- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- II-10-610/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00380-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 21.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau -ir Marijampolės AVPK) atstovui S. P.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau-ir Pareiškėja), skundą dėl 2022 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Nutarime nurodoma, kad 2022-09-05 dieną, Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas A. K., pareiškimas Nr. 22175939531, dėl to, kad kaimynė A. G. konflikto metu 2022-06-24 ją ir jos vyrą įžeidinėjo. Apklausos protokole A. K. nurodė, kad konfliktas tarp jos ir kaimynės 2022-06-24 dieną įvyko dėl trinkelių. Kaimynė A. G. ištisai ją ir jos vyrą terorizavo, kad nusiimtų trinkeles nuo tvoros, kurias A. K. buvo susidėjusi. Konflikto metu A. G. įžeidinėjo, sakydama:„ koks tu vyras, kas jūs per žmonės, plaukus nusidažyt tik moka, koki jūs žmonės, kas jūs per žmonės, klausiu kas jūs per žmonės“, „ koks tu vyras, kad tu nieko nedarai, kas tu per žmogus, kad nieko nedarai, nelaikau aš tavęs net vyru“, ant A. K. sakė „žmogum nelaikau, plaukus nudažyk S., kiekvieną dieną mano vaikus traumuoja, o tu šustrekė“.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena. Tyrimo metu apklausta A. G. nurodė, kad ji 2022 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nežino, pamatė, kad prie jos tvoros iš kaimynės A. K. sklypo pusės buvo sudėtos kaimynės trinkelės, jos buvo nukritę. Kai tai pamatė, pastebėjo, kad kieme taip pat yra kaimynė A. K. ir jos vyras. Todėl paprašė kaimynės, kad ji patrauktų tas trinkeles, nes jos nukris ir sugadins tvorą, bei kita A. G. turtą. Kaimynės nekeikė, neterorizavo. A. G. nurodė, kad su kaimyne stengiasi visiškai nebendrauti ir nekonfliktuoti. Prašymą patraukti trinkeles A. G. išsakė būdama savo kieme.
Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad A. K. ir A. G. kaimynų neturi ir šio įvykio liudytojų mačiusių ar turinčių vertingos informacijos apie įvykį nenustatyta. Nustačius, kad A. G. žodžius išsakė būdama savo namų kieme, nesiekdama pažeisti viešosios tvarkos, taigi nesant sudėties, administracinio nusižengimo teisena A. G. atžvilgiu nutraukta.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas A. K. skundas dėl 2022 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. D. nutarimo, prašant jį panaikinti ir paskirti A. G. nuobaudą. Skunde nurodoma, kad Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus tyrėja R. D. nustatė, kad A. G. išsakė jai su vyru įžeidžiančius žodžius, nes skundžiamame nutarime nurodė, jog A. G. žodžius išsakė (patvirtinama, kad žodžiai buvo išsakyti) būdama savo namų kieme, nesiekdama pažeisti viešosios tvarkos, tačiau akivaizdu kad A. G. namų kiemas yra prie pat gatvės, kuria gali vaikščioti ir vaikščioja pašaliniai asmenys, ir atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teismų praktiką ši vieta laikytina viešąja vieta. Skunde cituojama Šiaulių apygardos teismo 2021-03-01 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-36-744/2021 nurodyta aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgta priimant sprendimą šioje byloje, kad „nors, apylinkės teismo vertinimu, A. D. savo veiksmais neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne, svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis, nereikalaujantis žalos atsiradimo“ (b.l.4-6).
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas pagrįstai, byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir pilnai. Pažymėta, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Teismų praktikoje taip pat suformuota viešosios tvarkos definicija. Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Keiksmažodžių vartojimas, triukšmavimas viešoje vietoje yra vertintinas kaip visuomenėje nepriimtinas ginčo/konflikto sprendimo būdas, kuris nėra suderinamas su egzistuojančiomis bendromis moralės, pagarbos vieni kitiems taisyklėmis. Atlikto administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti būtinieji ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymiai - viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas. Priimant skundžiamą nutarimą buvo vertinami liudytojų parodymai, taip pat ir A. K. pateiktas vaizdo įrašas. Byloje nenustatyta, kad gatve pro A. K. ir A. G. namus būtų ėją ir jų konfliktą girdėję pašaliniai asmenys. A. K. ir A. G. sklypus skiria tvora, jų namai yra arti vienas kito tačiau pakankamai nutolę nuo kitų gyvenvietėje esančių namų. Duomenų, patvirtinančių, kad konflikto metu, būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų (ne konflikte dalyvavusių asmenų) teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, konflikte nedalyvaujančių pašalinių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas (b.l.1-3).
Teismo posėdyje Pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, 2022-12-29 bylos nagrinėjime padaryta pertrauka, suteikiant Pareiškėjai galimybę susirasti atstovą arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo. Tačiau pareiškėja, kaip ir jos sutuoktinis kviečiamas liudytoju, į teismo posėdį neatvyko, telefonu teismo administracijos darbuotojai nurodė, kad į teismo posėdį ji negali ateiti. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, dokumentai patvirtinantys svarbias neatvykimo priežastis iki posėdžio nepateikti, todėl skundas nagrinėtas Pareiškėjai nedalyvaujant, vadovaujantis skunde nurodytais argumentais.
Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. K. vyksta nuolatiniai konfliktai, situacija įsisenėjusi. Nagrinėjamu atveju A. K. kieme prie A. G. tvoros buvo sudėtos trinkelės, kurios nuvirto, apgadindamos tvorą, sprendė, kad jų nesutvarkius, nepatraukus, jos gali pažeisti prie tvoros įrengtą vandens perlaidą. A. K. į prašymą sutvarkyti trinkeles nereagavo. Nagrinėjamai bylai aktualiu metu, ji kieme pamatė A. K. sutuoktinį S. K. ir jo paprašė sutvarkyti trinkeles, jis grubiai atsakė, pagrasino. Ji bandė susitarti gražiai, sėdėjo prie tvoros ir prašė kaimynų sutvarkyti trinkeles. Paaiškino, kad tiek jos, tiek A. K. gyvenamieji namai pastatyti buvusiame vienkiemyje, suformavus du sklypus. Skunde nurodytų žodžių nevartojo, apibendrindama ilgalaikius konfliktus gal ir galėjo klausti kokie jūs žmonės, kodėl taip darote. Tačiau neįžeidinėjo. Pažymėjo, kad nuvirtusių trinkelių krūva vis dar nesutvarkyta. Prašė skundo netenkinti.
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teismo posėdžio metu palaikė institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad A. G. nepadarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, nenustatyta, kad A. G. būtų kėsinusis į viešąją tvarką. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp kaimynų susidarė gyvenimiška situacija ir A. G. elgesys ir reakcija buvo adekvatūs. Situaciją galima įvertinti ir iš į įvyko vietą atvykusių policijos pareigūnų padarytų įrašų, kuriuose užfiksuotas ir pareiškėjos sutuoktinio aiškinimas.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nustačius, kad tarp A. K. ir A. G. įvyko privataus pobūdžio tarpusavio konfliktas t. y. nenustačius, jog A. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalies požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalis 1 punktu nuspręsta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda
Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės. Siekiant, kad teismai nevykdytų tik formalaus teisingumo, įstatyme buvo numatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-574/2019). Teismų praktikoje įvardijama, kad viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti 2022-09-05 pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai A. G. padaryto administracinio nusižengimo policijos pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir atliko tyrimą. Patikrinimo metu buvo apklausta A. G., kuri nurodė, kad pamačiusi prie tvoros nuvirtusias trinkeles, nenorėdama patirti dar didesnės žalos, ji tiesiog prašė sutvarkyti jas. Jokių įžeidžiančių ar necenzūrinių žodžių ji kaimynų atžvilgiu nevartojusi, kokius žodžius tiksliai vartojo neprisimena, gali būti, kad klausė kokie jūs žmonės. Pats S. K. jai grasino. Teismas sutinka su institucijos padaryta išvada, kad tarp kaimynų įvyko privataus pobūdžio tarpusavio žodinis konfliktas, nenustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais A. G. siekė pažeisti tvarką ir rimtį. Skundą padavusi A. K. nurodė, kad konflikto metu A. G. įžeidinėjo, sakydama:„ koks tu vyras, kas jūs per žmonės, plaukus nusidažyt tik moka, koki jūs žmonės, kas jūs per žmonės, klausiu kas jūs per žmonės“, „ koks tu vyras, kad tu nieko nedarai, kas tu per žmogus, kad nieko nedarai, nelaikau aš tavęs net vyru“, ant A. K. sakė „ žmogum nelaikau, plaukus nudažyk S., kiekvieną dieną mano vaikus traumuoja, o tu šustrekė“. Kaimynės A. G. elgesį A. K. vertina terorizavimu. Tačiau išanalizavus visą byloje medžiagą spręstina, kad įvykęs konfliktas skundą padavusio asmens subjektyvus situacijos vertinimas, ir nesuponuoja teismo išvados apie padarytą viešosios tvarkos pažeidimą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2022-07-27 A. K. raštas Marijampolės AVPK viršininkui dėl A. G. sistemingo terorizavimo įžeidinėjimo, šmeižto, kaltinimo nebūtais dalykais (b.l.11-12), 2022-09-05 A. K. pareiškimas, nurodant, kad prie pradėto tyrimo norima papildomai pridėti, kad A. G. šmeižia, apie tai, kad A. K. gąsdina jos vaikus. Pažymėta, kad A. G. nuolatos daro psichologinį spaudimą ir terorizuoja, prašo imtis priemonių (b.l.15), A. K. apklausos protokolas, apklausoje nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir pareiškimuose (b.l.16), nutarimas pripažinti A. K. nukentėjusiąja (b.l.17), A. G. apklausos protokolas (b.l. 18), duomenys apie įvykį (b.l.24), Google maps ekranvaizdžio nuotrauka, vaizduojanti šalių gyvenamąją vietą (b.l.26), policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir A. K. pateiktas vaizdo įrašas (b.l.19-21, 27).
Taigi, apibendrinant byloje surinktą medžiagą objektyvių duomenų, kad 2022 m. birželio 24 d. A. G. vartojo A. K. atžvilgiu necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius, nenustatyta, kaip ir nėra duomenų, kad A. G. bendravimas su kaimynais būtų atliekamas iššaukiančiai, įžūliai, provokuojančiai. Spręstina, kad įvyko bendro pobūdžio tarp kaimynų galima gyvenimiška situacija, tik atsižvelgus į sprendimo neradimą abipusių nuolaidų būdu, ji išsirutuliojo į konfliktinę situaciją, sukėlusią neigiamas emocijas, tačiau minėta situacija jokiu būdu neturi administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodomų, nors objektyviai ir nepatvirtintų, išsakytų žodžių turinys nelaikytinas necenzūriniu, įžeidžiančiu, žeminančiu ir nevertintinas kaip įžeidžiantis kibimas. Nenustatyta, kad A. G. savo tyčiniais veiksmais siekė sutrikdyti žmonių rimtį ir viešąją tvarką, tarp kaimynų susiklosčiusi situacija įvykio vietoje, neatitinkančioje viešosios vietos požymių. Pažymėtina, jog byloje A. K. pateiktas vaizdo įrašas, jokių reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, iš vaizdo įrašo nėra galimybės suprasti, kada jis darytas, įraše neužfiksuota jokia tyrimui reikšminga informacija ar priešingi teisei veiksmai. Tačiau teismo vertinimu, apibendrintai visą tarp kaimynių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, atspindi, policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas A. G. elgesys, prašant sutvarkyti nuvirtusiais trinkeles, užfiksuota ir turtą gadinanti nuvirtusių trinkelių krūva. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio elgesys, sutuoktinis patvirtino, kad tarp jo žmonos ir kaimynės vyksta nuolatiniai konfliktai, patvirtino, kad nuvirto trinkelės, kaimynei paprašius jas patraukti, jis pažadėjo sutvarkyti, pastarajai vis kartojant prašymą, liepęs užsičiaupti ir pagrasinęs „eik iš čia, nes gausi į galvą“, žadėjo trinkeles sutvarkyti (b.l.27, Failo Nr. 2022_0624_171310_216). Tiek Google maps ekranvaizdžio nuotraukoje, tiek policijos pareigūnų kūno kameromis fiksuotoje medžiagoje, matosi, kad kaimynų gyvenamieji namai, stovi nuošalyje, aplinkinių kaimynų nėra, aplink gyvenamųjų namų sklypus matosi laukai(b.l.26,27).
Skunde minima Šiaulių apygardos teismo nutartis, argumentuojant, jog minėtoje nutartyje įvardintos ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui svarbios aplinkybės, kurios turėtų būti aktualios ir šioje byloje. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nusižengimo kvalifikavimo ar nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo klausimus kiekvienu konkrečiu atveju, byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir skunde minimose bylose nustatytoms aplinkybėms, nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra pagrindo.
Atsižvelgus į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, surinktą rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo teisena A. G. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veikoje jokių ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Marijampolės AVPK 2022 m. lapkričio 7 d. skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. skundo netenkinti.
2022 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimą, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.