Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorei Laimai Bereikaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 9 dalimi, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir skirta bausmė – 30 parų areštas;

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

5. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 64(1) straipsniu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

7. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

8. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 64(1) straipsniu, skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių;

9. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 10 MGL (500 Eur) bauda;

10. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 26 parų areštas;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skirta bausmė – 42 parų areštas;

13. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

14. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

15. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, 63 straipsnio 4, 9 dalimis, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

16. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, skirta bausmė – 30 parų areštas;

17. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, BK 64(1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

18. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

19. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (5 baudžiamieji nusižengimai) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 64-1 straipsniu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

21. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirta bausmė – 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

23. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

24. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas;

25. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64(1) straipsnio 1, 2 dalimis, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

26. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 9 mėnesiams;

27. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė 2023 m. birželio 23 d. nutartimi buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams 10 dienų. 2023 m. rugsėjo 4 d. atliko jai skirtą laisvės atėmimo bausmę;

29. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (5 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 30 parų arešto. 2024 m. gegužės 27 d. paleista iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo atlikusi paskirtą bausmę;

30. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 20 parų areštas;

31. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms;

32. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 35 parų areštas;

33. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta bausmė – 30 parų areštas;

34. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirta subendrinta bausmė – areštas 45 paroms;

35. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, skirta bausmė – 30 parų areštas,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. S. T.-S. 2024 m. kovo 1 d. apie 08:34 val. būdama UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pavogė nedidelės vertės svetimą - UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą, o būtent: iš parduotuvės lentynų paėmė 15 vnt. saldainių „MERCI GROSSE SALDAINIAI 250 gr.“, kurių vieneto vertė 5 Eur 59 ct., bendros 83 Eur 85 ct. vertės, 2 vnt. saldainių „FERRERO COLLECTION SALDAINIAI 172 gr.“, kurių vieneto vertė 7 Eur. 49 ct., bendros 14 Eur 98 ct vertės ir 9 vnt. saldainių „MERCI CRISPY ALMOND SALDAINIŲ RINKINYS“, kurių vieneto vertė 6 Eur 49 ct., bendros 58 Eur 41 ct. vertės, prekes įsidėjo į rankinę ir išėjo iš parduotuvės šių prekių apmokėjimui nepateikusi, tokiu būdu UAB „IKI Lietuva“ padarė 157 Eur 24 ct turtinę žalą.

2. Be to, ji 2024 m. balandžio 4 d. apie 10:22 val. būdama UAB „LIDL Lietuva“ parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pavogė nedidelės vertės svetimą - UAB „LIDL Lietuva“ priklausantį turtą, o būtent: iš parduotuvės lentynų paėmė 8 vnt. konjako „HENNESSY“, kurio vieneto vertė 35 Eur 99 ct, bendros 287 Eur 92 ct vertės ir išėjo iš parduotuvės šių prekių apmokėjimui nepateikusi, tokiu būdu UAB „LIDL Lietuva“ padarė 287 Eur 92 ct turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamosios gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė ir gynėjas, kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

5.3. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti UAB „IKI Lietuva“ pateikti vaizdo kamerų stebėjimo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti, kaip 2024 m. kovo 1 d. apie 08:33 val. moteris šviesių ilgų plaukų, surištų į uodegą, iš lentynos ima prekes. Moteris apsirengusi mėlynos spalvos kelnėmis, tamsia striuke. Avi šviesios spalvos batus, šviesios spalvos kuprine ant nugaros. Pirmu kartu moteris paima 9 vnt. žalios spalvos saldainių dėžučių. Antru kartu paima 8 vnt., o trečiu kartu 7 vnt. raudonos spalvos saldainių dėžučių. Ketvirtu kartu paima dvi saldainių dėžutes. Paimtas prekes ji sudeda į spalvotą pirkinių krepšelį, po to išeina iš prekybos centro nesumokėjusi už prekes (t. 1, b. l. 98-100).

5.4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. L. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodė, kad pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18134-24 peržiūrint vaizdo įrašą, vagystę įvykdęs moteriškos lyties asmuo atpažintas kaip S. T.-S., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris atpažinta, nes ji ne vieną kartą yra įvykdžiusi administracines ir nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į asmens rūbus, eiseną, veido bruožus, šukuoseną, abejonių dėl tapatybės nekyla. (b. l. 108).

6.1. Liudytojas V. R. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ AG UAB, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 4 d. atvyko į darbą 08:00 val., nuėjo į postą, ten pildė reikiamus dokumentus, patikrino patalpas, suskaičiavo prekes. Eidamas prekybos salėje pro alkoholinių gėrimų skyrių pastebėjo, kad viršutinėje lentynoje trūksta daug alkoholinių gėrimų ir nuėjo į savo darbo postą per kameras pažiūrėti, ar alkoholį, kurio buvo daug paimta iš lentynos, nupirko ar išnešė nesusimokėję. Atsisukęs vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad moteris šviesių plaukų, su kailine liemene, rankose laikydama geltoną pirkinių krepšį, atėjusi į alkoholinių gėrimų skyrių iš viršutinės lentynos įsidėjo aštuonis butelius konjako į turėtą geltonos spalvos pirkinių krepšį ir išėjo iš parduotuvės per parduotuvės įėjimą, už prekes nesusimokėjusi. Pačio vagystės fakto nematė, kadangi tuo metu dirbo prekybos salėje, apie vagystę suprato tik peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras. (b. l. 55).

6.2. UAB „Lidl Lietuva“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 4 d. apie 10:22 val., UAB „Lidl Lietuva“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje buvo pastebėtas nenustatytos tapatybės asmuo, pasisavinęs bendrovės prekių ir pasišalino iš prekybos salės už jas nesusimokėjęs. Bendra nustatyta visų pasisavintų prekių vertė bei bendrovei padaryta žala 287 Eur 92 ct, t. y 8 vnt. konjako „Hennessy“, kurio vieneto vertė 35 Eur 99 ct (b. l. 26-28).

6.3. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti UAB „Lidl Lietuva“ pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose matyti, kaip iš lauko pusės prie parduotuvės „Lidl“ įėjimo stovi moteris, kuri įeina pro pagrindinį parduotuvės įėjimą ir eina link prekybos salės. Moteris vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, kurie surišti į kuodą. Moteris dėvi mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis, dėvi rausvos spalvos megztinį, dėvi tamsiai rudos spalvos liemenę su kailio apykakle, dėvi juodos spalvos sportiniais batais, ant pačių dėvi juodos spalvos kuprinę. Minėta moteris pro automatinius parduotuvės vartus įeina į prekybos salę, su savimi nešasi geltonos spalvos „Lidl“ pirkinių maišelį, vaikšto pro prekybos salę ir nueina pro saldumynų, vaisių ir daržovių skyrių. Po to ateina į alkoholinių gėrimų skyrių, apžiūrinėja prekes, tada nueina link gaiviųjų gėrimų skyriaus, ten iš apatinės lentynos paima tamsios spalvos butelį, kurį laiko rankose ir toliau apžiūrinėja prekes. Tada moteris, paėjusi šiek tiek toliau, ties gaiviųjų gėrimų skyriumi, atsistoja už viduryje sukrautos gėrimų paletės, ten pastovėjusi, prieina prie gaiviųjų gėrimų lentynos, padeda rankose laikytą tamsios spalvos butelį ir sugrįžta į alkoholinių gėrimų skyrių, iš viršutinės alkoholinių gėrimų lentynos paima 8 butelius ir įsideda į turėtą geltonos spalvos pirkinių „Lidl“ maišelį bei su paimtais gėrimais nueina link gaiviųjų gėrimų skyriaus, ten sustoja pasitaiso į pirkinių maišelį sudėtus butelius ir iš gaiviųjų gėrimų skyriaus išeina, pasuka kairėn, praeina pro atsidariusius parduotuvės įėjimo automatinius vartelius tuo metu, kai į parduotuvę su pirkinių vežimu įeina vyras, pro prekybos kasas ji neina. Matoma kaip pro parduotuvės įėjimą minėta moteris išeina. Niekas minėtos moters sustabdyti nebando ir nesiima jokių aktinių veiksmų jai sustabdyti. (b. l. 43-48).

6.4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja L. P. tarnybiniame pranešime dėl asmens atpažinimo nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrint vaizdo įrašą, vagystę įvykdęs moteriškos lyties asmuo atpažinta kaip S. T.. Moteris atpažinta, nes ne vieną kartą yra vykdžiusi administracines ir nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į asmens rūbus, eiseną, veido bruožus, šukuoseną, abejonių dėl tapatybės nekyla. (b. l. 55).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

7. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

8. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. T.-S. padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas dvi nusikalstamas veikas pasitvirtino. Kaltinamoji S. T.-S. kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų iš skirtingų parduotuvių skirtingomis kaltinime nurodytomis datomis prisipažino visiškai, gailėjosi, nurodė, jog vogė prekes norėdama jas parduoti. Kaltinamosios kaltę be jos paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – UAB „Lidl Lietuva“ pareiškimas, UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas, vaizdo medžiaga, apžiūrėta daiktų apžiūros protokolais, liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti aukščiau nurodyti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

9. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos, jos atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi kaltinamoji 2024 m. kovo 1 d. apie 8.34 val. iš UAB „IKI Lietuva“ priklausančios parduotuvės pagrobė įvairių saldainių bendros 157,24 eurų vertės. Savo veiksmais padarė parduotuvei UAB „IKI Lietuva“ 157,24 eurų turtinę žalą. Be to, ji 2024 m. balandžio 4 d. apie 10.22 val. būdama UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvėje „Lidl“ slapta pagrobė svetimą - UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį bendros viso 287,92 Eur vertės turtą (8 vnt. konjako „HENNESSY“). S. T.-S., anksčiau ne kartą teista už vagystes, neabejotinai suprato, kad vagia daiktus, žinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė ir tai suprasdama vogė, nes norėjo taip daryti. Taigi, kaltinamoji suvokė, kad veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė, kas rodo tyčinę kaltinamosios kaltę. Taigi, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

10. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininkės asmenybę, jos vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

11. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

12. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

13. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, tačiau įvertinus jos parodymų turinį (kaltinamoji dėl savo poelgio apgailestavimo neišreiškė) bei teistumų dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams istoriją, nėra pagrindo išvadai, kad aptariamu atveju nustatyti visi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį sudarantys elementai, t. y. nenustatytas nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamoji yra linkusi nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, sistemingai daro analogiškas vagystes, daugybę kartų teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, be to bausta administracine tvarka už vagystes, o teisme nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama analogiškos ne vienos nusikalstamos veikos padarymu. Pabrėžtina ir tai, kad ji, atlikus laisvės atėmimo bausmes taip pat už eilę vagysčių, grįžus iš įkalinimo įstaigos savo nusikalstamas veikas tęsė iki kol nebuvo sulaikytas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs šių objektyvių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamoji savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu ji stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytos nusikalstamos veikos kylančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamosios prisipažinimo nepripažįsta kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

14. Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

15. Kaltinamoji psichiatrijos ligų įstaigoje neregistruota, konsultuota/gydyta dėl priklausomybės ligų, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti S. T.-S. psichiatrinę ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo), todėl abejoti jos pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ji oficialiai nedirba, anksčiau teista trisdešimt penkis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu kaltinamoji teisiama trisdešimt šeštą kartą, kaip matyti, anksčiau skirtos bausmės, tame tarpe ir realios arešto bei laisvės atėmimo bausmės, jos neatgrasė nuo naujų analogiškų veikų darymo. Teismuose nagrinėjamos dar ne viena baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu dėl analogiškų veikų padarymą. Kaltinamoji taip pat už vagystes daug kartų bausta ir administracine tvarka, skirtų baudų nemoka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamoji turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąją neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad sankcijose numatytos kitos bausmės rūšys, nesusijusios su laisvės atėmimu, kaltinamajai įtakos neturės. Kadangi kaltinamoji nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausia bausmės rūšis –bauda, netikslinga, o laisvės apribojimo bausmė neatitinka veikų pavojingumo, sistemingumo bei kaltinamosios neigiamos charakteristikos, tokiomis bausmėmis, įvertinus ankstesnius teistumus, skirtų bausmių efektyvumą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - areštą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarinius, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriamų bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui.

16. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamosios elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamoji inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, kas rodo jos atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jai skirtas bausmes, jų tikslus, ji išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jai bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamoji teista net 35 kartus, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jai nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, ji linkusi pažeidinėti įstatymus, svetimo turto vagystės yra kaltinamajai būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo kaltinamosios nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąją charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti ją nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, juolab bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam ne pirmą kartą nuteisiamam arešto bausme apskritai pagal įstatymą negalimas.

17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis arešto bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

18. Kadangi kaltinamoji S. T.-S. kalta prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

19. S. T.-S. atžvilgiu yra priimti du teismo baudžiamieji įsakymai: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. baudžiamasis įsakymas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. baudžiamasis įsakymas, tačiau minėti procesiniai sprendimai nuosprendžio priėmimo dienai nėra įsiteisėję, todėl bausmės nebendrintinos.

IV. Dėl civilinių ieškinių

20. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

21. Baudžiamojoje byloje UAB „IKI Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį 157,24 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „Lidl Lietuva“ nurodė, jog civilinio ieškinio neteiks. Kaltinamoji S. T.-S. su jai pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamosios veiksmų, t. y. dėl jos padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajai inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

22. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje, kaip bylos medžiaga.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

25. Teismui pripažinus S. T.-S. kalta dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šios kaltinamosios gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

26. Nors byloje dar nėra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nedirba, šiuo metu atlieka arešto bausmę, nenustatyta, kad turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi nesumokėtų administracinių baudų, į tai, kad kaltinamosios gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismas sprendžia, kad kaltinamosios finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteistinos iš kaltinamosios valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. T.-S. pripažinti kalta 2024 m. kovo 1 d. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

S. T.-S. pripažinti kalta 2024 m. balandžio 4 d. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir S. T.-S. paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. T.-S. 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamosios S. T.-S. UAB „IKI Lietuva“ naudai 157,24 Eur (šimtą penkiasdešimt septynis eurus 24 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. T.-S. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje, kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti S. T.-S., kad konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į Bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras. Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, ne vėliau kaip per tris paras nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos konvojuojami į šio kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka parinktą arešto bausmės atlikimo vietą. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.