- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- AN2-36-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00967-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. 2020 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje buvo gautas A. B. protokolas – pareiškimas apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val. jai atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini) į paveldėtą namą, ketinant sutvarkyti aplinką, statinius, ūkinius pastatus, tvoras, atėjus į sklypo dalį, kur yra ūkiniai pastatai, jai kelią pastojo nepažįstamas vyriškis, kuris neleido prieiti prie jai priklausančių pastatų, tada išėję namo bendraturčiai Z. D. ir A. D. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, užtvėrė kelią rankomis ir išvarė ją iš sklypo dalies, kur stovi pastatai, taip neleisdami jai apžiūrėti ir sutvarkyti statinių. A. B. prašė nubausti namo bendrasavininkius Z. ir A. D. už tai, kad ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais ir neleido prieiti prie jai priklausančių pastatų.
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį nutraukta (nepradėta), nes A. D. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdama su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimu pareiškėja A. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydama panaikinti minėtą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. spalio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – remiantis teisės aktais, nustatančiais atsakomybę, paskirti administracinę nuobaudą A. D., D. D. ir Z. D. už savavališkus veiksmus ir įpareigoti juos netrukdyti patekti ir tvarkyti A. B. priklausančius statinius; taip pat sujungti bylas medžiagose ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini).
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad įvykis vyko ne viešoje vietoje, įvykis vyko D. naudojamoje žemės sklypo teritorijoje, aplink nebuvo pašalinių (ne įvykio dalyvių) asmenų, pašaliniai asmenys laisvai į D. kiemą ateiti negali, konfliktas buvo asmeninio pobūdžio ir neperaugo į siekį pažeisti viešąją tvarką, be to, byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad D. būtų plūdęsi necenzūriniais žodžiais, stumdęsi ir taip pažeidę viešąją tvarką.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Pareiškėja A. B. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. spalio 9 d. nutarimą (medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini)) bei paskirti A. D. administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktais, nustatančiais atsakomybę už padarytą nusižengimą.
5.1. Apeliaciniame skunde pareiškėja A. B. nurodo, kad skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartyje padarytos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, byloje surinktiems įrodymams, įstatyminiam reglamentavimui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, jos skundas buvo atmestas nepagrįstai, nemotyvuotai, neįsigilinus į bylos aplinkybes. Pareiškėja teigia, kad A. D. veiksmai pažeidė privataus gyvenimo neliečiamumą, nes buvo savavališkai ir neteisėtai kišamasi į jos šeimos privatų gyvenimą, reikalaujant asmens tapatybės, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei įgaliojimų. A. D., pastodamas taką, grasino išmesti iš kiemo, teigė, jog statiniai jai nepriklauso, suvaržė jos ir jos sesers judėjimą, užtvėrė prieigą prie jo sūnaus išdraskytų ūkinių statinių, išvadino necenzūriniais žodžiais, žeminančiais pavadinimais - „gyvatėmis, pūzrais“. 2020 m. rugsėjo 29 d. A. D., Z. D. ir D. D. aktyviai dalyvavo vykdant neleistiną, priešingą visuomenės interesams elgesį, agresyviais, savavališkais veiksmais užstojo praėjimą prie nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų, stumdėsi, „koliojosi“, neleido apžiūrėti D. D. nudraskyto atnaujinto ūkinio statinio išorinės sienos.
5.2. Apeliantės tvirtinimu, ji, 2020 m. spalio 28 d. skundu kreipdamasi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašė sujungti bylas medžiagose ROIK: (duomenys neskelbtini) (AN byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini))) ir ROIK: (duomenys neskelbtini) (AN byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėtose pagal jos 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškimą, ir įtraukti D. D., nes A. D., Z. D. ir D. D. veika buvo nukreipta į vieningą objektą, veikai būdingas vienalaikiškumas, jie iš esmės kartu vykdė teisės pažeidimą. Pareiškėjos nuomone, priimant analogiškus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK administracinius sprendimus (aktus) ir suformuojant bylas dokumentų kopijomis, nesilaikoma ekonomiškumo, objektyvaus, visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principų, apkraunant teismus tapačiomis bylomis ir dokumentų kopijomis. Tačiau teismas nesujungė bylų, neįtraukė į bylos nagrinėjimą D. D., netyrė ir nevertino jo veiksmų, vykdant neleistiną priešingą visuomenės interesams elgesį, savavališkus veiksmus.
5.3. Pareiškėjos teigimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teismas neatsižvelgė ir neįsigilino į pateiktą žodinį paaiškinimą, kad garso įrašas, kuriame galimai yra neteisėtos A. D., Z. D. ir D. D. veikos įrodymų, yra pateiktas AN byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini)). Šalyje esant ekstremaliai padėčiai, kai ribojamas judėjimas tarp savivaldybių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra uždarytos visos paslaugas teikiančios įmonės, nėra galimybės pateikti kartotinį garso įrašą, nes jis jau pateiktas Šiaulių apylinkės teismui. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad V. Ž. parodymai, nesant jokių kitų juos patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes V. Ž. vra suinteresuota bylos baigtimi, ir vienašališkai rėmėsi Z. ir D. D., A. D. šeimos narių, liudijimu, kurie patys dalyvavo 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusiame konflikte ir taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi.
5.4. Apeliantė A. B. nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jos skundą, nesilaikė ANK 632 straipsnyje numatytos teismo posėdžio tvarkos, nes teismo posėdyje nebuvo praneštas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardas ir pavardė (A. D.) ir tyrimą atlikusio institucijos pareigūno vardas ir pavardė (tyrėjas A. M.). Be to, A. D. buvo pakviestas į teismo posėdį kaip liudytojas (garso įrašo 4.31 min., 7.22 min., b. l. 20, 34) ir pasodintas posėdžių salės gale. Tačiau kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai, neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžių salėje bylos nagrinėjimo metu, prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia. Žodis traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui – A. D. nesuteiktas. A. D. buvo apklausiamas kaip liudytojas (garso irašo 15.05 min.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. D. apklaustas apie savo galimai padarytą administracinį nusižengimą, kaip liudytojas davė parodymus pats prieš save, nesuteikiant jam procesinės garantijos neduoti parodymų prieš save. Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas A. M. nedalyvavo, pateikus raštišką pranešimą apie nedalyvavimą.
5.5. Pareiškėjos teigimu, teismas nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytos aplinkybės, kad ji atliekant jos 2020 m. rugsėjo 29 d. protokolo – pareiškimo tyrimą ir vertinant, nustatant A. D. veiksmus, nebuvo apklausta. Taip pat teismas neįvertino, nepasisakė dėl kitų galimai neteisėtų A. D. veiksmų, pavyzdžiui savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, neleidžiant patekti prie paveldėtų pastatų ir juos tvarkyti (po D. D. padaryto turto sugadinimo), pažeidžiant nusistovėjusią rašytinio ir žodinio susitarimo tvarką. Pareiškėja pažymi, kad daugiau nei 25 metus nebuvo ribojamas patekimas prie statinių bei kitų ūkinių pastatų dėl išorinių sienų tvarkymo. Teismas taip pat nepasisakė ir nevertino A. D. veiksmų, reikalaujant jos ir jos sesers asmens tapatybės dokumentų, nuosavybės dokumentų ir kartojant, jog nepateikus jam dokumentų, išmes, varys iš kiemo.
5.6. Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje neteisingai nurodyta, kad jos pareiškimas, registruotas numeriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmame veiklos skyriuje gautas 2020 m. rugsėjo 19 d., nes minėtas pareiškimas pateiktas 2020 m. rugsėjo 29 d. Taip pat netiksliai nutartyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos tarnybos parengto žemės sklypo plano data – 1988 metais, nes žemės sklypo planas sudarytas 1995 metais (b. l. 26).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininkas M. L. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo A. D. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir galimai kitų teisės pažeidimų (A. D. neleidžiant patekti prie paveldėtų pastatų ir juos tvarkyti, suvaržant A. B. ir jos sesers V. Ž. judėjimą, taip pat reikalaujant A. B. ir jos sesers V. Ž. asmens tapatybės dokumentų, nuosavybės dokumentų) padarymo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog pareiškėja A. B. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl A. D. nekaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, taip pat, A. B. nuomone, teismas nepagrįstai nevertino kitų galimai neteisėtų A. D. veiksmų. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimą (medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini)) bei paskirti A. D. administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktais, nustatančiais atsakomybę už padarytą nusižengimą.
9. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, negali kategoriškai sutikti su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarime ir su skundžiamoje apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo A. D. veiksmuose ir konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena A. D. atžvilgiu nutraukta (nepradėta) visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų nagrinėjamo klausimui išsprendimui reikšmingų aplinkybių.
12. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).
13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo požymių buvimo A. D. veiksmuose byloje nagrinėjamo įvykio metu, padarė išvadą, kad konfliktas tarp A. B., jos sesers V. Ž. ir D. šeimos nevyko viešoje vietoje, jis vyko žemės sklype, kurio naudojimo tvarka yra nustatyta bendru bendraturčių susitarimu, tai yra naudojama D. šeimos, todėl tai negali būti laikoma vieša vieta. Apygardos teismas pažymi, kad nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Taigi viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398/2006, 2K-159/2009, 2K-241/2009, 2K-53-693/2018). Apygardos teismo vertinimu, nors galimai neteisėtus veiksmus A. D. padarė jo šeimos naudojamame privačiame sklype, tačiau, kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, juos atliko ne uždaroje patalpoje, o lauke. Taigi atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai spręsti, kad A. D. veiksmai atlikti ne viešoje vietoje nėra galimybės, nes byloje nėra jokių įvykio vietos fotonuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti dėl D. šeimos naudojamo sklypo atitikimo viešosios vietos sąvokai.
14. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad iš bylos duomenų matyti ir tai, jog konfliktas buvo asmeninio pobūdžio ir neperaugo į siekį pažeisti viešąją tvarką, nes D. D. ir A. D. nepažinojo A. B., kuri įėjo į jų valdomą teritoriją, pro įėjimą, pro kurį vaikšto tik D., neprisistatė, ir ketino atlikti savo turto remonto darbus. Taigi, nors, apylinkės teismo vertinimu, A. D. savo veiksmais neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne, svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis, nereikalaujantis žalos atsiradimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl A. D. galimai pasirinkto nepriimtino visuomenei ir pažeidžiančio kitų žmonių teises veikos pobūdžio ir kitų galimai padarytų A. B. nurodomų teisės pažeidimų svarbus įrodymas byloje yra A. B. turimas 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusio konflikto garso įrašas, kuris atliekant A. B. protokolo-pareiškimo tyrimą iš A. B. nebuvo paimtas, o šiuo metu, A. B. teigimu, yra pateiktas AN byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini)). Tačiau apylinkės teismas neprijungė šio įrašo prie šios bylos ir netyrė jame užfiksuotų aplinkybių.
15. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, jog byloje nagrinėjamame įvykyje būtų dalyvavusi A. B. sesuo V. Ž., ši aplinkybė paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant A. B. 2020 m. rugsėjo 29 d. protokolo – pareiškimo tyrimą, pati A. B. ir jos sesuo V. Ž. nebuvo apklaustos. Apklausiama apylinkės teisme kaip liudytoja V. Ž. nurodė, kad ji kartu su seserimi A. B. dalyvavo byloje nagrinėjamame 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusiame konflikte su D., tačiau atliekant A. B. protokolo – pareiškimo tyrimą joks atitinkamas sprendimas dėl V. Ž. atžvilgiu galimai padarytų veiksmų nėra priimtas, V. Ž., priešingai nei A. B., nebuvo pripažinta nukentėjusiąją.
16. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju, tiriant 2020 m. rugsėjo 29 d. A. B. protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo tiriamas tik nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymių buvimas A. D. veikoje, visiškai nevertinant kitų galimai neteisėtų A. D. veiksmų, neleidžiant pareiškėjai prieiti prie paveldėtų pastatų ir juos tvarkyti, reikalaujant A. B. ir jos sesers V. Ž. asmens tapatybės dokumentų, nuosavybės dokumentų. Taip pat pažymėtina, kad tiriant 2020 m. rugsėjo 29 d. A. B. protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes nebuvo įvertinti D. D. veiksmai byloje nagrinėjamo konflikto metu, galimai A. B. ir jos seseriai neleidžiant patekti prie paveldėtų pastatų ir juos tvarkyti, suvaržant A. B. ir jos sesers V. Ž. judėjimą.
17. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė išsamiai neištyręs galimai padaryto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti motyvuotą nutarimą.
18. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, tačiau šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo vertinimu grąžinti bylą apylinkės teismui nėra tikslinga. Iš ANK 567 straipsnio nuostatų seka, kad būtent įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
19. Priėmęs sprendimą naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą grąžinti administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai apygardos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylų medžiagose ROIK: (duomenys neskelbtini) (AN byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini))) ir ROIK: (duomenys neskelbtini) (AN byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėtose pagal jos 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškimą A. D. ir Z. D. (LITEKO duomenys) atžvilgiu, sujungimu, byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimu, apylinkės teismo posėdžio tvarka, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų rašybos klaidų, nepasisako ir šių apeliacinio skundo argumentų nevertina. Tačiau tai neatleidžia administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nuo pareigos išsiaiškinti ir įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir apeliantės A. B. nurodytas, kurios gali turėti esminės reikšmės A. D. ar kitų asmenų (D. D.) veiksmų teisiniam vertinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2020 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajam veiklos skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui ir motyvuoto nutarimo priėmimui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.