Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 258 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų.

Šios bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir K. V. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2015 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, nenustatytą dieną, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Ukmergės g. 282, Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo platinti, į skolą už 250 eurų, dalį pinigų – 200 eurų sumokėdamas, nusipirkdamas iš kito asmens įgijo ne mažiau kaip 146,161 g rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra 2,057 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA (metil(S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1Hindol-3-karboksamido)-3,3- dimetilbutanoatas), nenustatytą dalį suvartojo pats, kitą nenustatytą dalį – 2015 m. lapkričio 27 d., apie 11 val. 30 min., netoli (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), pavaišindamas išplatino L. K. ir nepilnamečiui E. U. , gim. (duomenys neskelbtini), dar kitą dalį – 0,151 g laikė su savimi iki tą pačią dieną Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate, esančiame Vilniaus g. 39, Širvintose, atliktos kratos, o likusią dalį – 1,906 g laikė iki tos pačios dienos 17 val. 05 min. atliktos kratos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).K. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2015 metų spalio mėnesio nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nusipirkdamas už 6 eurus, iš kito asmens įgijo kastetą – savadarbį smogiamojo pobūdžio nešaunamąjį šaltąjį ginklą, pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, kurį nešiojo, t. y. gabeno į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2015 m. lapkričio 27 d. 17 val. 05 min. atliktos kratos.Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nusikalto nepilnametis (BK 59 straipsnio 2 dalis), ir nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalį, K. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, nuspręsdamas taikyti K. V. BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į tai, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymo metu nuteistajam jau buvo suėję 18 metų, t. y. jis buvo pilnametis. Vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalimi, BK 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos ir asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, tačiau nebuvo suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 81 straipsnyje numatytą paskirtį, bet apygardos teismas dėl šių aplinkybių nuosprendyje nepasisakė, kas leidžia daryti pagrįstą išvada, kad klausimo dėl K. V. socialinės brandos iš viso nesvarstė. Tuo pačiu teismas nepagrįstai, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažino K. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, kas savaime lėmė švelnesnės baudžiamosios atsakomybės taikymą bei papildomai palengvino nuteistojo teisinę padėtį. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

3. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį nuteistas už tai, kad 2015 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, būdamas nepilnamečiu, neteisėtai, turėdamas du tikslus – dalį medžiagos platinti, o kitą dalį suvartoti pats, įsigijo ne mažiau kaip 146, 161 g rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje rasta 2,057 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA. Dalį šios įsigytos psichotropinės medžiagos K. V. 2015 m. lapkričio 27 d., apie 11.30 val. (formaliai jau sulaukęs pilnametystės) pavaišindamas išplatino L. K. ir nepilnamečiui E. U. . Likusią dalį psichotropinės medžiagos jis laikė savo namuose iki 2015 m. lapkričio 27 d., 17 val. 05 min., kai kratos metu ši medžiaga buvo rasta ir paimta. Vilniaus apygardos teismas, pripažinęs kaltu dėl šių nusikalstamų veikų, konstatavo, kad K. V. jas padarė būdamas nepilnamečiu ir, skirdamas bausmę, pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taikė nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės formą, be kita ko, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

3.1. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija šių objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio jų vertinimo kvalifikuojant K. V. neteisėtus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį. Tačiau teigia, kad K. V. , 2015 m. lapkričio 27 d. platindamas įsigytą psichotropinę medžiagą nepilnamečiui pats jau buvo pilnametis (18 metų sulaukė 2015 m. lapkričio 24 d.), todėl apygardos teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, negalėjo taikyti BK XI skyriaus nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo vadovaujantis BK 92 straipsniu. Be to, prokuroras nurodo, kad bausmės skyrimo dalis apygardos teismo nuosprendyje visiškai nemotyvuota.

3.2. Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamo poveikio priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai iš nuosprendžio motyvų matyti, jog parenkant teismo skirtą bausmę buvo įvertintos visos bausmės paskyrimui reikšmingos aplinkybės. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės skyrimo K. V. padarytos nesilaikant šio reikalavimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti K. V. atžvilgiu nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės formą yra iš esmės teisingas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos klaidos turi būti ištaisytos išdėstant tokio sprendimo motyvus.

3.3. Kaip jau minėta, K. V. padarė tris nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga. Anot prokuroro, viena iš jų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiui – buvo padaryta 2015 m. lapkričio 27 d., kai 1997 m. lapkričio 24 d. gimęs K. V. jau buvo formaliai sulaukęs nepilnametystės. Šioje vietoje atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad ir kitos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, buvo nutrauktos tą pačią dieną, atlikus kratą K. V. gyvenamojoje vietoje. Taigi jų baigtumas taip pat turėtų būti konstatuojamas 2015 m. lapkričio 27 d. Tuo tarpu formalios pilnametystės K. V. sulaukė 2015 m. lapkričio 25 d., prieš dvi dienas iki jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

3.3. Baudžiamojoje teisėje preziumuojama, kad aštuoniolikos metų sulaukęs asmuo jau yra pakankamai protiškai, socialiai ir fiziškai subrendęs, kad jam galėtų būti taikoma suaugusiems skirta baudžiamosios atsakomybės forma. Taigi, būtent nuo aštuoniolikos metų asmuo formaliai pripažįstamas suaugusiuoju. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti; ji gali būti paneigta nustačius, kad jaunuolio nuo 18 iki 21 metų socialinė branda yra nepakankama pripažinti jį suaugusiuoju. Pagal šiuo metu galiojančias teisės normas ir jų pagrindu susiklosčiusią teismų praktiką, nepakankamos socialinės brandos konstatavimas suponuoja pareigą teismui baudžiamojon atsakomybėn traukiamo jaunuolio atžvilgiu taikyti specifinę nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės formą, kuri, yra švelnesnė nei suaugusiesiems taikoma baudžiamosios atsakomybės forma ir ja siekiama gerokai daugiau tikslų, susijusių su asmens socialine reabilitacija, nei taikant suaugusiųjų baudžiamosios atsakomybės formą. Todėl tik asmens biologinis amžius nėra pakankamas brandos indikatorius. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar asmuo tiek formaliai, tiek faktiškai yra pasiekęs pilnametystės ribą, būtina įvertinti jo fizinį bei psichinį išsivystymą, jo socialinę aplinką ir joje įgytas vertybes, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į amžių, kurio sulaukęs asmuo padarė nusikalstamas veikas – ar jis ženkliai nutolęs nuo formalios pilnametystės ribos.

3.4. Teismų praktikoje nepakankama socialinė branda nustatoma įvertinus dvejopo pobūdžio aplinkybes – byloje surinktais duomenimis nustatytas jaunuoliui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos dalykas, jos padarymo būdas, įrankiai, priemonės, laikas, vieta, tikslas ir pan.) ir tam tikrais atvejais, esant poreikiui, išklausius specialisto paaiškinimų arba įvertinus jo pateiktą išvadą. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl jaunuolio pakankamos socialinės brandos vertinamos dar ir kitokio pobūdžio aplinkybės – kaltinamojo (nuteistojo) elgesys baudžiamojo proceso metu (pavyzdžiui, jo duodamų parodymų išsamumas, turinys, motyvai, dėl kurių jis atsisako duoti parodymus, ir pan.), kaltinamojo (nuteistojo) sveikatos būklę apibūdinančios aplinkybės, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys.

3.5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų ir 2 dienų amžiaus. Tačiau BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai pradėti realizuoti K. V. dar būnant nepilnamečiu – 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Kaip matyti iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų, K. V. nusikalto dar mokydamasis mokykloje, kur ir padarė BK 261 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Mokyklos charakteristikoje nurodoma, kad jis ne itin gerai mokėsi, be pateisinamos priežasties praleisdavo daug pamokų, jam trūko motyvacijos, pareigingumo, atsakomybės. Apie K. V. elgesį ne kartą buvo kalbėta mokyklos gerovės komisijos susirinkimuose, tačiau mokinys susitarimų paisydavo tik labai trumpą laiką (t. 2, b. l. 40). Prie tokio socialinėms normoms priešingo K. V. elgesio galimai prisideda ir tai, kad jis auga tik su močiute, tėvas yra išvykęs į užsienį, o motina gyvena Vilniuje. Iš K. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių ir apygardos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad K. V. nusprendė įsigyti psichotropinių medžiagų atsitiktinai pabandęs parūkyti hašišo, galimai dėl bendraamžių neigiamos įtakos, kuriai nesunkiai pasidavė. Akivaizdu, kad brandžiam asmeniui būdingas brandus mąstymas ir socialinė bei emocinė branda, visi šie veiksniai susiję tarpusavyje ir neatskiriami, o asmuo gali nuspręsti elgtis netinkamai tiek dėl kognityvinių trūkumų (pavyzdžiui, žemo intelekto, logikos klaidų ir pan.), tiek dėl socialinių ar emocinių veiksnių (pavyzdžiui, impulsyvumo ar pasidavimo kitų įtakai, tinkamo auklėjimo, globos nebuvimo). Nebrandūs individai labiau orientuojasi į greitai gaunamą naudą. Psichologijos mokslas išskiria taip vadinamą pseudobrandą. Su ja susiduriama tada, kai individas prisiima suaugusiųjų vaidmenis (pavyzdžiui, pradeda lytinius santykius, tampa tėvu (mama), ima vartoti alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas ir pan.), tačiau psichologine branda nepasižymi. Pseudobrandūs asmenys labai skuba suaugti, tačiau jie nejaučia brandiems individams būdingos atsakomybės. Šioje byloje visos anksčiau išvardytos aplinkybės kaip tik ir rodo K. V. pažeidžiamumą, socialinį nebrandumą bei naivumą, troškimą kuo greičiau suaugti ir savarankiškai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

3.6. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, K. V. atžvilgiu taikydamas BK XI skyriaus nuostatas, kaip ir pripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

3.7. Nepilnamečiui gali būti atidėtas bausmės vykdymas tik esant įstatymo leidėjo nurodytų sąlygų visumai (BK 92 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, turi apsvarstyti ir šios priemonės tikslingumą, ar bus užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs ir tai, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2A-7-6/2013). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Antai, pavyzdžiui, teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2A-7-6/2013).

3.8. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad K. V. nusikalto pirmą kartą, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, po nusikalstamų veikų padarymo baigė vidurinę mokyklą, tęsia mokslus aukštojoje mokykloje. Šios aplinkybės, kaip ir aukščiau aptartos aplinkybės dėl K. V. inkriminuotų nusikalstamų pobūdžio, padarymo priežasčių, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parodant nuteistajam pasitikėjimą ir sudarant galimybę neatlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės su sąlyga, kad bus vykdomi teismo paskirti įpareigojimai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.