisėtai praturtėti. Trečiasis asmuo D. Š. be jo sutikimo slapta išsivežė ieškovę, tiek kitas dvi dukras, kurios nuo 2011-03-25 iki 2013-06-28 gyveno tik su juo ir jis vienas jas išlaikė, rūpinosi jomis. Trečiasis asmuo išlaikymui pervedė tik tris kartus po 50 svarų, vieną kartą-80 svarų, vieną kartą 157,90 svarų. Kai dukros gyveno Jungtinėje Karalystėje joms pirko įvairius daiktus, duodavo joms pinigų ir pilnai išlaikydavo kai jos atostogaudavo pas jį, taip pat apmokėdavo keliones į Lietuvą bei atgal.

Atsakovas R. Š. atsiliepime į trečiojo asmens D. Š. ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad D. Š. tokį reikalavimą jau buvo pareiškusi civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018, tačiau savanoriškai jo atsisakė. Ir tik teismui 2019-01-21 pranešus jai kaip trečiajam asmeniui, kad ji turi teisę į šią bylą įstoti kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo, pareiškiant teismui savarankišką ieškinį, ji 2019-02-06 pateikė analogišką kaip ir ieškovė I. Š. ieškinį, kurį teismas priėmė (2019-02-08. Mano, kad tokiu atveju trečiasis asmuo, vieną kartą atsisakęs šio ieškinio reikalavimo, nebeteko teisės iš naujo reikšti tapatų reikalavimą. Pažymėjo tai, kad, jeigu ir turėtų pagrindą reikšti tokį ieškinį D. Š., tai ji galėtų reikšti tik už trejus metus, skaičiuojant juos iki jos ieškinio priėmimo šioje byloje dienos, o ne iki šios bylos, kurioje buvo pareikštas kito asmens, t. y. I. Š. ieškinys, iškėlimo dienos, nes CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, jeigu nevertinant ieškinio pagrįstumo, D. Š. išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikalavimas galėtų būti tik už laikotarpį nuo 2016-02-08 iki I. Š. pilnametystės, t.y. iki 2017-03-07, o ne nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos. Realiai trečiasis asmuo ir atsakovas kaip sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 2011-03-25 ir daugiau nei dvejus metus praktiškai jis vienas išlaikė dukras. Per tą laiką, t. y. per 27 mėnesius, D. Š. atsiuntė dukrų išlaikymui iš viso tik 807,73 Eur. Atsakovas nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dukroms ar kompensacijos priteisimo iš D. Š. už šį laikotarpį, todėl tikrai būtų neteisinga, jei dabar kompensacija būtų priteista iš jo D. Š.. I. Š. kartu su kitomis dviem dukrom 2015 m. vasarą pas atsakovą atostogavo 1,5 mėn., per 2015 metų Kalėdines atostogas atostogavo apie dvi savaites, 2016 m. vasarą atostogavo visą mėnesį ir šiais laikotarpiais atsakovas ne tik, kad ją pilnai išlaikė, mokėjo už jos keliones į Lietuvą ir atgal (vasaros atostogoms už keliones mokėjo po 200 Eur, o 2015 m. už kelionę Kalėdinėms atostogoms - 280 Eur). Be to, nupirkdavo jai rūbų, vykdavo pramogauti į kino teatrą, čiuožyklą, į Nidą, kavines, visus šiuos tris kartus išleidžiant atgal į Jungtinę Karalystę, ieškovei duodavo po 100 Eur. 2015 m., kai grįžo dukra Kalėdinėms atostogoms, jai nupirko telefoną Samsung už 300 Eur, 2016 m. vasarą nupirko kompiuterį už 200 Eur, kas reiškia, kad atsakovas išlaikymą teikė ir toks teikiamas nepilnametei dukrai išlaikymas D. Š. tiko. Be to, dukra buvo prašiusi 2016 m. lapkričio mėnesį atsiųsti jai 200 Eur, kadangi pati banko sąskaitos neturėjo, tai paprašė, kad šiuos pinigus pervestų į jos draugo sąskaitą banke, ką atsakovas ir padarė 2016-11-14. Trečiojo asmens nurodytos neva patirtos 840 Eur išlaidos per mėnesį I. Š. išlaikymui yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovo darbo užmokestis yra tik apie 400 Eur, pats turi didelių sveikatos sutrikimų (serga hipertonine širdies liga, antro tipo cukriniu diabetu, delnų ir padų pustulioze), nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi būstą iš UAB „Šilutės būstas“, už ką moka 123 Eur per mėnesį, turi kreditinių įsipareigojimų, taip pat kiekvieną mėnesį atsakovo ir trečiojo asmens D. Š. dukters A. Š. išlaikymui skiria po 180 Eur. Be to, 2018-07-13 jam gimė duktė L. Š., kurią taip pat turi išlaikyti.

Atsakovas R. Š. teismo posėdžio metu nesutiko nei su ieškovės I. Š., nei su trečiojo D. Š. ieškiniais ir pašė juos atmesti. Paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu negyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 2011 m. Dukra I. Š. 2013-06-28 išvyko į užsienį su trečiuoju asmeniu ir ten gyveno. Jis nesutiko su dukros išvykimu į užsienį, tačiau dėl to niekur nesikreipė, tikėjosi, kad ji grįš. Minėtą dukrą laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2017-03-07 jis išlaikė, t.y. kai ji grįždavo atostogų metu, per šventes, buvo apmokamos jos sąskaitos. Apmokėdavo jos keliones iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bei atgal. Jis dukrai 2015 m. per Kalėdas pirko telefoną Samsung už 300 Eur. 2016 m. vasaros metu taip pat dukrai atidavė kompiuterį už 200 Eur. Be to, 2016 m. pavedimu dukros sugyventiniui I. C. sąskaitą į Didžiąją Britaniją persiuntė 300 Eur jos išlaikymui, nes ši tuo metu neturėjo sąskaitos. Dukra gyveno pas jį 2015 m. vasarą 1,5 mėn. Visą tą laiką ją pilnai išlaikė. Dukrai pirko drabužius parduotuvėse. Su vaikais važiuodavo į kino teatrą, į Nidą. 2015 m. dukra I. Š. 2 savaitėms grįžo Kalėdinių atostogų. Apmokėjo jos keliones į Lietuvą bei grįžimą atgal į užsienį. Išvažiuojant vaikams kiekvienam duodavo po 100 Eur. Jis dirba UAB „Ketus“, jo pajamas sudaro iš šios darbovietės gaunamas darbo užmokestis. Turi du vartojimo kreditus. Be to, moka išlaikymą po 180 Eur dukrai A. Š.. Jis gyvena su žmona K. Š., kuri turi 14 m. sūnų I. P.. Be to su ja augina dukrą L. Š.. Jis turi širdies problemų, antrojo tipo diabetą.

Atsakovo atstovė advokatė I. Grikšelienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė I. Š. yra pateikusi teismui pareiškimą, kuriuo atsisako ieškinio, todėl prašo iš ieškovės jos atstovaujamam atsakovui R. Š., dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (600 Eur) už advokato teisines paslaugas priteisti iš ieškovės. Trečiojo asmens ieškinį atmesti.

Liudytoja I. C. teismo posėdžio metu parodė, kad I. Š. 2015-2017 m. laikotarpiu gyveno Anglijoje. Ji atvykdavo kiekvienais metais pas tėvą R. Š. vasarai, Kalėdoms. Ji buvo atvažiavusi 2015 m. per Kalėdas, 2016 m. vasarą, t.y. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Atvykusi I. Š. gyvendavo pas tėvą, kuris ją išlaikydavo. Jis pirkdavo maistą, rūbus, kai norėdavo važiuodavo į filmą, į čiuožyklą, į Nidą. R. Š. mokėdavo autobuso vairuotojui už dukters keliones į Lietuvą bei atgal į Angliją. Be to, jis Ingridai yra nupirkęs kompiuterį, kurį ši išsivežė į Angliją. Taip pat R. Š. minėtai dukrai Kalėdoms yra padovanojęs telefoną. Dėl šios dovanos pati Ingrida jai pasigyrė. Kiek žino R. Š. yra siuntęs dukrai Ingridai pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės I. Š. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir nutraukti civilinės bylos dalį, trečiojo asmens D. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens D. Š. dukra. Ieškovei (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo sprendimu 2018-03-08 civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018 atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens D. Š. santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu.

Dėl ieškovės I. Š. ieškinio atsisakymo

Ieškovė 2019-02-26 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pateikė prašymą, kuriuo atsisako nuo ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo ir nurodė, kad jai yra žinomos visos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Nenustatytos aplinkybės, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priimti ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl tinkamo subjekto pareikšti ieškinį byloje

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovui nesutikus pakeisti ieškovę I. Š. kita ieškove (CPK 45 str.) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-01-21 nutartimi pranešta D. Š., kad ji turi teisę iki 2019-02-11 (įskaitytinai) į bylą įstoti kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo, pareiškiant teismui savarankišką ieškinį.

D. Š. pateikė teismui (2019-02-05) civilinį ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo, kuris Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-02-08 nutartimi priimtas, o jį pateikęs asmuo patrauktas trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, sampratą ir teises (CPK 46 straipsnyje), yra nurodyta, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, iš esmės yra ieškovas, tik skirtumas nuo šio yra tas, kad toks trečiasis asmuo pareiškia reikalavimus byloje, kurioje jau yra pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2009).

Atsakovas laikėsi pozicijos, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018 dėl santuokos nutraukimo buvo pateiktas analogiškas D. Š. reikalavimas atsakovui R. Š. priteisti išlaikymo įsiskolinimą I. Š., tačiau D. Š. savanoriškai atsisakė šio savo reikalavimo. Tuo tarpu trečiojo asmens atstovas teigė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018 niekada nebuvo pateiktas teismui pareiškimas atsisakymo nuo tokio reikalavimo.

CPK 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tvarką kaip turi būti atsisakoma nuo ieškinio reikalavimo. Kaip matyti iš LITEKO ( Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenų, civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018, minėto CPK straipsnio reglamentuota tvarka atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo byloje nėra. D. Š. minėtos bylos nagrinėjimo metu patikslinusi priešieškinio reikalavimus prašymo priteisti už nepilnametės dukters I. Š. išlaikymo įsiskolinimą (kompensaciją) nepateikė. Civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018 nebuvo išspręstas klausimas dėl minėto asmens išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010 nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su trečiojo asmens atstovo argumentais, kad trečiasis asmuo D. Š. turi teisę reikšti reikalavimą, t.y. išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) už nepilnametei I. Š. suteiktą išlaikymą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ( kompensacijos) priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo R. Š. ir trečiojo asmens D. Š. dukra, kuri ginčo laikotarpiu, būdama nepilnametė, nuo 2015-06-07 iki 2017-03-07 gyveno su trečiuoju asmeniu. Ieškovei (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų.

Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo ieškiniuose nurodė, kad atsakovas savo dukra, kuri buvo nepilnametė ir liko gyventi su trečiuoju asmeniu, nuo 2013-06-28 nesirūpino, nesidomėjo jos auklėjimu, priežiūra ir neteikė jai jokio išlaikymo. Atsakovas, apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrą tuo laikotarpiu išlaikė nepilnai, mano, kad turėjo prisidėti daugiau.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas tiek atsiliepime tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka todėl, kad jis su dukra bendravo, rūpinosi ja, dukra atvažiuodavo pas jį atostogoms. Teismo nuomone šios aplinkybės neįrodo, kad jis teikė tinkamą, nuolatinį išlaikymą dukrai. Jos tik paneigia trečiojo asmens teiginius, kad atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir priežiūros. Tai reiškia, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo savo dukros I. Š. auklėjimo, o taip pat patvirtina, jog jis vykdė kitas savo asmenines pareigas - auklėti savo vaiką, prižiūrėti ir bendrauti su juo, rūpintis jo auklėjimu ir visapusišku vystymųsi ir pan., tam, kad vaikas užaugtų visaverte asmenybe, nes tėvai privalo teikti vaikams ne tik materialinį aprūpinimą, bet ir pasirūpinti jo dvasiniu bei moraliniu ugdymu, dalyvauti vaiką auklėjant, už ką tėvai taip pat yra atsakingi, net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai gyvena skyrium (CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Atsakovas taip pat nurodė, kad dukrai išlaikymo neteikė dėl to, jog laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. jisai vienas išlaikė dukras, ir tikėjosi, kad tokiu būdu išlaikymo dukroms nereikalaus ir trečiasis asmuo. Teismas pažymi, kad šių aplinkybių nevertina, nes minimas laikotarpis neįeina į prašomo priteisti išlaikymo dydžio (kompensacijos) laikotarpį. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tokio susitarimo tarp šalių buvimą.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens reikalavimas priteisti teikto išlaikymo įsiskolinimą (kompensaciją) už suteiktą nepilnamečiui vaikui, t.y. dukrai I. Š. yra pagrįsti.

Trečiasis asmuo duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė. Iš Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, kad atsakovas R. Š. nuo 2016-02-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš minėtos bendrovės 2018-10-08 išduotos pažymos matyti, kad atsakovo gautas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio sudarė 345,34 Eur. Jo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų: 1) UAB „General Financing“ (iki 2023-03-16), įmokos dydis kas mėnesį minėtai kredito bendrovei -67,30 Eur, 2) UAB IPF Digital Lietuva (iki 2021-10-11) mėnesinė įmokos suma šiai kreditorei- 79,00 Eur. Atsakovas turi dvi nepilnametes dukras L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai Tauragės apylinkės Šilutės rūmų 2018-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018 priteistas išlaikymas iš atsakovo po 125 Eur už laikotarpį nuo 2017-08-25 iki 2018-03-07 po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2018-03-08 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš V. P. šeimos gydytojo 2018-11-15 pažymos matyti, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų.

Sprendžiant dėl tuo metu (2015-06-07 – 2017-03-07) nepilnamečio vaiko I. Š. poreikių ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, atsižvelgtina į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu specialiųjų poreikių I. Š. neturėjo, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus į bylą pateikta nėra.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir atitikti abiejų tėvų finansines galimybes šiuos poreikius tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nors dukrai skirdavo vidutiniškai 840 Eur, tačiau iš atsakovo prašo po tuo metu galiojusią ½ MMA dalį.

Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio sumos atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus ( tiek rašytinius, tiek trečio asmens atstovo paaiškinimus) bei į tai, kad trečiojo asmens ir atsakovo kitai dukrai A. Š., kuri taip pat tuo laikotarpiu gyveno su trečiuoju asmeniu Didžiojoje Britanijoje, Tauragės apylinkės Šilutės rūmų 2018-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-282-733/2018 šalių susitarimu už laikotarpį nuo 2017-08-25 iki 2018-03-07 buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas šiuo atveju sutinka su trečiojo asmens atstovo argumentu, kad vieno vaiko interesai neturi būti iškelti aukščiau kito vaiko interesų, tačiau neaišku kodėl trečiojo asmens atstovas lygina priteistos sumos dydį nuo 2018-03-08, o ne už laikotarpį artimesnį tam, už kurį išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) prašo trečiasis asmuo.

Šiuo atveju teismas atmeta trečiojo asmens atstovo argumentus, kad atsakovui nenustatytas darbingumo lygis ir jisai turi patirties bei galimybių dirbti ir užsidirbti daugiau, kaip nepagrįstus, kadangi į bylą yra pateikti duomenys, įrodantys, kad atsakovas turi sveikatos problemų. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad įvertinus atsakovo sveikatos sutrikimus, jo galimybė dirbti pakankamai apmokamą darbą yra ribota.

Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio (kompensacijos) sumos atsižvelgia ir į tai, kad I. Š. tuo laikotarpiu nebuvo nustatyta jokių specialiųjų poreikių, bei į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų, esant tokioms aplinkybėms sprendžia, kad trečiojo asmens ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistina iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas (kompensacija) už nepilnametės dukters I. Š. ginčo laikotarpiu (2015-06-07 – 2017-03-07), kuri skaičiuotina po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas nurodė, kad jo dukra I. Š. pas atsakovą atostogavo 2015 m. vasarą 1,5 mėn., 2015 m. per Kalėdines atostogas atostogavo dvi savaites, 2016 m. vasarą atostogavo 1 mėn. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2015-2016 m. laikotarpiu pas atsakovą atostogavo 3 mėnesius, tačiau teigė, kad tuo laikotarpiu kai dukra atostogavo pas atsakovą jisai dukros neišlaikė tik suteikė jai gyvenamąją vietą. Liudytoja I. C. patvirtino, kad atsakovas dukrą I. Š. visiškai išlaikė, kai ji atostogaudavo pas atsakovą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).

Įrodymų, kad atsakovas minimais atostogų laikotarpiais neišlaikė savo dukros I. Š. į bylą pateikta nebuvo. Teismas, atsižvelgdamas į minėtos atostogaujančios dukros amžių, į tai, kad ji pas tėtį atvažiuodavo iš užsienio atostogoms, daro labiau tikėtiną išvadą, kad minimais laikotarpiais atsakovas I. Š. pilnai išlaikė, t.y. suteikė ne tik gyvenamąjį plotą, kaip teigė trečiojo asmens atstovas, bet tuo laikotarpiu tenkino visus būtinuosius jos poreikius. Atsižvelgiant į tai, teismas iš priteistinos išlaikymo (kompensacijos) sumos išskaičiuoja 3 mėnesių išlaikymo dydį.

Atsakovas taip pat nurodė, kad dukrai dovanojo telefoną 300 Eur vertės bei kompiuterį 200 Eur vertės, o taip pat tai, kad dukroms išvykstant duodavo po 100 Eur. Atsakovo nurodomų vaikui nupirktų daiktų: telefono ir kompiuterio, teismas šiuo atveju negali laikyti ir jų užskaityti kaip būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų, jos yra laikytinos papildomomis išlaidomis. Tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje, o kasacinis teismas yra nurodęs, kad progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie neprogines išlaidas, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti. Tačiau jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomos išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas. Dėl šių savybių proginės ir kitos papildomos išlaidos, skirtingai nei kišenpinigiai, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t.y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

Atsakovas taip pat teigė, kad dukros I. Š. prašymu jos išlaikymui pervedė 200 Eur dukros draugui I. C.. Kaip matyti iš į bylą pateikto sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2016-01-01 – 2016-12-31, R. Š. 2016-11-14 pervedė I. C. 200,00 Eur pažymėdamas skola. Byloje duomenų, kad minimas asmuo buvo I. Š. draugas į bylą pateikta nėra. Taip pat šios sumos, pavedime nurodytos kaip skola, įskaityti į I. Š. būtino teikti išlaikymo dydį, teismas nemato pagrindo, kadangi tai neįrodyta, kad šios lėšos pervestos asmeniui I. C. buvo skirtos minėto asmens išlaikymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta trečiajam asmeniui D. Š. iš atsakovo R. Š. priteistina 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos), laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2017-03-07, šią sumą sudaro skaičiuojant po 125 Eur kas mėnesį ir išskaičiuojant 3 mėnesių laikotarpį, kurio metu atsakovas išlaikė dukrą I. Š..

CK 3.200 straipsnyje teigiama, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kai už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (kompensaciją) už laikotarpį nuo 2015-06-07 iki 2017-03-07 (vaiko pilnametystės). Toks laikotarpis neviršija CK 3.200 straipsnyje numatyto trijų metų termino už kurį galima reikšti reikalavimą dėl tokio įsiskolinimo kompensavimo.

Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė I. Š. ieškinio atsisakė. Atsakovas R. Š. už advokatės suteiktas teisines paslaugas (teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį surašymą, įrodymų išanalizavimą, prašymo prijungti naujus įrodymus surašymą bei pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme) sumokėjo 600 Eur.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl to, kad pati ieškovė I. Š. inicijavo procesą, kurio vėliau nebenorėjo tęsti vien dėl to, kad į bylą su savarankiškais reikalavimais įstojo trečiasis asmuo D. Š.. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinio atsisakymą nulėmė atitinkami atsakovo veiksmai susiję su jos reikalavimo pripažinimu, todėl jai kyla pareiga kompensuoti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškoves pareikštais reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms iš ieškovės I. Š. priteistinos atsakovo R. Š. prašomos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis asmuo D. Š. prašo iš atsakovo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų: 500 Eur už ieškinio parengimą (2019-02-06 teisinių paslaugų sutarties ir 2019-02-06 trišalio susitarimo dėl sumokėtų lėšų užskaitymo pagrindu) bei 300 Eur už atstovo (advokato padėjėjo) dalyvavimą teismo posėdyje.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato (ar advokato padėjėjo), dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos)

Teismas pažymi, kad pagal minėtų rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šioje byloje tokių duomenų pateikta nebuvo.

Todėl trečiojo asmens D. Š. prašomos priteisti išlaidos už advokato padėjėjo atstovavimą 2019-03-04 teismo posėdyje viršija rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, trečiajam asmeniui už atstovavimą teisme galėtų būti kompensuota tik 149,71 Eur (rekomendacijų 5 ir 8.19 punktai – 935,70 Eur x 0,1 x 2 val. x 80 proc.).

Trečiojo asmens patenkintų reikalavimų dalis sudaro 58 procentus, atsižvelgiant į tai trečiajam asmeniui atlyginama 376,83 Eur ((500 Eur +149,71 Eur) x 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo R. Š. priteistina trečiajam asmeniui D. Š. 376,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jis patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės konsultacijos, atsiliepimas į trečiojo asmens D. Š. ieškinį surašymą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens ieškinio reikalavimai patenkinti 58 procentais, iš trečiojo asmens atsakovui priteistina 147 Eur bylinėjimosi išlaidų (350 Eur x 42 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

Iš atsakovo priteistinas 51 Eur dydžio žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimą valstybei.

Teismas šioje byloje patyrė 3,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens reikalavimai tenkinti 58 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Tokiu būdu trečiajam asmeniui priteistina suma sudarytų 1,39 Eur, o atsakovui 1,93 Eur. CPK 96 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Tokiu būdu iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, o iš atsakovo priteisiama iš viso 52,93 Eur (51 Eur žyminis mokestis +1,93 Eur pašto išlaidų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo (kompensacijos) priteisimo iš atsakovo R. Š. ir civilinės bylos dalį nutraukti.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. Š. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą (kompensaciją) už dukros I. Š., gim. 1999-03-07, išlaikymą laikotarpiu nuo 2015-06-07 iki 2017-03-07, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės I. Š. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. Š..

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. Š. 147 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. Š..

Priteisti iš atsakovo R. Š. 376,83 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, D. Š..

Priteisti iš atsakovo R. Š. 52,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus D. Š. ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja D. Z.