Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2023 m. balandžio 9 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“ Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisme A. J. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį vairavo neblaivus. Prieš tai išgėręs alkoholinių gėrimų nusprendė nuvažiuoti pas draugą. Važiuodamas jam priklausančiu automobiliu užvažiavo ant šaligatvio bordiūro ir negalėjo nuvažiuoti. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie patikrinę jo girtumą nustatė, kad jis neblaivus ir nušalino nuo vairavimo. Prašė nutraukti jam iškeltą bylą ir perduoti jį pagal laidavimą jo sutuoktinei D. J.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. pripažino savo kaltę (b.l. 58-61).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. nurodė, kad 2023 m. balandžio 9 d. apie 16.55 val. eidamas iš parduotuvės atkreipė dėmesį į automobilį „Volvo“, kuris stovėjo skersai užvažiavęs ant šaligatvio. Šį automobilį vairavęs asmuo bandė nuvažiuoti, tačiau jam sunkiai sekėsi. Automobilio variklis buvo užvestas ir jo vairuotojas vis spaudė akseleratoriaus pedalą, bandydamas nuvažiuoti nuo šaligatvio. Nusprendęs padėti šiam vairuotojui priėjo prie minėto automobilio. Tuo metu atsidarė vairuotojo durelės ir vairuotojas išlipo, tačiau tik išlipęs nugriuvo ant žemės. Tai pamatęs nusprendė, kad vairuotojas galimai neblaivus ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Tada atsistojęs kiek toliau stebėjo vairuotojo veiksmus. Vairuotojas parūkė, tada vėl įlipo į savo automobilį. Vairuotojas labai sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. Įlipęs į savo automobilį vairuotojas vėl užvedė variklį ir pabandė važiuoti. Automobilis pajudėjo apie pusę metro ir vairuotojas vėl išjungė variklį. Tada vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė šalintis, tačiau toli nenuėjo. Jis vėl parūkė ir sugrįžo į savo automobilį. Policijos pareigūnai pranešė liudytojui, kad jie stebi vairuotoją. Netrukus prie automobilio vairuotojo priėjo policijos pareigūnai. Liudytojas pareigūnams nurodė, kad gali paliudyti vairavimo faktą ir pareigūnams papasakojo, kaip viskas vyko. Liudytojas matė, kaip vairuotojas pūtė į alkotesterį, tačiau jam labai sunkiai sekėsi tai padaryti ( b.l. 17-21).

Policijos pareigūno E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 9 d. apie 17.00 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi neblaivus vyras, kuris ketina važiuoti. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo ant šaligatvio stovintį minėtą automobilį. Pabendravus su automobilio vairuotoju, nustatyta, kad tai - A. J.. Nuo vairuotojo sklido smarkus alkoholio kvapas. Jis svyravo, jo kalba buvo nerišli. A. J. prisipažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo. Paklausus, kaip sugebėjo nuvažiuoti nuo kelio, jis atsakė, kad tiesiog važiavo ir nuvažiavo. Paskui A. J. sakė, kad važiavo pirkti degtinės. Susisiekus su pranešėju, šis patvirtino, kad matė, kaip vairuotojas važiavo (b.l.13).

2023 m. balandžio 9 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog A. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija –pėda po pėdos (b.l. 25).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d., A. J. 2023 m. balandžio 9 d. pirmu tikrinimu 17.21 val. buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas, antru tikrinimu 17.41 val. nustatytas 2,26 promilės girtumas (b.l. 22-25).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. J. (b.l. 34).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio „Volvo V70“ 2.4, universalas, gamybos periodas 2000-2005, pasirinkti metai 2001, kaina Lietuvoje su PVM yra 1 760 eurų (b.l. 35)

Laiduotoja D. J. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamasis jos sutuoktinis. Laiduotoja teismui pateikė prašymą ir pasisakydama teismo posėdyje prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą ir sutiko būti laiduotoja.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. J. tyčia vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, nustatytiems neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir liudytojo M. B. parodymai, policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį. Atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Kad jo koordinacija buvo sutrikusi, matyti ir iš neblaivumo nustatymo akto. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamasis A. J. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sutuoktinė D. J. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo A. J. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, dirba ir yra palankiai charakterizuojamas. Byloje nėra kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu. Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras neprieštaravo, kad A. J. atžvilgiu teismas taikytų BK 40 straipsnį.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę D. J.. Atvykusi į teismo posėdį D. J. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja teismui nuoširdžiai apibūdino savo santykius su kaltinamuoju ir patikino teismą, kad visiškai įsitikinusi, jog savo sutuoktiniui darė ir toliau galės daryti teigiamą poveikį. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad laiduotoja nėra teista ar bausta administracine tvarka, dirba. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pripažino, kad D. J. šioje byloje yra tinkama laiduotoja.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, laidavimas skirtinas be užstato minimaliam terminui (BK 40 straipsnis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam A. J. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. balandžio 11 d. (b.l.66). Pažymėtina, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras prašė teismo, kad A. J. būtų taikomas vienerių metų terminas uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašo prašė prokuroras, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja LR Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajam A. J. taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso kaltinamajam, jis šio automobilio savininkas. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo. Nesunkų nusikaltimą padaręs kaltinamasis, prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio kaltinamasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Atsižvelgus į išdėstytą kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 11 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b.l.36) turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jos panaikintinos (b.l. 62, 66, 70).

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. J., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. balandžio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo V70“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. J., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.