- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2-1856-429/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16918-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- P. R., D. R.
- Advokatai
- Daliui Gateliui
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.111pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
civ. byla Nr.2-1856-429/2013 T. proceso Nr. 2-05-3-16918-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 34.3;128.2;114.8.1;114.9.1;116.1;99.3;114.111;114.9.3.113.1;116.11
2013 m. balandžio 2d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Jolitai Bukoveckaitei, Rasai Rutienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. R., dalyvaujant jo atstovei A. L., adv. padėjėjai Astai Vėbraitei, suinteresuotiems asmenims P. R. nedalyvaujant, D. R. dalyvaujant, suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Daliui Gateliui dalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. R. ir D. R. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis savo motinos A. V. R. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas pareiškime bei jo įgaliota atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. R. a.k (duomenys neskelbtini) motina A. V. R. a.k. (duomenys neskelbtini). Paskutinė A. V. R. gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).
A. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamento surašiusi nebuvo. Po A. V. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties į jos gyvenamosios vietos notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laiką niekas nesikreipė, kadangi jokių ginčų su kitais asmenimis dėl turto valdymo, disponavimo ir naudojimo nebuvo. Paveldėjimo byla po A. V. R. mirties užvesta nebuvo, tai patvirtina Kauno miesto 3-ojo notaro biuro 2012 m. gruodžio 10 d. išduota pažyma Nr. 9073.
Po A. V. R. mirties liko jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas santuokos su pareiškėjo tėvu P. R. metu. Kito nekilnojamojo turto bei registruotino nekilnojamojo turto pareiškėjo motina A. V. R. neturėjo. Pareiškėjas R. R. po savo motinos A. V. R. mirties įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą (asmeninius daiktus, knygas, relikvijas) priėmė ir valdo. R. R. gyvena jo motinai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ten yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, juo rūpinasi kaip savo, moka mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. R. pateiktu atsiliepimu ir savarankišku prašymu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti ir juo kaip nuosavu naudotis P. R., R. R. ir D. R..
Suinteresuotas asmuo D. R. yra pareiškėjo, R. R. brolis. Pareiškėjas atsilipime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisingai nurodo aplinkybes dėl mamos A. V. R. mirties ir paskutinės gyvenamosios vietos, bei mirusiosios nekilnojamojo turto, t.y. dalies buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį mama iki mirties valdė kartu su tėvu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ( LR CK 3.88 str.ld. lp.)
Suinteresuotas asmuo D. R., kaip ir jo brolis, pareiškėjas R. R. per įstatymo nustatytą ( LR CK 5.50 str.3d.) trijų mėnesių terminą į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nors palikimą faktiškai priėmė ir pradėjo jį valdyti ir rūpintis kaip savu: butą prižiūrėjo, mokėjo už butą komunalinius mokesčius. Viena iš tokio poelgio priežasčių buvo ta, kad bute gyvena ligotas tėvas, kuriam reikalinga priežiūra.
Suinteresuotas asmuo D. R. pripažįsta, kad faktiškai paveldėtame bute gyvena kartu su tėvu P. R. pareiškėjas.
Šalies argumentai
D. R., nors šios aplinkybės teismui pateiktame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjas nenurodo, taip pat rūpinosi faktiškai paveldėto turto išlaikymu, kas mėnesį tėvui grynais pinigais perduodamas po 150 litų mokesčiams už butą sumokėti, nes faktiškai po mamos mirties paveldėtą turtą laikė ir laiko ir rūpinasi kaip savu.
Pareiškėjas R. R. ir suinteresuotas asmuo P. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 123str.1d. tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po motinos A. V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti ir juo kaip nuosavu naudotis P. R., R. R. ir D. R..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
(duomenys neskelbtini) mirė A. V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l.10), kuri yra pareiškėjo R. R. ir suinteresuoto asmens D. R. motina bei P. R. sutuoktinė (b.l.11,12,44). Kauno m. 3-asis notarų biuras 2012-12-10 raštu registro Nr. 9073 informavo, kad mirus (duomenys neskelbtini) A. V. R. dėl palikimo priėmimo niekas į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l.14). A. V. R. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), ką įrodo gyventojų registro tarnybos 2012-10-11 pažyma (b.l.13).
Po A. V. R. mirties liko palikimas – butas , esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklausė bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu P. R. (b.l.11,18).
Pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas, palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Gavus suinteresuotų asmenų P. R. ir D. R. atsiliepimą ir D. R. pareiškimą su savarankišku prašymu, kuriuo suinteresuoti asmenys prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. R. mirties palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti P. R., R. R. ir D. R., pareiškėjas R. R. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo pripažino suinteresuoto asmens D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl tenkinti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. R. pareiškimas su savarankišku reikalavimu, nes jie pagrįsti ir įrodyti.
Pareiškėjo įgaliota atstovė A. L. bei advokato padėjėja ir suinteresuoti asmenys D. R. ir jo atstovas advokato padėjėjas duotais paaiškinimais bei pateiktais byloje rašytiniais įrodymais įrodė, kad palikimą atsiradusį po savo motinos ir sutuoktinės A. V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) , priėmė faktiškai pradėdami šį turtą valdyti aktyviais veiksmais: tvarkydami buityje esančius daiktus, baldus ir kitus smulkius namų apyvokos daiktus visi trys: pareiškėjas sūnus R. R., suinteresuotas asmuo sūnus D. R. ir jų tėvas ir sutuoktinis P. R. (LR CPK 177str.,185str.,186str.). Šias aplinkybes pripažino ir pats pareiškėjas , pasirašydamas sutikimą 2013-03-15 dėl brolio D. R. pareiškimo.
Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovai, bei patvirtino ir pats pareiškėjas pripažindamas suinteresuoto asmens D. R. pareiškimą su savarankišku reikalavimu. Pats suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepime nurodė, kad jie su žmona testamentų nebuvo surašę, nes abu iki jos mirties buvo nusprendę, kad visas turtas po jų mirties atiteks dviems sūnums Ričardui ir Daliui lygiomis dalimis. Po žmonos mirties abu sūnūs Dalius ir Ričardas bei jų tėvas P. R. rūpinosi palikimu, butą, esantį (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, tai yra aktyvais veiksmais , pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys po savo motinos ir sutuoktinės A. V. R. mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi palikimu, tvarkė likusį jos turtą: baldus, drabužius ir kt. daiktus, rūpinosi jais, mokėjo mokesčius už butą, rūpinosi turtu kaip savu, ką įrodo pateikti į bylą mokesčių kvitai už komunalinius patarnavimus, tai yra faktiškai priėmė palikimą, pradėdami paveldimą turtą valdyti (LR CPK 177str.,185str.,186str.).
Įvertinant pareiškėjo įgaliotos atstovės, advokato padėjėjos, suinteresuoto asmens D. R., jo atstovo advokato padėjėjo duotus paaiškinimus, bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas ir suinteresuoto asmens D. R. savarankiškas reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas R. R. a.k. (duomenys neskelbtini), D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. R. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą , mirus (duomenys neskelbtini) motinai ir sutuoktinei A. V. R. a.k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (LR CPK 444str.2d.8p., 185str.,186str., LR CK 5.50str.,1d.,5.51str.1d.) ir pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimai tenkintini, nes pilnai įrodyti ir pagrįsti.
Patenkinus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pareiškimą, iš pareiškėjo R. R. ir suinteresuoto asmens D. R. priteistinos pašto išlaidos, susijusios su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu- po 14,72Lt iš kiekvieno - valstybei (LR CPK 92str.,88str.1d.3p.)
Rezoliucinė dalis
teismas nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens D. R. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkinti.
Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. R. a.k. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. R. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą , mirus (duomenys neskelbtini) motinai ir sutuoktinei A. V. R. a.k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo R. R. ir suinteresuoto asmens D. R. – po 14,72Lt ( keturiolika Lt septyniasdešimt du ct.) pašto išlaidų – valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.