Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Liepojos aikštė“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bronida“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad dalį skolos pagal ieškinį, t. y. 622,76 Eur skolą už komunalines paslaugas atsakovė sumokėjo, todėl šios dalies ieškinio atsisako. Palaiko ieškinio dalį dėl 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už reikalavimą apmokėti skolą ir 1900 Eur už parkavimo vietą. Pažymėjo, kad skola už komunalines paslaugas buvo apmokėta po ieškinio pateikimo teismui, todėl ieškovės turėtos išlaidos už advokato pagalbą, raginimą sumokėti skolą, buvo pagrįstos. Ieškovės atstovo nuomone, atsakovės atsisakymas nuo aikštelės negali būti laikomas teisiškai reikšmingu, kadangi, atsakovė yra bendrijos narė, todėl privalo vykdyti daugumos bendrijos narių priimtą sprendimą ir sumokėti už automobilio aikštelės įrengimą.

Atsakovė apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Teismas pažymi, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi teisę atsisakyti pareikšto reikalavimo lemia dispozytivumo principas bei atsižvelgiant į tai, kad atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovės prašymas tenkintinas, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti 622,76 Eur skolą už komunalines paslaugas nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. gegužės 31 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad buvo svarstyta ir bendrijos narių balsų dauguma pritarta dėl kiemo aikštelės, (duomenys neskelbtini), statybos supaprastinto projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų surinkimo tvarkos. Susirinkime dalyvavo 21 bendrijos narys. Bendrijos balsų dauguma nutarta automobilių parkavimo vietas, kaip vardines aikšteles, priskirti prie buto, atsižvelgiant į gyventojų turimą buto plotą.

2017 m. birželio 16 d. tarp ieškovės (užsakovas) ir E. V. individualios įmonės (rangovas) pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 1, kuria rangovas įsipareigojo atlikti objekto „Kiemo aikštelės (duomenys neskelbtini)“ statybos darbus pagal užsakovo pateiktą supaprastintą projektą, rangovo paruoštą ir patvirtintą sąmatą ir perduoti juos užsakovui, o užsakovas priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos šioje sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Sutartyje aptarė darbų kainą ir atsiskaitymų tvarką. Nustatyta vienos parkavimo aikštelės statybos kaina – 1900 Eur. Kaina nustatyta, apskaičiavus nuo visos statybos rangos darbų kainos.

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad negyvenamųjų patalpų – parduotuvės patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. yra atsakovė UAB „Bronida“. Daikto naudojimo paskirtis – prekybos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. 1996 m. kovo 27 d. yra įregistruota GNSB „Liepojos aikštė“, kuri administruoja namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra bendrijos narė.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo fakto, kad yra GNSB „Liepojos aikštė“ narė, byloje nėra ginčo dėl parkavimo aikštelės kainos. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jai nepriklauso mokėti ieškovės reikalaujamą 1900 Eur sumą, nes ji nesutiko su planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštele. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, kadangi sprendimas dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo buvo priimtas bendrijos narių susirinkime balsų dauguma, įrengimo darbai yra faktiškai atlikti, be to, Statybos reglamentas numato privalomą minimalų automobilių vietų skaičių.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė nesutiko su planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštele nurodytu adresu, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą už šiuos atliktus darbus apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Dėl naujo bendrojo naudojimo objekto – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo ir jos statybos kainos teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas, tai patvirtina 2017 m. gegužės 31 d. GNSB „Liepojos aikštė“ visuotinių bendrijos narių susirinkimo protokolas. Šis bendrijos narių susirinkime priimtas sprendimas yra galiojantis, teisėtas, nėra pripažintas negaliojančiu, todėl privalomas ir turi būti vykdomas (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnis).

Be to, 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ redakcija STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“. Šiame reglamente nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius prie įvairios paskirties statinių, tarp jų – trijų ir daugiau butų – daugiabučių gyvenamųjų pastatų - 1 vieta vienam butui (STR 2.06.04:2014 XIII skyrius Automobilių stovėjimo reglamentavimas, 30 lentelė, 1.3. punktas). Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m, reikalinga suprojektuoti po 1 vietą kiekvienai iki 35 kv. m viršijančiai šį plotą daliai.

Taigi ieškovės prašomos priteisti išlaidos iš atsakovės yra taip pat numatytos ir teisės aktuose. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

Iš šių teisės aktais nustatytų reikalavimų visumos darytina išvada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nagrinėjamu atveju yra priskiriamas automobilių saugojimo aikštelės įrengimas, kas ir buvo numatyta daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo sprendimu. Todėl atsakovės nesutikimas apmokėti nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės vienos vietos įrengimo išlaidas laikytinas nepagrįstu. Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo. Antžeminė automobilių stovėjimo vieta prilygintina bendrai gyvenamojo namo aplinkai, kaip būtinasis elementas, siekiant gyvenamąją namą tinkamai naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Be to, iš ieškovės atstovo paaiškinimo nustatyta, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buvo kiemas, be parkavimo vietų, kur ir iki aikštelės įrengimo buvo statomi automobiliai, bendrijos nariai nutarė ją sutvarkyti ir įrengti.

Kadangi atsakovė yra patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, šiuo turtu naudojasi, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir kiemo aikštelė esanti šalia nurodyto pastato, tai reiškia, kad atsakovė vadovaujantis CK 4.72 straipsniu yra šių bendro naudojimo objektų bendraturtė, todėl jai kyla pareiga proporcingai savo daliai sumokėti 1900 Eur išlaidas už kiemo aikštelės statybos darbus (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei ir likusiems bendrijos nariams neturi tekti rizika mokėti daugiau už automobilių parkavimo vietas, vien todėl, kad atsakovė atsisako tai daryti, ieškovė šiuo atveju vykdo tik daugiabučio namo administravimo funkcijas. Priešingu atveju, jeigu atsakovė, nesant jokio pagrindo, nemokėtų nustatytos sumos, būtų pažeisti kitų bendrijos narių, kurie jau sumokėjo arba sumokės nustatytą įmoką, interesai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog pareiga nagrinėjamu atveju atsiskaityti už susidariusį įsiskolinimą ieškovei tenka atsakovei, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1900 Eur skolos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė turi teisę savo nuožiūra naudotis jai priskirta automobilių parkavimo vieta, taip pat ir nusprendžiant dėl jos perleidimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, kad ieškinys yra įrodytas (CPK 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei priteistina iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018 m. birželio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi atsakovės atžvilgiu, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Tačiau šiuo atveju pripažintina, kad ieškovės ieškinio pareiškimą nulėmė tik atsakovės kaltas elgesys, t. y. ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies lėmė tai, kad tik ieškovei pareiškus ieškinį teismui, dalis ieškinio reikalavimo buvo įvykdyta. Todėl negalima spręsti, kad sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai. Kadangi nustatyta atsakovės kaltė dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo, mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Įvertinus ieškovės ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo dalies atsisakymo priežastis, tai yra, kad ieškovė dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl to, kad atsakovė dalį ieškovų reikalavimo įvykdė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, skola buvo apmokėta po ieškinio pateikimo teismui, kad ieškovė atliko veiksmus susijusius su skolos už komunalines paslaugas išieškojimu, ieškovės turėtos išlaidos už advokato pagalbą ir raginimą sumokėti skolą pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovei iš atsakovės priteistina 421,70 Eur už advokato pagalbą patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 95 Eur žyminio mokesčio. CPK 87 straipsnio 2 d. numato, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalies dėl 622,76 Eur ieškovė atsisakė, ieškovei grąžintina 11,25 Eur, paduodant ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 83,75 Eur priteistina iš atsakovės. Taigi iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 505,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės gyvenamųjų namų statybos bendrija „Liepojos aikštė“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti 622,76 Eur skolą už komunalines paslaugas ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą ieškinio dalį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bronida“ 1900 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 505,45 Eurų (penkis šimtus penkis eurus keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Liepojos aikštė“.

Grąžinti ieškovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Liepojos aikštė“ 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio, užduoties kodas ZG43816.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 17 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.