Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-19 · Administracinė byla Nr. eI-5428-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
eI-5428-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00959-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. eI-5428-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00959-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant D. L.,dalyvaujant pareiškėjos D. K. atstovei advokatei D. A.,atsakovo atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. K. skundu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 1780 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2018-10-02 pranešimu Nr. 3SD-5613(14.3.104) informavo pareiškėją, kad buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. NZT-ANR_N-471-2018 pagal pareiškėjai 2018-09-13 surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir priimtas 2018-10-02 nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta 140 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 333 straipsnio 2 dalimi jai skirta 140 Eur bauda.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-12-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-128-922/2018 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-02 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukta. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai pareiškėjos naudai priteisė 1080 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutarimu panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kita nutarimo dalis buvo palikta nepakeista. Kauno apygardos teismas nutarimu konstatavo, kad NŽT Varėnos skyrius neatskleidė administracinio nusižengimo esmės ir nepagrįstai pripažino D. K. padarius ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pažymėjo, kad NŽT Varėnos skyrius nerūpestingai atliko savo pareigas ir nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus ANK 333 straipsnio nuostatas bei priėmė neteisėtą 2018-10-02 nutarimą. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja privalėjo kreiptis teisinės pagalbos ir dėl to patyrė išlaidų. Turtinę žalą sudaro 1780 Eur pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 600 Eur už skundo teismui parengimą, 480 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teisme, 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl turi būti priteistos.

Neturtinę žalą pareiškėja patyrė dėl NŽT Varėnos skyriaus nuolatinių nepagrįstų kvietimų atvykti, raginimų sutvarkyti sklypą, nors realūs pažeidimai nebuvo nustatyti. Pareiškėja periodiškai buvo kviečiama atvykti, pasiaiškinti dėl neva padarytų pažeidimų, kurių ji nėra padariusi. Dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja patyrė emocinę įtampą, nepatogumus, netikrumą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 2018-08-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atliko pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3SŽN-110-(14.3.73.), kuriuo buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo neprižiūrima ir netvarkoma taip, kad būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, apleistos žemės ūkio naudmenos. Žemės naudojimo pažeidimas, nustatytas 2017-10-13 patikrinimo metu (2017-10-13 patikrinimo aktas Nr. 3SŽN-141-(14.3.73.)), nepašalintas. Pažymėjo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte, už kurį ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. 2018-10-02 NŽT priėmė nutarimą Nr. NZT-ANR_N-471-2018, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte, už kurį ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. Pareiškėjai buvo paskirta 140 Eur bauda.

Šalies argumentai

Nesutikdama su nutarimu pareiškėja skundu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, kuris 2018-12-28 nutartimi panaikino NŽT 2018-10-02 nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukė ir priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutarimu panaikino Alytaus apylinkės teismo nutarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad NŽT veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdama atsakingo administravimo įstatymą, nepakankamai atidžiai. Administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo detalizuota, kurioje vietoje auga dilgėlynai, garšvos ir kt., nenurodyta, kaip pašalinti pažeidimus. Varėnos skyriui nepavyko tiksliai detalizuoti jų buvimo vietos dėl objektyvių priežasčių. Varėnos skyrius raštuose, nutarimuose, protokoluose nurodė augalų augimo vietas taip, kaip tai įmanoma pagal susidariusią situaciją, tačiau pareiškėjos sklypas sudarytas iš skirtingų naudmenų, kurios nėra išskirtos taip, kad būtų galima nustatyti jų tikslias vietas. Be to, ankstesnių patikrinimų metu pareiškėja neneigė, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. NŽT veiksmų negalima vertinti kaip nepateisinamo aplaidumo, nes buvo nustatytos aplinkybės, jog sklypas netinkamai naudojamas. Nacionalinei žemės tarnybai yra priskirta funkcija – organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Patikrinimai buvo atliekami pagal pateiktus skundus dėl apleisto ir neprižiūrimo sklypo. Nesant visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei ir nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesurinkus pakankamai pareiškėjos neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, priėmus nepagrįstą nutarimą skirti administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT Varėnos skyrius 2018-08-10 atliko D. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 3ŽN-110-(14.3.73.), kuriame nustatė, kad dalis žemės sklypo (1,20 ha) neprižiūrima ir netvarkoma taip, kad būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, apleistas žemės ūkio naudmenų plotas. Žemės naudojimo pažeidimas, nustatytas 2017-10-13 patikrinimo metu (2017-10-13 patikrinimo aktas Nr. 3SŽN-141-(14.3.73.)), nepašalintas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-09-13 pareiškėjai D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-387-2018, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte, už kurį ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. NŽT 2018-10-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje NZT-ANR_N-471-2018 pareiškėjai D. K. buvo skirta 140 Eur bauda. Pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 2 dalį už pakartotinį žemės sklypo nesutvarkymą taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, o konkrečiai dėl to, kad 2018-08-10 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų dalis (apie 1,20 ha) buvo apleista, žemė nesutvarkyta taip, kad būtų galima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. 2017-11-07 dėl minėto žemės sklypo taip pat buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjai paskirta nuobauda – įspėjimas.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018-12-28 nutarimu panaikino NŽT 2018-10-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukė, konstatuojant, jog nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių pažeidimo sudėtį. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai pareiškėjos naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 1080 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas 2019-03-05 nutarimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-12-28 nutarimo dalį kuria buvo priteista pareiškėjai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1080 Eur bylinėjimosi išlaidų, kita nutarimo dalis buvo palikta nepakeista.

Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėja sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais nepagrįstai pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesurinkus pakankamai pareiškėjos neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų, neteisėtai paskiriant administracinę nuobaudą. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas neatskleidė administracinio nusižengimo esmės, t. y. koks konkretus pažeidimas buvo padarytas, kuri sklypo dalis nesutvarkyta, kaip šis pažeidimas turi būti pašalintas, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Įvertinęs Alytaus apylinkės teismo, taip pat Kauno apygardos teismo nutarimų turinį, teismas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos motyvais, kad pareiškėjai pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo. Alytaus apylinkės teismo priimto nutarimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus. Minėtais duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų pareiškėjos neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų.

Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo nėra aišku už kokį konkrečiai žemės ploto nesutvarkymą (dydis, lokalizacija) pareiškėjai buvo paskirta bauda, kuo pasireiškė žemės sklypo dalies nesutvarkymas bei pareiškėjos neteisėti veiksmai (ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia). Kaip minėta, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nevienalytis, pagrindinė jo naudojimo paskirtis - žemės ūkio, bendras plotas - 8.51 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų - 5.36 ha (iš jo ariamos žemės plotas - 4.16 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas - 1.20 ha); miško žemės - 1 ha, kelių - 0.05 ha, kitos žemės plotas - 2.1 ha. Tačiau iš ginčijamo nutarimo nėra aišku, kurios konkrečiai vietos buvo apleistos, kokios konkrečiai aplinkybės lemia, kad žemės sklypas yra laikomas nesutvarkytu, t. y. teisiškai nepagrįstas pats apleidimo, nesutvarkymo faktas, nenurodyta, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus pareiškėja pažeidė. Atitinkamai nėra aišku, kaip žemės sklypas turi būti sutvarkytas, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taigi, šiuo atveju nebuvo atskleista administracinio nusižengimo esmė ir pareiškėja nepagrįstai pripažinta padarius ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Tinkamai neištyrus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti atsakovo veiksmai pripažintini atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimą. Atsakovui neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja dėl to patyrė žalą.

Dėl turtinės žalos

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė turėti atstovą, ruoštis bei dalyvauti bylos nagrinėjime ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 1780 Eur dydžio turėtomis išlaidomis už suteiktas advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Alytaus apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. Nurodo, kad 600 Eur išlaidų patyrė už skundo Alytaus apylinkės teismui parengimą, 480 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme, 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Minėtas pareiškėjos išlaidas patvirtina pareiškėjos pateikti įrodymai, t. y. mokėjimo nurodymai ir sąskaitos už teisines paslaugas, iš kurių matyti, kad už minėtas paslaugas pareiškėja iš viso patyrė 1780 Eur išlaidų. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad jos sklypas nepagrįstai buvo tikrinamas eilę kartų, jai buvo siunčiami pranešimai, pareiškėja buvo kviečiama rašyti paaiškinimus. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimus pareiškėjos sklype atliko pagal persiųstus asmenų skundus dėl žemės sklypo naudojimo pažeidimų, t. y. vykdydama teisės aktais jai priskirtą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos argumentus dėl nepagrįstų patikrinimų ar persekiojimo. Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl jos atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos ir šios bylos nagrinėjimu sukeltų nepatogumų (įtampa, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas), dėl to yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisti 500 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už skundo parengimą. Prašymas grindžiamas 2019-05-28 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 17-126(2), 2019-05-28 mokėjimo nurodymu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjos naudai, taigi pareiškėja turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas - 2,5. Pareiškėjos skundas teisme buvo gautas ir užregistruotas 2019-04-30, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 970,3 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 2425,75 Eur (970,3 x 2,5). Kadangi pareiškėjos prašomos 500 Eur išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai D. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1780 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt eurų) turtinei ir 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjos D. K. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 500 Eur (penki šimtai eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis