Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo Mariaus Kuzminovo skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-637 netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą - galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. gruodžio 2 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 1 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-637 netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad A. P. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, bausmę atlieka pirmą kartą, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą vieną kartą paskatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuteistajam nėra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, todėl darytina prielaida, kad paleistas lygtinai nekeltų pavojaus visuomenei (grėsmių gyvybei ir sveikatai požiūriu). Asmuo rodo motyvaciją keistis, jis lankė nuostatų keitimo grupės užsiėmimus, kur specialistės nuomone buvo aktyvus motyvuotas dalyvis. Nors nuteistasis ir pripažįsta impulsyvumą ir tam tikras problemas, tokias kaip narkotikų vartojimas bei jų neigiamas socialinis poveikis, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų jas spręsti ir nesuvokia savo elgesio pasekmių. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje vykdo darbinę veiklą, tačiau asmenį remia ir artimieji. Ryšiai su artimaisiais yra, bet jie asmens sprendimams, pasirinkimams neturi įtakos. Nuteistasis neturi patvirtintos galimos darbo vietos, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos minimaliai dengia savanoriškai (pagal pateiktus dokumentus privalo išmokėti - 11 660,90 Eur., išmokėta - 30,47 Eur., finansiniai įsiskolinimai pradėti dengti tik paskutiniu metu). Asmuo teistas tris kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Veikė bendrininkų grupėje, sąmoningai, žinodamas kokia atsakomybė gresia. Nusikalstama veika įvykdyta dėl finansinės naudos siekimo. Nuteistasis linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, teigia, kad nesiekė naudos, o padėjo draugams, savo elgesio pasekmių ir žalos, kurią sukėlė platindamas narkotines medžiagas, jis neįžvelgia. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad gebėjimas pripažinti savo elgesio problemas ir pasekmes galėtą ženkliai sumažinti pakartotinį nusikalstamumą, todėl nuteistajam rekomenduojama įsitraukti į kompleksines elgesio korekcijos priemones, kurios skatintų atsakomybės prisiėmimą, impulsyvumo valdymą ir problemų sprendimą. Maža oficiali darbinė patirtis apsunkintų asmens reintegraciją. Nuteistasis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje. Nuteistasis turi problemų dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis jam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių ir savikritiškumo savo paties atžvilgiu. Kriminogeniniai dinaminiai veiksniai išlieka aktualūs ir reikalauja tęstinio valdymo struktūruotoje aplinkoje. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. P. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo 2025 m. birželio 10 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. P. nesusidūrė su pastovios gyvenamosios vietos problemomis, tačiau deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, nuteistojo teigimu gyvenamosios vietos nedeklaruoja, kadangi jis įtrauktas į laukiančiųjų socialinio būsto eilę Kaune. Atvykęs į bausmės atlikimo vietą sutiko dirbti įstaigos siūlomą darbą, nuo 2025 m. sausio 14 d. dirba Pravieniškių 1-ojo kalėjimo siuvykloje darbininku (vienetininku). 2025-05-29 Finansų skyrius pateikė informaciją, kad A. P. pagal gautus patvarkymus turi išmokėti - 11660,90 Eur, išmokėta - 30,47 Eur, pagal prašymą - 0,00 Eur. Nuteistasis pokalbio metu pasakoja, kad finansiškai paremia artimieji, pats dirba ir gauna atlyginimą, taip pat savarankiškai moka po 20 Eur VMI siekdamas mažinti turimus įsiskolinimus. Prie skundo taip pat pateikti įrodymai (bankinio mokėjimo nurodymo kopijos 2025 m. gegužės, birželio ir liepos mėn.), kad A. P. moka įsiskolinimus VMI pagal išgales. Nuteistasis palaiko ryšius ir bendrauja su broliu, motina ir sugyventine, sugyventinės anūku. Nuteistojo teigimu, jis yra pats atsakingas už savo veiksmus. Artimieji lanko priklausančių pasimatymų metu, bendrauja skambučiais iš taksofono. Nuteistasis šiuo metu tvirtina, kad yra apsisprendęs kurti socialiai priimtiną gyvenimo būdą, bausmės atlikimo metu geba laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių. Pats nuteistasis pasakoja, kad per bausmės atlikimo laiką daug ką apmąstė, suprato, kokias klaidas darė, lankė nuostatų keitimo grupės užsiėmimus, kur specialistės nuomone buvo aktyvus motyvuotas dalyvis. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis nesiteisina savo nusikalstamo elgesio ir rodo motyvaciją keistis, geba laikytis taisyklių bausmės atlikimo metu ir dalyvavo nuostatų keitimo grupės užsiėmimuose. Aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose, lankė ir baigė „Priklausomybių prevencijos“ grupę, dalyvavo emocinės gerovės grupės užsiėmimuose, nuostatų keitimo grupės veikloje, motyvaciniuose pokalbiuose su RS specialistais apie gyvenimo stilių ir draugus, socialinius ryšius, mąstymą ir elgesį, nuostatas, įsiskolinimų dengimą, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksmus ir siekia juos valdyti, įsitraukia į resocializacijos procesą, suvokia taikytų priemonių naudą, bendrauja mandagiai ir pagarbiai. Per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą vieną kartą paskatintas (2025 m. birželio 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – kaip jau buvo minėta, nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teismo nuomone, A. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; savo nusikalstamu elgesiu išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu – kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam buvo 2025 m. sausio 8 d. atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartot nusikalstamo elgesio rizika, 2025 m. birželio 4 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, t. y. per visą bausmės atlikimo laiką nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė – nekito. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. P. anksčiau yra teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jam būdingas nusikalstamų veikų modelis – nusikalstamo sveikos įvykdytos siekiant finansinės naudos (nuteistas už neteisėtą naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų realizavimą ir už psichiką veikiančių medžiagų platinimą). „Sodra“ duomenimis asmens oficiali darbinė patirtis stokoja stabilumo, ir atsižvelgiant į tai jog asmuo yra 53 m. amžiaus yra menka, oficialiai dirbta apie 3 metus. Darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti nustatytas taisykles ir įstatymus t. y. nuteistas nebe pirmą kartą, eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Veikė bendrininkų grupėje sąmoningai žinodamas kokia atsakomybė gresia. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas nuteistasis pripažįsta, kad aplinkos veiksniai (pažįstami asmenys, su kuriais tuo metu bendravo, narkotinių medžiagų vartojimas ir galimybė jų gauti - turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Įvykdytas veikas linkęs sumenki, nesureikšminti padarytos žalos. Nuteistasis pripažįsta impulsyvumą - pirmiausia veikia, o tik vėliau svarsto, ar jo poelgis buvo tinkamas, linkęs pateisinti savo veiksmus, teigdamas, kad nesiekė asmeninės naudos, o veikė norėdamas padėti draugui, turėdamas tam galimybes. Nuteistasis pripažįsta problemas - narkotikų vartojimą bei bendravimą su asmenimis, skatinančiais nusikalstamą elgesį, tačiau aktyviai jų nesprendė. Savo elgesio pasekmių - galimos žalos, kurią sukėlė platindamas psichiką veikiančias medžiagas - jis neįžvelgia. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Ši aplinkybė neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atkreiptinas dėmesys, kad skunde minimomis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d rekomendacijomis Rec (2003)22 (toliau – Rekomendacijomis) tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos sityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisei aktuose - Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo A. P. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-637 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-637 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.