Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M. R. Žukas, sekretoriaujant Julijai Grinko, dalyvaujant ieškovei O. M. ir jos atstovui advokatui Mariui Grucei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui, nedalyvaujant atsakovui S. M. trečiajam asmeniui AB „B. F.“,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. M., trečiajam asmeniui AB „B. F.“, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių sudaryta 2012-10-20 Vaidotų Šv. A. P. Atsivertimo bažnyčioje, kuri 2012-10-25 apskaityta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 373). Iš gimimo liudijimo matyti, kad iki santuokos ieškovei ir atsakovui 2008-05-03 gimė sūnus L. M. (a/k (duomenys neskelbtini) kuris yra nepilnametis. Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2015 metų gegužės mėnesio, o atskirai gyvena nuo 2016 metų birželio mėnesio. Šalys santuokoje registruoto nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi; ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamas turtas (50.84 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. 4198-2017-4017:0007, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Pagirių šen., Vilniaus r.; 0.12 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4167-1400-0533, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 21850/65550 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1294-0615, esančio adresu Juodiškių k., Rukainių šen., Vilniaus r.; 18/91 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1594-2959, esančio adresu Juodiškių k., Rukainių šen., Vilniaus r.; 26/103 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1594-3112, esančio adresu Juodiškių k., Rukainių šen., Vilniaus r.) ir kilnojamas turtas (automobiliai: R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (išregistruotas); Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (išregistruotas)) įgyti dar iki santuokos sudarymo. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto įregistruota nėra. Atsakovo vardu įregistruotas kilnojamas turtas, automobilis O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (išregistruotas), įgytas dar iki santuokos sudarymo.

Dėl santuokos įrašo panaikinimo.

Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, nes negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio pakankamai ilgą laiką, atsakovas nepalaiko bendravimo su šeima. Ieškovės vertinimu, abu jie kalti dėl šeimos iširimo, nes nei vienas iš jų neieškojo sprendimo kaip išsaugoti šeimą, be to teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas girtavo bei smurtavo prieš ieškovę, tačiau ieškovė nurodytų aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, atsiliepimo nepateikė. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis tokiomis sąlygomis neįmanomas, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti ir yra visos sąlygos ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau kaip jau minėta, tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, kuri tik apskaityta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose, santuoka tarp šalių ne nutrauktina, o panaikintinas santuokos apskaitos įrašas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.61 str. 2 d., (duomenys neskelbtini)178, 197, 185-186 str.). Ieškovės prašymu terminas susitaikymui neskirtinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti jai santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui prigimtinę pavardę – „M.“. Atsakovas savarankiško reikalavimo nereiškė, prieštaravimų dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo nepateikė. Todėl, ieškovės prašymu, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei santuokinė „M.“, atsakovui prigimtinė „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio L. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. M. (a/k (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kad berniukas nuo gimimo yra prižiūrimas motinos, ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje ir skyriaus atstovas teismo posėdžio metu duotoje išvadoje vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina pritaria. Todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina O. M. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Todėl toliau vertintina abiejų tėvų turtinė padėtis bei nepilnamečio L. M. poreikiai. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnui 8 metai, vaikas neturi sveikatos problemų. Ieškovė, nepilnamečio vaiko poreikių nedetalizuodama, teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, ji prašanti iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį; ieškovės manymu, 200 Eur suma per mėnesį šiai dienai būtų pakankama, kad jos ir Atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiai (maistui, aprangai, kt. reikmėms, vaistams, žaislams ir pramogoms) būtų patenkinti. Pažymėtina, kad vaikas mažametis, todėl savaime suprantama, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, vaikui tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Be to, būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės, o spartus kainų kilimas taip pat įtakoja vis didesnį piniginių lėšų poreikį vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Teismas negali ieškovei nurodyti, kiek ji turi išleisti vaikui maistui, drabužiams ar avalynei, tačiau pažymėtina, kad vertinant vaiko poreikius ir priteisiant išlaikymą turi būti vadovaujamasi protingumo bei proporcingumo kriterijais. Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, laisvalaikiui. Teismo vertinimu 200 Eur suma 8 metų, nors ir neturinčiam sveikatos problemų, vaiko išlaikymui yra maža, neatitinkanti protingumo ir proporcingumo kriterijų, juolab kai šalyje minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 380 Eur). Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (kaip minėta šiuo metu 380 Eur su mokesčiais) (Lietuvos A. T. nutartys Nr.3 K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009). Todėl vertinant vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnamečio L. M. protingiems poreikiams patenkinti 380 Eur suma, nuo kurios mokesčiai neatskaičiuojami ir kuri pagal įstatymą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pakankama. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl teismo nurodytą sumą turi teikti abu tėvai. Tačiau, kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Todėl toliau vertintina šalių turtinė padėtis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nebe pirmus metus dirba pagal verslo liudijimą, pati ieškovė nurodžiusi, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 300 Eur. Duomenų apie turimas santaupas ar duomenų iš bankų apie lėšas banko sąskaitose ieškovė nepateikė. Ieškovė su vaiku gyvena savame bute, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kad visi vaiko poreikiai yra tenkinami, vaikas ugdomas, rūpinamasi vaiko sveikata bei mityba. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad teismas neturi galimybės nustatyti tikrosios ieškovės turtinės padėties, tačiau sprendžia, jog ji pakankamai gera, leidžianti jai tenkinti protingus vaiko poreikius. Plačiau teismas dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui abejonių, jog ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, nekyla.

Atsakovas yra jaunas, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą), darbingas žmogus, dirbantis, duomenų apie išlaikytinius nenustatyta. Atsakovas nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, kaip nurodė ieškovė, gyvena būste su tėvais. Teismo išreikalautais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, jog atsakovas dirba UAB „Arbana“, kur gauna, kaip matyti, minimalų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad šalys gyvena kurį laiką atskirai. Iš atsakovo nepilnamečiam vaikui yra priteistas laikinas išlaikymas po 100 Eur, duomenų apie laikino išlaikymo mokėjimą nėra. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis, nėra pakankamai gera. Teismas pirmiau nustatė, kad L. M. protingiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 380 Eur suma. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl teismo nurodytą sumą turi teikti abu tėvai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, jo pozicija nežinoma. Ieškovė nurodė, jog ji sutinkanti, kad atsakovas mokėtų sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, tuo didesnę išlaikymo tenkančią dalį prisiimdama sau. Teismas vertina, jog iš atsakovo prašoma 100 Eur suma vaiko poreikiams patenkinti yra per maža, juolab teismui nustačius, jog vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 380 Eur suma. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas neatitinka vaiko poreikių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, didesnė finansinė vaiko išlaikymo našta turi tekti atsakovui, kadangi jis kartu su vaiku negyvena, vaiko kasdiene buitimi nesirūpina. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, kuriai iš esmės ir tenka visa vaiko auginimo našta, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Tačiau sprendžiant dėl išlaikymo dydžio proporcijų įvertintina ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis blogesnė nei ieškovės. Teismui pripažinus, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai ir atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, galimybes, nepilnamečio vaiko poreikius bei abiejų tėvų pareigą teikti materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškovei sutinkant didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, šioje reikalavimų dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina sūnaus L. M. išlaikymui po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo diena iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini) 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.), kitą 280 Eur sumą turi skirti ieškovė. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio L. M. motina O. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką ar panaikinant santuokos apskaitos įrašą, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto ar kito dalintino turto neįsigijo, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas. Ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamas turtas (50.84 kv. m ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. 4198-2017-4017:0007, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Pagirių k., Pagirių šen., Vilniaus r.; 0.12 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4167-1400-0533, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 21850/65550 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1294-0615, esančio adresu Juodiškių k., Rukainių šen., Vilniaus r.; 18/91 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1594-2959, esančio adresu Juodiškių k., Rukainių šen., Vilniaus r.; 26/103 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1594-3112, esančio adresu Juodiškių k., Rukainių šen., Vilniaus r.) ir kilnojamas turtas (automobiliai), įgyti iki santuokos sudarymo yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Ieškovė patikslintame ieškinyje ir paaiškinimuose nurodo, kad atsakovas turi kreditorinį įsiskolinimą BnP Finance, AB, apie kurį sužinojusi, kai buvo gautas antstolio pranešimas atsakovo vardu. Prašo pripažinti šią prievolę asmenine atsakovo prievole. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorius BnP Finance, AB neprieštarauja ieškovės reikalavimui, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriui BnP Finance, AB būtų pripažinti atsakovo asmeninė prievolė. Ieškovė nurodo, jog ji kreditorių neturi. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3529-860/2014 kreditorius BnP Finance, AB dėl negrąžinto kredito kreipėsi į teismą ir skolą prašė priteisti ne solidariai iš O. M. ir S. M., o tik iš S. M.. Lietuvos A. T. ne kartą yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakomybė pagal prievolę kyla abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams, tai šios prievolės išieškojimo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai. Vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų, nes į bylą turėtų būti traukiami kaip atsakovai tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas ir ieškovas pageidauja, kad skola būtų priteista ir vykdoma iš jų abiejų turto (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-7-149/2008). Todėl nesant ginčo dėl prievolės pobūdžio, panaikinus santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje atsakovo S. M. prievolė kreditoriui BnP Finance, AB (pagal minėtą teismo sprendimą), pripažintina jo asmenine prievole (CK 3.112 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje reikalavimai dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 559,35 Eur turėtos ir byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (31 Eur – žyminis mokestis, 300 Eur - advokato paslaugų išlaidos, 15,11 Eur notaro paslaugų išlaidos, 194,70 Eur – antstolio paslaugų išlaidos, 18,54 Eur – registro duomenų išlaidos) (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybei iš atsakovo priteistina 11,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 27 eur žyminio mokesčio-viso į valstybės pajamas- 38,15 eur (CPK 85 str. 1d.3p., 96 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-29 nutartimi, naikintinos ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 384 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2012 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. 373, įregistruojant S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. C. (po santuokos apskaitymo Mo.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012 m. spalio 20 d. Vaidotų Šv. A. P. Atsivertimo bažnyčioje.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – ieškovei M., atsakovui – M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Po santuokos įrašo panaikinimo, prievolę BnP Finance, AB, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 8rh9mcwp, palikti asmenine atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turėtas 559,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 38,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-29 nutartimi, panaikinti.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui santuokos įrašo panaikinimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.