- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-48-844/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15051-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- S. T.-S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Saulius Majauskas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 14.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. T.-S. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir nuteista:
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. kovo 1 d. įvykdytos vagystės) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. balandžio 4 d. įvykdytos vagystės) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. T.-S. paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir S. T.-S. paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.
Taip pat šiuo nuosprendžiu visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys ir jos naudai iš S. T.-S. priteista 157,24 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 24 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. T.- S. nuteista už tai, kad:
1.1. 2024 m. kovo 1 d. apie 08:34 val. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pavogė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: iš parduotuvės lentynų paėmė 15 vnt. saldainių „MERCI GROSSE SALDAINIAI 250 gr.“, kurių vieneto vertė 5 Eur 59 ct, bendros 83 Eur 85 ct vertės, 2 vnt. saldainių „FERRERO COLLECTION SALDAINIAI 172 gr.“, kurių vieneto vertė 7 Eur 49 ct, bendros 14 Eur 98 ct vertės, ir 9 vnt. saldainių „MERCI CRISPY ALMOND SALDAINIŲ RINKINYS“, kurių vieneto vertė 6 Eur 49 ct., bendros 58 Eur 41 ct. vertės, prekes įsidėjo į rankinę ir išėjo iš parduotuvės šių prekių apmokėjimui nepateikusi, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 157 Eur 24 ct turtinę žalą.
1.2. 2024 m. balandžio 4 d. apie 10:22 val. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės pavogė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: iš parduotuvės lentynų paėmė 8 vnt. konjako „HENNESSY“, kurio vieneto vertė 35 Eur 99 ct, bendros 287 Eur 92 ct vertės ir išėjo iš parduotuvės šių prekių apmokėjimui nepateikusi, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 287 Eur 92 ct turtinę žalą.
2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad S. T.-S. kaltė yra įrodyta jos paties prisipažinimu ir kitais byloje ištirtais įrodymais – UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ pareiškimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, vaizdo medžiaga, daiktų apžiūros protokolais, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, padarytos veikos atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo), sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, jog S. T.-S. už jos padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos arešto bausmės, jų dydžius nustatant artimus vidurkiui.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. T.-S. nurodo nesutinkanti su jais paskirtos bausmės dydžiu, prašo suteikti galimybę gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Apeliantė teigia, kad nusikalstamas veikas įvykdė norėdama gauti narkotinių medžiagų, nuo kurių yra priklausoma, todėl priverstinis gydymas praverstų labiau, nei arešto bausmės atlikimas, po ko, ne faktas, kad ji toliau nedarys analogiškų nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistosios skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji nurodė viską išdėsčiusi savo apeliaciniame skunde, daugiau neturinti ką pasakyti. Jos gynėjas palaikė pateiktą apeliacinį skundą, prašė pripažinti S. T.-S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei paskirti apeliantei švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios S. T.-S. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar civilinei ieškovei priteistos piniginės sumos turtinei žalai atlyginti dydžio. S. T.-S. nesutinka tik su jai paskirta bausme. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
8. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantė buvo nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei apsvarstęs BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytų bausmių efektyvumą įgyvendinant BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nusprendė, jog S. T.-S. už jos padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos savo rūšimi pačios griežčiausios bausmės – areštas. Apeliaciniame skunde nuteistoji neprašo pakeisti jai paskirtų arešto bausmių švelnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis, t. y. viešaisiais darbais, bauda ar laisvės apribojimu, ar nustatyti trumpesnį jų terminą. Skunde S. T.-S. nurodo, jog, tikėtina, kad, net ir atlikusi arešto bausmę, dėl turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms ji ir toliau vykdys vagystes, dėl ko tikslingiau jai būtų skirti priverstinį gydymą. Taigi, kaip galima suprasti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, nuteistoji prašo jai skirtą galutinę subendrintą arešto bausmę pakeisti priverstiniu gydymu.
9. Vertindama tokį apeliacinio skundo prašymą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog bausmių, kurios gali būti skiriamos kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažintiems asmenims, sąrašas yra įtvirtintas BK 42 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Šiame sąraše S. T.-S. prašomos skirti bausmės – priverstinio gydymo – nėra. Antra, priverstinis asmens gydymas yra taikomas tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais. Priverstinis asmens gydymas (priverčiamosios medicinos priemonės) baudžiamajame procese taikomas tik asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, bei asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Duomenų, jog jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistoji dėl turimų psichikos sveikatos sutrikimų negalėjo suvokti jų pavojingumo ar valdyti savo veiksmų, ar šiuo metu sirgtų kokia nors liga, dėl kurios negalėtų atlikti bausmės, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. T.-S. psichiatrijos ligų įstaigoje neregistruota, nors buvo konsultuota/gydyta dėl priklausomybės ligų, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad skirti jai psichiatrinę ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo). Taigi, nagrinėjamu atveju sąlygos, kurios būtų pagrindas apeliantei skirti priverstinį gydymą, nenustatytos. Tai, kad ji turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų nėra pagrindas ją priverstinai gydyti.
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą, esant jo sutikimui, teismas gali įpareigoti nuteistą asmenį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai jam paskiriama laisvės apribojimo bausmė ar atidedamas paskirtos arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tačiau, įvertinusi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti už atskiras jos įvykdytas nusikalstamas veikas apeliantei paskirtų arešto bausmių ir, atitinkamai, nustatytos subendrintos bausmės laisvės apribojimu ar taikyti jai BK 75 straipsnio nuostatas.
11. S. T.-S., veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų – siekdama įgyti turto, kurį pardavus būtų galima gauti lėšų narkotinėms medžiagoms nusipirkti, įvykdė dvi vagystes iš parduotuvių. Pagal pagrobto turto vertę, atitinkančią padarytą žalą, jos įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams ir yra baigtos. Iki šioje byloje jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltininkė buvo teista net dvidešimt devynis kartus, visus juos už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, daugiausiai vagystes. Be to, po šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantės atžvilgiu buvo priimti dar šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais ji pripažinta kalta už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Nuteistoji už smulkias vagyste ne kartą bausta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jai paskirtų baudų nemoka. Įvertinus tai, kad S. T.-S. sistemingai daro nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ir administracinius nusižengimus, kuriais kėsinasi į svetimą turtą, neigiamai vertintina ir tai, kad ji niekur nedirba. Apeliantės atsakomybę sunkinančių ir ją lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji kaltę pripažino visiškai, tačiau įvertinęs jos kriminogeninę praeitį, duomenis apie jos baustumą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka bei tai, kad dėl savo poelgio ji teisme neapgailestavo, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis) numatyta aplinkybė negali būti pripažinta lengvinančia S. T.-S. atsakomybę, kadangi nenustatyti visi jos turinį sudarantys elementai, t. y. nenustatytas nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių. Pažymėtina, kad nuoširdžiai besigailinti įvykdžius nusikalstamas veikas, nuteistoji nenurodė ir pateiktame skunde ar bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Jos išdėstytos mintys žemesnės bei aukštesnės instancijos teismuose taip pat neleidžia spręsti, kad apeliantė kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų.
12. Ankstesnėje pastraipoje aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistoji dėl turimos priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms nuolat pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, kas patvirtina, jog ir šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo įvykdytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis jos pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydama jai taikomų itin griežtų sankcijų (S. T.-S. praeityje ne kartą buvo taikytos arešto, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės), nuteistoji dėl savanaudiškų, moralės bei įstatymų nuostatoms prieštaraujančių tikslų (noro ir toliau svaigintis narkotinėms medžiagomis) ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdama jų turtą, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos už areštą švelnesnės bausmės, o kartu ir nustatyta galutinė subendrinta ne arešto bausmė, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors įvertinus nuteistosios praeitį, iš esmės galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vargu, ar arešto bausmės atlikimas paveiks S. T.-S. taip, kad ji, išėjusi į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau skiriama bausme siekiama ne tik šio tikslo, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei atimti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, kas įmanoma tik skyrus apeliantei arešto bausmę.
13. Įvertinusi nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, tai, kad jos yra jai būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, aptartus itin neigiamai apeliantę charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju nenustatyta ne tik jos atsakomybę sunkinančių, bet ir ją lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik S. T.-S. skirtinų bausmių rūšį, bet ir jų trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų jos nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajai buvo paskirtos vos kiek už vidurkį didesnės arešto bausmės, kurias bendrinant, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, buvo parinktas nuteistajai palankesnis bendrinimo būdas – bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies, o ne visiškai, prie vienos iš bausmių pridedant vos pusę (15 dienų) bausmės, paskirtos už kitą nusikalstamą veiką.
14. Duomenys apie ankstesnius nuteistosios teistumus ir baustumus už įvykdytus administracinius nusižengimus, tas faktas, kad ji kritiškai savo elgesio nevertina, nededa pastangų savarankiškai spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kas sumažintų jos riziką pakartotinai nusikalsti, taip pat neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas, pagal įstatymą, yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, arešto bausmės vykdymas S. T.-S. neatidėtinas.
15. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tiek už atskiras jos įvykdytas nusikalstamas veikas apeliantei paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, ne per griežtos, jos neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos (91 straipsnis) įpareigoja bausmės atlikimo vietos administraciją užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems (atliekantiems tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmę) gydytis nuo šių ligų. Taigi gydytis nuo turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms nuteistoji turės galimybę ir jai paskirto arešto vykdymo metu. Esant tokioms išvadoms, S. T.-S. skundas atmetamas, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendį galioti pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria
nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.