Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-38-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-08
Bylos Nr.: 2A-38-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24880-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Tomas Romeika
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: M. P., A. A.
Trečiasis asmuo: V. J.

Kategorijos

2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-38-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24880-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. P., A. A., trečiajam asmeniui V. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo skyrimo, atsakovo A. A. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo neterminuotai apriboti atsakovei M. P. (toliau – atsakovė) motinos valdžią nepilnametės dukters L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neterminuotai apriboti atsakovui A. A. (toliau – atsakovas) tėvo valdžią nepilnametės dukters L. A. atžvilgiu, nustatyti L. A. nuolatinę globą, paskirti L. A. globėja trečiąjį asmenį V. J., nustatyti L. A. globos ir gyvenamąją vietą globėjos trečiojo asmens V. J. gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės išlaikymą L. A. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo išlaikymą L. A. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti trečiąjį asmenį V. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų, negyvena kartu su savo mažamete dukra L. A., nesirūpina jos sveikatos priežiūra, auklėjimu, ugdymu, moralinių vertybių sistemos formavimu, tinkamų sąlygų jos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi sudarymu. Atsakovai elgėsi neatsakingai savo dukters atžvilgiu, nesiekė vaikui užtikrinti saugios aplinkos šeimoje. Pas ieškovę vykusių susitikimų metu buvo fiksuojami ne motinos visapusiškų asmeninių pastangų keičiant gyvenimo būdą ir požiūrį į vaiko gerovės užtikrinimą teigiami rezultatai, o atsakovės bandymai išsisukinėti, versti kaltę aplinkiniams dėl savo pačios neveikimo, nevykdant tiesioginių motinos pareigų mažametės dukters L. A. atžvilgiu. Trečiasis asmuo V. J. 2016 m. liepos 6 d. prašyme dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nurodė, kad atsakovai nesirūpina dukra L. A., jos neišlaiko, nesidomi mergaitės pomėgiais, pasiekimais, kasdienybe, mergaitei susirgus, atsakovė buvo pažadėjusi pervesti pinigų vaistams, tačiau pažado neįvykdė, atvykusi mažai domisi dukra. Atsakovės brolis H. J. pas ieškovę vykusių susitikimų metu yra pateikęs duomenų apie atsakovės nesirūpinimą mažametėmis dukromis, paaiškino, kad atsakovė nuolat keičia gyvenamąsias vietas, partnerius, neteikia išlaikymo L. A., gaunamas pajamas išleidžia savo poreikių tenkinimui, dukras nori susigrąžinti vien dėl to, kad gautų už jas išmokas. Atsakovai ne dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o dėl savo kaltės neatlieka tėvų pareigų dukters L. A. atžvilgiu, visiškai prarado tėvo ir motinos ryšius su vaiku. Tėvai daro vaikui ypatingą žalą, jiems nėra svarbi vaiko gerovė ir teisėti vaiko interesai, tėvų elgesys neatitinka rūpestingų ir atsakingų tėvų standarto, nėra galimybių tikėtis pokyčių ateityje. Dėl to vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams dukters L. A. atžvilgiu taikymas vertintinas kaip priemonė, atitinkanti vaiko interesus. Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią L. A. atžvilgiu, L. A. nustatytina nuolatinė globa, globėja skiriant trečiąjį asmenį V. J., mergaitės gyvenamąją vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje. Trečiasis asmuo V. J. neteista, jos asmeninės savybės, sveikatos būklė, buities ir socialinės sąlygos atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus, nėra kitų pagrindų, išvardintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.269 straipsnyje, dėl kurių ji negali būti skiriama vaiko globėja. Įvertinus nepilnametės L. A. poreikius, atsakovų turtinę padėtį ir dedamas pastangas gauti savo amžių ir sveikatos būklę atitinkančias pajamas, tai, kad atsakovė turi dar vieną dukrą, kuriai teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas, tikslinga iš atsakovės priteisti L. A. išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, iš atsakovo, įvertinus tai, kad jis neturi kitų išlaikytinių, po 175 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepime į ieškinį prašė teismo patenkinti ieškinį. Trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad L. A. jos šeimoje gyvena nuo 2015 metų sausio mėnesio. Atsakovė dukrą lankė retai, pirmą kartą po globos nustatymo aplankė praėjus trims mėnesiams. Atsakovė dažnai keičia gyvenamąsias vietas, partnerius. Toks atsakovės gyvenimo būdas ir abejingumas motinos pareigoms daro ypatingą žalą vaikui.

Šalies argumentai

4. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo atnaujinti terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti, nuginčyti atsakovo tėvystę L. A. atžvilgiu, ištaisyti L. A. gimimo įrašą, išbraukiant duomenis apie tėvą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad su atsakove, L. A. motina, susipažino 2015 metais, tikėjosi su ja sukurti šeimą. Atsakovė pranešė, kad ji turi dukrą, tačiau jos neaugina, jai yra laikinai apribota motinos valdžia. Atsakovė sakydavo, kad nori susigrąžinti mergaitę. Kadangi atsakovas planavo su atsakove kurti šeimą, kartu gyventi, nutarė jai padėti susigrąžinti vaiką. Atsakovei buvo iškeltos sąlygos įsidarbinti, susirasti gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos augti vaikui, kad ji galėtų susigrąžinti dukrą. Atsakovas su atsakove apsigyveno (duomenys neskelbtini), atsakovė įsidarbino, o jis, nebūdamas mergaitės biologiniu tėvu, pripažino tėvystę ir suteikė mergaitei savo pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 30-3065 mergaitės laikinoji globa buvo nutraukta ir ji grąžinta atsakovei, tačiau su atsakove ir jos dukra atsakovas kartu gyveno nepilną mėnesį. Atsakovė, atgavusi dukrą, paliko bendrus namus ir su dukra išsikraustė į Kauną. 2015 metų spalio mėnesį Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų atsakovas buvo informuotas, kad L. A. paimta iš motinos ir laikinai apgyvendinta VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Atsakovui buvo pasiūlyta paimti L. A., tačiau atsakovas nurodė, kad nėra jos biologinis tėvas, o pavardę mergaitei suteikė galvodamas, kad su atsakove kurs šeimą ir planuos bendrą ateitį. Kadangi atsakovas nėra L. A. biologinis tėvas, nepalaikė ryšių su atsakove, jis neturi įsipareigojimų šiai mergaitei. Nuginčijus nepilnametės L. A. tėvystę, būtų atkurtas teisingumas ir išnyktų atsakovo, kaip tėvo, pareigos šiai nepilnametei mergaitei, tarp jų ir pareiga ją materialiai išlaikyti.

6. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas senaties terminą L. A. tėvystei nuginčyti yra praleidęs be svarbių priežasčių. Be to, nėra galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo.

7. Atsakovė atsiliepime į priešieškinį nurodė sutinkanti su priešieškiniu, kadangi L. A. nėra atsakovo dukra, atsakovė susipažino su atsakovu jau gimus dukrai L. A.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai: laikinai apribojo atsakovei motinos valdžią nepilnametės dukters L. A. atžvilgiu, nustatė L. A. nuolatinę globą, L. A. nuolatine globėja paskyrė trečiąjį asmenį V. J., nustatė L. A. globos ir gyvenamąją vietą globėjos trečiojo asmens V. J. gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovės išlaikymą L. A. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2016 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė trečiąjį asmenį V. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė, kad atsakovas nėra L. A. biologinis tėvas.

9. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas laiku nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo dėl svarbių priežasčių, kadangi atsakovui išsiskyrus su atsakove vaiko teisių apsaugos specialistų jis buvo informuotas, jog vyks teismai dėl motinos/tėvo teisių apribojimo L. A. atžvilgiu, todėl atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog galės pareikšti reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo vykstant kitiems teisminiams procesams. Nustatęs šias aplinkybes, teismas atsakovui atnaujino terminą pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinyje išdėstytos aplinkybės, atsakovų paaiškinimai, trečiojo asmens V. J. paaiškinimai, byloje išsiaiškintos aplinkybės, jog biologinis L. A. tėvas šiuo metu gyvena Airijoje, atsakovė žino jo vardą, pavardę, gimimo metus, bendrauja su biologinio tėvo seserimi, atsakovė su atsakovu susipažino tuo metu, kai dukra jau buvo gimusi, patvirtina, kad atsakovas nėra atsakovės dukters L. A. biologinis tėvas. Nustatęs, jog atsakovas faktiškai su L. A. yra bendravęs prieš trejus metus, jų bendravimas truko nuo vieno iki dviejų mėnesių, teismas padarė išvadą, jog tarp atsakovo ir nepilnametės L. A. nėra susiformavusių jokių santykių, nėra socialinio vaiko ir tėvo ryšio. Dėl nurodytų aplinkybių teismas patenkino priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Patenkinęs priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, teismas atmetė ieškinio dalį dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo L. A. atžvilgiu, išlaikymo nepilnametei L. A. iš atsakovo priteisimo.

10. Nustatęs, jog atsakovės nepilnametė dukra buvo paimta iš šeimos 2015 metų sausio mėnesį, kai atsakovė buvo sulaikyta policijos pareigūnų, įtarus atsakovės smurtą kitos dukters atžvilgiu, atsakovė šiuo metu yra nuteista už smurtinį nusikaltimą vaiko atžvilgiu, atsakovė iki šiol su dukra bendrauja labai minimaliai, teismas sprendė, jog atsakovė apie trejus metus neįgyvendino motinos valdžios savo nepilnametės dukters L. A. atžvilgiu ir dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių iš dalies yra kalta pati atsakovė. Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, išklausęs atsakovės paaiškinimus, padarė išvadą, jog atsakovė stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, ketina sudaryti sąlygas, kuriose galėtų pati auginti nepilnamečius vaikus, ketina pradėti dirbti, susitvarkė buitį, lanko psichologo konsultacijas, tėvystės įgūdžių užsiėmimus. Teismas nustatė, jog atsakovė neturėjo faktinių galimybių lankyti globojamą dukrą dėl to, jog globėjai išsikėlė gyventi į kitą gyvenamąją vietą, atsakovė dėl sveikatos problemų ir teismo nuosprendžiu nustatytų apribojimų neturi galimybės nuvykti ilgesniam laikui aplankyti dukters iš Jonavos rajono į Vilniaus rajoną. Teismas, konstatavęs, kad atsakovės elgesys ir byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės norą ir siekį susigrąžinti dukrą į šeimą, užmegzti su ja ryšį, dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme, sprendė, kad neterminuotas atsakovės motinos valdžios apribojimas šiuo atveju negali būti taikomas, todėl atsakovės valdžią į dukrą L. A. apribojo laikinai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė praktiškai neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui, į minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovės darbingą amžių, sveikatos sutrikimus, kurie gali apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo teismas tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisdamas išlaikymą nepilnametei L. A. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

12. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, galinčių ir išreiškusių norą globoti nepilnametę L. A., teismas nustatė jai nuolatinę globą, nuolatine globėja paskyrė trečiąjį asmenį V. J., kuri yra mergaitės senelio V. J. sutuoktinė, globėjos gyvenamojoje vietoje nustatė nepilnametės globos ir gyvenamąją vietą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis dėl laikino motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters L. A. atžvilgiu, išlaikymo iš atsakovės po 100 Eur per mėnesį L. A. priteisimo, dėl priešieškinio tenkinimo, nustatant, kad atsakovas nėra L. A. biologinis tėvas, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti prie bylos rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Neįvertinta aplinkybė, kad įstatymas nenumato jokių išimčių, kuriomis remiantis tėvai galėtų atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovės veiksmai ir elgesys iki ieškinio padavimo teisme, bylos nagrinėjimo metu ir priėmus sprendimą įrodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo mažametės L. A. atžvilgiu, tokiais veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir nėra požymių, kad situacija pasikeis ateityje. Atsakovė bando teisinti savo netinkamą elgesį dukters L. A. atžvilgiu, pvz., 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje teigė, kad dukra L. A. ilgą laiką negalėjo rūpintis dėl sveikatos problemų (komplikuoto nėštumo, nuolatinio lankymosi pas gydytojus), tačiau nepateikė sveikatos būklės pablogėjimą pagrindžiančių dokumentų, o teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovės subjektyviais paaiškinimais, neišreikalavo oficialių medikų išvadų apie tariamai pablogėjusią atsakovės sveikatos būklę. Atsakovė buvo linkusi kaltinti aplinką, susiklosčiusias aplinkybes, vaiko interesus ginančių institucijų veiksmus, slėpė realią šeimos situaciją. Pati atsakovė teismo posėdyje pripažino ilgalaikį motinos ryšio su dukra nebuvimą, kurį prarado dėl nusišalinimo nuo motinos pareigų vykdymo. Dėl 2017 metų rugsėjo mėnesį šeimoje vykusio konflikto atsakovė buvo linkusi pateisinti girtaujantį sutuoktinį V. P., nurodydama, kad susipyko su mama, klaidino teismą, kad jos šeimoje padėtis stabili, alkoholis nevartojamas. Atsakovės ir V. P. šeimoje padėtis visą laiką buvo nestabili dėl sutuoktinio girtavimo ir galimo smurto šeimoje, ieškovė yra pateikusi Kauno miesto socialinių paslaugų centro ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo su atsakovės šeima rezultatas, tačiau teismas minėtos medžiagos tinkamai neįvertino. Ilgalaikis socialinis darbas su šeima nedavė rezultatų, atsakovė nesupranta mažametės dukters poreikių ir ilgą laiką nedaro aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų dukrą į šeimą. Atsakovė nuo 2018 metų gegužės mėnesio negyvena su sutuoktiniu, eilinį kartą pakeitė gyvenamąją vietą. Teismas nevertino atsakovės brolio H. J. paaiškinimo apie padėtį atsakovės šeimoje (girtavimas, nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas, nevykimas aplankyti dukros ir kt.), atsakovės pasyvios pozicijos atnaujinant ryšį su dukra: atsakovė teigė kaip nors atnaujinsianti ryšį, stengsis nuvažiuoti pas dukrą bent kartą per mėnesį.

1.2. Nepagrįstai nustatyta, kad atsakovės elgesys ir byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės norą ir siekį susigrąžinti dukrą į šeimą, užmegzti su ja ryšį, dalyvauti jos auklėjime ir ugdyme, tuo pagrindu padaryta išvada, kad atsakovės gyvenimo būdas ir gyvenimo sąlygos ateityje gali pasikeisti, atsakovė siekia sudaryti sąlygas nepilnametės dukters auginimui. Trečiasis asmuo V. J. informavo ieškovę, kad atsakovė po dvejų metų nesilankymo 2018 m. balandžio 18 d. aplankė dukrą L. A., lankymosi trukmė – apie 1 val., atvežė saujelę saldainių, rinkinuką, susidedantį iš šešių pieštukų, trintuko ir drožtuko, kumščio dydžio pliušinį meškiuką, mažai domėjosi dukros pomėgiais, poreikiais, sveikatos būkle, klausimai buvo daugiau bendro pobūdžio, su dukra bendravo paviršutiniškai. Mergaitė atsakovės, kaip motinos, nebeprisimena, visą laiką vadino ją vardu. Atsakovė daugiau dukra nesidomėjo, neskambino, nebandė susisiekti kitomis priemonėmis, neteikė dukrai priteisto išlaikymo.

1.3. Padaryta neteisinga išvada, kad atsakovė tik iš dalies kalta dėl apie trejus metus trunkančio motinos valdžios neįgyvendinimo savo dukters atžvilgiu. Ieškovė ieškinyje ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė nuo 2016 metų liepos mėnesio yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo dukters atžvilgiu: jos nė karto neaplankė, neteikė išlaikymo, nesidomėjo vaiko poreikiais ir jų netenkino. Atsakovai dėl savo pačių kaltės nevykdo ir praeityje nevykdė konstitucinės pareigos nepilnametės dukters L. A. atžvilgiu, vengia atlikti savo pareigas vaikui, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nesirūpina vaiku, tokiu būdu yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo ir daro vaikui ypatingą žalą, nėra požymių, kad padėtis tikėtinai gali pasikeisti, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pritaikius atsakovei laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko L. A. atžvilgiu, atsakovei suteikiamos galimybės išvengti neigiamų pasekmių dėl netinkamo motinos valdžios vykdymo, toliau neturėti motyvacijos ir nedėti aktyvių pastangų vaiko susigrąžinimui.

1.4. Nepagrįstai nevertinta, kad atsakovės pasirinktas gyvenimo būdas negali užtikrinti jos nepilnametės dukros, kuriai nustatyta laikinoji globa, gerovės, sukurti jai bent elementariai saugią aplinką, daro ypatingą žalą vaiko raidai, o motinos negebėjimas savikritiškai vertinti savo žalingo elgesio pasekmių nesuteikia pagrindo manyti, jog jos elgesys ateityje gali pasikeisti. Atsakovų nepilnametei dukrai L. A. du kartus buvo nustatyta laikinoji globa, kartą mergaitė grąžinta tėvams dėl trumpalaikių teigiamų pokyčių ir, teikiant socialines paslaugas, atsakovams buvo suteiktos galimybės gyventi dorai, rūpintis šeima, dirbti ir išlaikyti nepilnametę dukrą, tačiau atsakovai nepasinaudojo jiems suteiktomis galimybėmis, nepadarė išvadų, nepriėmė siūlomos pagalbos, atsakovas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis grąžinant vaiką į šeimą.

1.5. Teismas, padaręs išvadą, kad atsakovė neatlieka pareigos tinkamai rūpintis savo vaiku, neįvertino daug metų teikiamų socialinių paslaugų, nepadarė išvadų, kad šeimoje sistemingai vartojamas alkoholis, dėl ko yra netinkamos gyvenimo sąlygos atsakovės dukrai L. A. gyventi kartu motina. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad per dvejus su puse metų nuo laikinosios globos vaikui nustatymo atsakovai turėjo galimybes pakeisti gyvenimo būdą, dėti visas įmanomas pastangas savarankiškai auginti vaiką, išmokti identifikuoti ir tenkinti vaiko poreikius, dalyvauti vaiko gyvenime ir kt., tačiau visiškai nerodė iniciatyvos. Byloje yra duomenų, kad atsakovė dukra L. A. nesirūpino nuo pat mergaitės gimimo, jai vaikas nebuvo svarbus. Nepagrįstai laukiant iki atsakovai susivoks ir ims tinkamai vykdyti tėvų pareigas savo vaiko atžvilgiu, juo rūpintis, auklėti, domėtis sveikata, mokymosi pasiekimais, sudaryti tinkamas sąlygas jo visapusiškam lavinimui ir kt., toliau būtų daroma ypač didelė žala nepilnamečiam vaikui.

1.6. Teismas nesiėmė iniciatyvos toje pačioje byloje spręsti tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo klausimus, tokiu būdu palikdamas grėsmę vaikui likti be tėvo. Teismas neanalizavo ir nevertino 2018 m. balandžio 11 d. posėdyje atsakovo pateiktos informacijos, kad atsakovė jam yra sakiusi, jog ji pati nežino, kas yra L. A. tėvas, koks tėvo vardas ir pavardė. Teismas nevertino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. globojamo (rūpinamo) rūpinamo vaiko aplankymo akte Nr. 25 nurodytos aplinkybės, kad atsakovė, globėjos teigimu, nesusiklosčius santykiams su atsakovu, planuoja surasti kitą tėvą ir taip susigrąžinti dukrą. Šios aplinkybės ginčijant tėvystę yra ypač svarbios, nes, nuginčijus tėvystę ir nesant informacijos apie vaiko biologinį tėvą, vaikui lieka grėsmė likti be tėvo ir netekti teisės gauti išlaikymą. Tokiu būdu teismas neužtikrino vaiko teisės gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, tačiau realizavo atsakovo siekį išvengti išlaikymo vaikui teikimo.

1.7. Teismas neišsamiai vertino atsakovės finansines galimybes tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius ir sumažino ieškovės prašomą ir taip mažesnį negu vaikui yra reikalingas minimalų išlaikymą. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė yra jauna, darbinga, įgijusi darbo rinkoje paklausią virėjos kvalifikaciją, jos viena dukra yra įvaikinta ir motina nebeturi pareigos jai teikti išlaikymą. Atsakovė, apribojus jos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, turi pareigą teikti vaikui išlaikymą, tenkinantį bent būtinuosius vaiko poreikius, privalo dėti pastangas ir susirasti darbą, užtikrinantį reikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26572-1019/2016 kitai atsakovės dukrai M. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisė po 175 Eur/mėn. Šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra panaši kaip 2016 metais, dukra L. A. yra (duomenys neskelbtini) metų, jos poreikiai yra žymiai didesni negu (duomenys neskelbtini) metų vaiko.

14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Byloje kilo ginčas dėl terminuoto atsakovės valdžios jos nepilnametei dukrai apribojimo, priteisto dukrai išlaikymo dydžio, A. A. tėvystės nuginčijimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2016 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. SD-278, prašydama jį priimti, kadangi jis gautas jau po sprendimo priėmimo.

18. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima naujai pateiktą įrodymą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Nustatyta, kad L. A., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime motina įrašyta atsakovė M. V. (šiuo metu P.), tėvas – A. A. Dėl atsakovės M. P. elgesio, socialinių įgūdžių stokos ir kt., nepilnametei L. A. likus be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa, mergaitė globojama V. J. šeimoje.

20. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukros L. A. atžvilgiu; nustatyti L. A. nuolatinę globą; globėja paskirti V. J.; nustatyti globos ir gyvenamąją vietą globėjos V. J. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti V. J., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

21. Atsakovas A. A. priešieškinyje prašė nuginčyti tėvystę L. A., atžvilgiu, ištaisyti jos gimimo įrašą, pašalinant duomenis apie tėvą.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį – visiškai. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Ji ginčija sprendimo dalis, kuriomis atsakovei M. P. terminuotai apribota valdžia dukros atžvilgiu, priteistas 100 Eur atlyginimas bei nustatyta, kad A. A. nėra biologinis L. A. tėvas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

23. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

24. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

25. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72; Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie (GC), nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII; kt.).

26. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

27. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, nesivadovavo objektyviais byloje esančiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, nepakankamai įsigilino ir neišsamiai išnagrinėjo įrodymų visumą, neįvertino atsakovės M. P. daromos sistemingos žalos savo nepilnametei dukrai, padarė nepagrįstą išvadą, kad yra tikimybė, jog atsakovė pasikeis, nors padėtis nesikeičia jau trejus metus.

28. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Iš pateiktų duomenų matyti, kad M. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. L. A. (buvusi pavardė V.) buvo nustatyta laikinoji globa. Panaikinus laikinąją globą, 2015 m. rugsėjo 15 d. vaikas grąžintas tėvams. Atsakovė 2015 m. spalio 13 d. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl M. V. diagnozuoto (duomenys neskelbtini). A. A. atsisakius L. A. globos (tvirtinant, kad nėra L. A. biologinis tėvas), mergaitei, likus be tėvų globos, 2015 m. lapkričio 2 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa.

29. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 30 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte numatyta teikti motinai socialines paslaugas, taip pat numatyti įpareigojimai motinai – bendrauti su dukra, teikti išlaikymą, lankyti psichologo konsultacijas ir socialinių įgūdžių grupę. 2016 m. gegužės 16 d. akte vertinant M. P. (buvusi V.) pokyčius, nurodyta, kad motinai buvo teiktos socialinės paslaugos, motina motyvuota, ji išklausė tėvystės įgūdžių kursus, noriai bendrauja su socialine darbuotoja, lankė dukrą, iš dalies teikė išlaikymą. Pati motina nurodžiusi, kad nori dukrą susigrąžinti ir auginti pati. 2016 m. spalio 24 d. peržiūros akte nurodyta, kad su tėvais tinkamai dirbamas socialinis darbas, teikiamos paslaugos, namuose periodiškai lankomasi, mama pas socialinį darbuotoją atvyksta kelis kartus per savaitę, lankėsi pas psichologą, lankė tėvystės įgūdžių kursus, nuo 2016 m. gegužės mėnesio dukrą aplankė penkis kartus, išlaikymo neteikia, mama teista, ji nėra tinkamai pasiruošusi auginti dukrą, todėl siūloma kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo.

30. 2016 m. spalio 10 d. socialinės darbuotojos D. K. teiktoje informacijoje, be kita ko, nurodyta, kad M. V. laukiasi, turėjo sveikatos problemų, susijusių su nėštumo komplikacijomis. Todėl atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas patikėjo tik atsakovės žodžiais dėl jos sveikatos problemų.

31. Kad atsakovės materialinė padėtis sunki, galima spręsti iš to, jog jai 2017 m. gruodžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų atsakovės šeima gyveno iš socialinių pašalpų, o iš darbo su M. V. šeima eigos už 2017 m. gruodžio, 2018 m. sausio mėnesį aprašymų spręstina, kad pinigai skiriami pateikus pirkinių čekius. Kartu nurodoma, jog dukra M., kuri gyvena su tėvais, švariai aprengta, maisto visuomet turi, rūpinamasi jos sveikata, motina lanko psichologo konsultacijas, pozityviai bendrauja su socialiniais darbuotojais. Iš Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. gruodžio 28 d. informacijos apie M. P. šeimą matyti, kad M. P. su nepilnamete dukra M. gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 26 d. dirba (duomenys neskelbtini), šeima gyvena iš socialinių išmokų ir darbo pajamų, tačiau dukros L. nelanko, nepadeda išlaikyti, nors vis žada susitikti.

32. Tiek iš buvusių byloje įrodymų, tiek iš pateiktų su apeliaciniu skundu bei teismo išreikalautos informacijos apie dabartinę padėtį atsakovės šeimoje spręstina, jog atsakovė nori susigrąžinti dukrą L., nors su ja tinkamai nebendravo ir neteikė išlaikymo. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, motinos epizodinis bendravimas su dukra, tinkamo išlaikymo neteikimas, esant pagrįstai pripažintai sunkiai materialinei padėčiai, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, joms pritaria, visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl laikino motinos valdžios apribojimo pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra tikimybė, kad atsakovė tęs savo pastangas ir padedama galimai susigrąžins dukrą, todėl jai paliktina galimybė į motinos valdžios apribojimo panaikinimą (CK 3.181 straipsnio 1 dalis), nenutraukus motinos ir dukros ryšių (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

33. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, kurių pagrindu padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio

34. Ieškovė prašė dukros L. A. išlaikymui iš motinos M. P. priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, sveikatos sutrikimus, vaiko poreikius, priteisė išlaikymą po 100 Eur. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi laikoma minimali mėnesinė alga, atsakovė jauna ir darbinga, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą, neturi pareigos išlaikyti įvaikintos dukros.

35. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

36. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sutiktina su apeliante, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, nesutinka su apeliantės argumentais, atkreipia dėmesį į nutarties 30 punktą, kuriame minėta apie atsakovės sveikatos būklę. Kad atsakovė turi sveikatos problemų spręstina ir iš ieškovės kartu su 2018 m. gruodžio 28 d. paaiškinimu teiktos papildomos medžiagos.

38. Be to, iš pateiktos papildomos medžiagos spęstina, kad atsakovė ieško geriau apmokamo darbo, metų pabaigoje įsidarbino (duomenys neskelbtini).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

40. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad motina negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Dėl tėvystės nuginčijimo

41. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo A. A. reikalavimą – pripažino, kad jis nėra L. A. biologinis tėvas.

42. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė iniciatyvos spręsti tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo klausimus, tokiu būdu palikdamas vaikui grėsmę likti be tėvo, neužtikrindamas vaiko teisės gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.

43. Apeliantės argumentai atmestini.

44. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

45. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

46. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neprieštarauja tarpusavyje, yra nuoseklūs. Atsakovo tvirtinimą, jog jis nėra L. tėvas, kad jis niekada nepalaikė jokių ryšių su vaiku, vienareikšmiai patvirtina byloje esantys įrodymai ir dėl to ginčo nėra. Neginčytinai įrodyta ir tai, kad tarp A. A. ir L. nėra susiformavę jokie emociniai, socialiniai ryšiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. A. nėra L. A. biologinis tėvas.

47. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes ir dėl biologinio L. A. tėvo. Motinos teigimu, ji žino biologinį vaiko tėvą, tačiau nežino, kaip jį surasti, nes jis gyvena Airijoje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė nieko apie A. A. teiginį, jog atsakovė yra sakiusi, jog nežino, kas yra vaiko tėvas, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Teismas savo išvadas padarė iš įrodymų visumos. Pažymėtina, kad ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys (CK 3.147 straipsnio 2 dalis).

48. Dėl kitų argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika