Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsiakyta priimti atsakovo R. S. pareiškimą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų darna“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų darna“ (toliau – ir UAB „Kybartų darna“, ieškovė) ieškinį atsakovui R. S. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (bylos Nr. 2-5206-305/2022) ir 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys tenkintas visiškai: ieškovės naudai iš atsakovo priteista 132,30 EUR skola, 1,91 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 25,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. spalio 11 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. Apeliacijos objektas – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kurioje pirmosios instancijos teismas visų pirma sprendė, ar yra pagrindas atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir tik tada – ar yra pagrindas priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį teismas turėjo formuluoti taip: „Netenkinti atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyti priimti“ (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atsakovui praleidus 3 (trijų) mėnesių terminą prašymui dėl termino atnaujinimo pateikimo nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5. Apeliantas 2025 m. rugsėjo 23 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori dalyvauti bylos nagrinėjimo procese dėl skaidrumo.

6. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašyme nenurodė, kokios aplinkybės galėtų būti nustatytos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę nurodyti savo atskirajame skunde, todėl jo teisės būti išklausytam principas buvo įgyvendintas tinkamai.

7. Įvertinęs apelianto nemotyvuotą abejonę dėl bylos nagrinėjimo skaidrumo, apeliacijos objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo paduotam atskirajam skundui išnagrinėti nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino (ne)atnaujinimo

8. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).

9. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5206-305/2022 pagal ieškovės UAB „Kybartų darna“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylos medžiagos nustatė, kad teismas ieškinį tenkino visiškai ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 132,30 EUR skolą, 1,91 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 25 EUR bylinėjimosi išlaidų, preliminariai įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus įrodymus ir konstatavęs, kad atsakovas naudojosi butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės teikiamomis paslaugomis (eksploatavimo darbai ir namo administravimas), ir neįvykdė prievolės sumokėti ieškovei 61,38 EUR už suteiktas paslaugas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., kaupiamųjų lėšų – 70,92 EUR, dėl to nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atsakovui nuo skolos už suteiktas paslaugas priskaičiuota 1,91 EUR delspinigių ir priteistas 25 EUR žyminis mokestis. Šis sprendimas už akių atsakovui buvo įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, todėl sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 11 d.

11. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

12. Bylose, kuriose sprendžiama dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, akcentuojamas faktiškas (realus) informavimas apie teismo procesą, kaip būtina CPK 287 straipsnio 1 dalies taikymo prielaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 39 punktą; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

13. Apelianto su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad apelianto deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktiškai yra avarinės būklės gyvenamojo namo griuvėsiai, kur CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) ir buvo įteiktas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5206-305/2022, nors bylos medžiagoje nėra tai patvirtinančių įrodymų (nėra grįžusio voko su žyma), o iš byloje esančios Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. pažymos, kurioje yra galimai atsakovo parašas (nėra nurodytas vardas ir pavardė), nėra galimybės nustatyti, ar atsakovui buvo įteiktas ieškinys su priedais, nes minėtoje pažymoje nėra žymos apie tai, kad atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai. Atskirajame skunde atsakovas aiškina, jog ieškovas davė pasirašyti, kad jam iškelta byla, tačiau ieškinio jis negavo, todėl negalėjo teismui pateikti atsiliepimo ir laukė šaukimo į teismą, tačiau jo negavo. Be to, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendime už akių nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui tinkamai (asmeniškai) buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos su teismo pranešimu, tačiau bylos medžiagoje nėra tai patvirtinančių įrodymų (nėra sprendimo už akių įteikimo pažymos).

14. Sprendimas už akių iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes teismas, jį priimdamas, vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Toks sprendimas atspindi tik vienos šalies (t. y. ieškovo) požiūrį, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo už akių gali būti išdėstyta tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Todėl darytina išvada, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepriėmimas į bylą, gali apriboti byloje neišklausytos šalies (atsakovės) galimybes gintis nuo byloje pareikšto ieškinio ir teikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, vien dėl procesinio pobūdžio aplinkybių (praleisto termino) galėtų būti pateisinamas tik tada, kai šalis aiškiai netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir yra ganėtinai daug praleidusi terminą procesiniam veiksmui atlikti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 20 (dvidešimties) dienų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminas ir 3 (trijų) mėnesių naikinamasis terminas taikomi tik tokiu atveju, jeigu atsakovas yra tinkamai informuotas apie teisme jam iškeltą bylą (jam įteikti ieškinio ir jo priedų kopijos su teismo pranešimu) ir jam tinkamai įteiktas teismo sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas gavo ieškinio ir jo priedų kopijas bei teismo sprendimą už akių, ir turėjo galimybę įstatyme nustatytu terminu paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl darytina išvada, kad procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais) ir teismo sprendimas už akių atsakovui nebuvo tinkamai įteikti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir apelianto atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas nustatytas aplinkybes pripažįsta svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teisme jam iškeltą bylą ir priimtą sprendimą už akių.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad nagrinėjamos bylos procese jis turėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tai yra kreiptis teisinės pagalbos į profesionalų teisininką (advokatą ar advokato padėjėją) arba dėl pirminės ir(ar) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją – Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą atnaujinti praleistą terminą ir atsisakydamas priimti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą (CPK 287 straipsnio 1 dalis), ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas pateikti atsakovo pareiškimui dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinamas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti atsakovo R. S. atskirąjį skundą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovo R. S. pareiškimui dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5206-305/2022, peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.