Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą ieškovė informuota tinkamai, prašymų bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nepareiškė, todėl, esant atsakovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovė veikia pagal 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-615. Skolų valdymo ataskaitoje apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius nurodyta, kad patalpų, (duomenys neskelbtini), savininkui už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. yra susidariusi 456,20 Eur skola. Pateikta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. FRB-SUT-15-000014, kuria administratorius įsipareigoja teikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini) ir Namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus, šiuo atveju – ieškovo, suteiktas paslaugas. 2016 m. spalio 11 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovė nuosavybės teise įsigijo poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kotedžą), esančias (duomenys neskelbtini). 2015-05-01 dalis patalpų savininkų su UAB „Jūros būstas“ pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kurios priede yra nurodyti visi šios sutarties dalyviai. Iki 2017-02-04 UAB „Jūros būstas“ paslaugas teikė sutartiniais pagrindais, t. y. 2015-05-01 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. 2017-02-04 daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos dalyvių susirinkime nutarta papildyti Jungtinės veiklos sutartį nauju dalyviu UAB „Jūros būstas“ (jos įnašu pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį). Taip pat nutarta išrinkti Jungtinės veiklos sutarties įgaliotiniu UAB „Jūros būstas“, nutraukti 2015-07-01 administravimo, bendro naudojimo objektų eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį, patvirtinti administravimo, bendro naudojimo objektų eksploatavimo ir teritorijos priežiūros tarifus. Nuo 2017-02-04 (2017-03-16 įregistruoti pakeitimai), UAB „Jūros būstas“ paslaugas teikė kaip Jungtinės veiklos dalyvių įgaliotinis. Daugiabučio namo butų ir kotedžų savininkai 2017-10-21 organizavo balsavimą raštu, kurio metu nuo 2017-10-30 buvo atsisakyta UAB „Jūros būstas“, kaip administratoriaus, bet kokios formos paslaugų, nutraukta 2015-05-01 poilsio paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos.

Dėl atsakovės dalyvavimo ir prisijungimo prie 2015-05-01 Jungtinės veiklos sutarties.

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra 2015-05-01 Jungtinės veiklos sutarties dalyvė. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog nėra sutarties dalyvė, niekada jokių prašymų ja tapti neteikė.

Jungtinės veiklos sutarties 27 punkte aiškiai nurodyta, kad raštišku patalpų savininkų prašymu Sutartis gali būti pakeista ar papildyta naujais dalyviais. Patalpų savininkas, netekęs teisių į namo patalpą, buvusią dalyvavimo Sutartyje pagrindu, praranda sutarties dalyvio statusą. Įgijęs teises į šią patalpą, kitas asmuo gali prisijungti prie Sutarties, pateikęs prašymą raštu įgaliotiniui. Įgaliotinis, gavęs asmens prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pakviečia asmenį, pateikusį prašymą, pasirašyti Sutartį. Nuo Sutarties pasirašymo momento asmuo tampa jos dalyviu (28 punktas). Kai Sutarties dalyvių skaičius nesudaro ¼ visų patalpų savininkų, įgaliotinis arba ne mažiau kaip ¼ patalpų savininkų Civilinio Kodekso 4.85 nustatyta tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo formos pasirinkimo (29 punktas). Sutarties 29¹ punkte numatyta, kad Sutartis pasibaigia patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo pasirinkimo arba teismo sprendimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad dalis patalpų savininkų yra sudarę su ieškove 2015-05-01 Jungtinės veiklos sutartį dėl šiame žemės sklype esančių pastatų bendro naudojimo objektų administravimo, tačiau atsakovė nėra šios sutarties dalyvė, t. y. neturi jokių sutartinių santykių. UAB „Jūros būstas“ savo 2017-10-03 elektroniniame laiške nurodė, kad nebuvo naujų jungtinės veiklos sutarties dalyvių: „<...> papildomų susirinkimo protokolų dėl sutarties papildymo naujais dalyviais nebuvo“. 2016-10-11 pirkimo - pardavimo sutartyje nėra jokio įrašo dėl dalyvavimo kokioje nors sutartyje, sutarties 6.1.2 p. nurodyta, kad „daiktas nėra įneštas į jungtinę veiklą“.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė patalpų savininke tapo nuo 2016 m. spalio 11 d., tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ji buvo informuota apie 2015-05-01 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį. Sutarčių sudarymo laisva jos šalių valia principas reikalauja, jog jungtinės veiklos dalyviai būtų informuoti apie tokios sutarties sudarymą.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu, bendro naudojimo objektų administravimo forma buvo Jungtinės veiklos sutartis, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės dalyvavimą 2015-05-01 Jungtinės veiklos sutartyje, todėl konstatuotina, kad, atsakovės su ieškove nesiejo jokie sutartiniai santykiai ir atsakovė S. Š. nėra 2015-05-01 Jungtinės veiklos sutarties dalyvė. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi vykdyti Jungtinės sutarties dalyvių susirinkimo sprendimų, nuosavybės teise yra įsigijusi tik poilsio patalpas (kotedžą) nurodytu adresu, tokiu būdu ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo pareikštą reikalavimą.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų

Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.86 straipsnio l dalį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Taigi, pirmiausia, turi būti nustatyta, ar yra bendro turto, kurį bendraturčiai turi pareigą išlaikyti, t. y. ar atsakovei skolos laikotarpiu priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais kažkokie objektai.

Atsakovė nurodė, kad visos pastato konstrukcijos tik teoriškai priskiriamos bendro naudojimo, tačiau kotedžai turi savarankiškas nepriklausomas nuo daugiabučio namo visas pastato konstrukcijas. Kaip jau buvo nustatyta, sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra trijų aukštų daugiabutis pastatas, turintis 9 butus ir 7 atskiri pastatai – kotedžai. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad nors šie pastatai yra viename žemės sklype, tačiau jie neturi bendro naudojimo patalpų (laiptinių, rūsių, stogų ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovei priklauso būtent vienas iš 7 kotedžų, kuris suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas. Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad žemės sklypui yra suteiktas bendras adresas (duomenys neskelbtini), o jame esančiam pastatui suteiktas atskiras adresas (duomenys neskelbtini).

Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018).

Byloje nenustatyta ir nepateikta įrodymų, kad atsakovė skolos laikotarpiu būtų įgijusi bendrosios dalinės nuosavybės objektų – bendro turto, kurio atžvilgiu būtų galima taikyti CK 4.76 straipsnyje įtvirtintas normas, ir kad ieškovė atsakovės sutikimu teikė jai kokias nors paslaugas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turi pareigą ieškovei, kaip bendro naudojimo turtą administruojančiam subjektui, kuri kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, mokėti už suteiktas paslaugas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl 5 proc. palūkanų

Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 150 Eur advokatui, taip pat patyrė 38,86 Eur už VĮ „Registrų centro“ dokumentų išdavimą, iš viso 188,86 Eur, ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, šis atsakovės prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“ 188,86 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. Š..

Ieškovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.