Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymą dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisto Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečio G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 23 d. gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymas dėl minėto Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos Pamatiniame sprendime 2005/214/TVR, kuris į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ ir 365² straipsniuose. BPK 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Iš Vilniaus apylinkės teisme gauto Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymo ir jį lydinčios medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikoje yra prašoma pripažinti ir vykdyti Rygos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, pakeisto Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, susijusią su 222 639,25 latų (316 787,11 Eur) vertės žalos atlyginimu Latvijos Respublikai.

Šiuo atveju Latvijos Respublikos kompetentinga institucija pateikė teismui Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymą, remdamasi Pamatiniu sprendimu. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punkto i) – iv) papunkčiuose apibrėžta „finansinės baudos“ sąvoka; taip pat, nustatyta, kad į finansinę baudą neįeina: nutartys dėl nusikaltimo priemonių ar nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimo ir nutartys, kurios yra civilinio pobūdžio bei atsiranda dėl reikalavimų atlyginti nuostolius arba žalą ir kurios yra vykdytinos pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Pirmiau minėtame ir prašomame pripažinti Lietuvos Respublikoje sprendime nurodyta, kad G. R. kartu su kitais asmenimis buvo pripažintas kaltu padaręs sukčiavimo nusikaltimą – panaudojęs apgaulę, iš valstybės biudžeto susigrąžino pridėtinės vertės mokesčio permoką, dėl ko Latvijos Respublikai buvo padaryta didelė žala (nuostoliai). Būtent dėl tokių nuteistojo G. R. ir kartų su juo veikusių asmenų veiksmų buvo nuspręsta iš pastarojo ir kitų nuteistųjų Latvijos Respublikos naudai solidariai išieškoti 222 639,25 latų (316 787,11 Eur) sumą. Pabrėžtina, jog nuteistajam baudžiamoji atsakomybė buvo pritaikyta dėl sukčiavimo nusikaltimo, kuriuo pagrindu jis iš valstybės biudžeto susigrąžino pridėtinės vertės mokesčio permoką. Tai reiškia, kad pastarojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo susiję su mokestiniais teisiniais santykiais, kurie yra viešosios teisės dalis. Kita vertus, kasacinės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad mokestinė prievolė yra vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu šios žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės mokestinę prievolę įvykdyti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-7-37-648/2023). Be kita ko, teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokiu atveju, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo Latvijos Respublikai, tokie prašymai savo prigimtimi yra civilinio turtinio pobūdžio, todėl sprendžiant nurodyto sprendimo dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą taikomos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-76-553/2023).

Minėtos teismų praktikos ir jos taikymui aktualių faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad Respublikos kompetentingos institucijos pateiktas prašymas dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, pakeisto Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, susijusios su 222 639,25 latų (316 787,11 Eur) vertės žalos atlyginimu valstybei, pripažinimo ir vykdymo nepatenka į Pamatiniame sprendime pateiktą „finansinės baudos“ sąvoką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento Nr. 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis panaikinta teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūra, t. y. vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos (Reglamento 39 straipsnis) ir vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti visus sprendimus, patenkančius į Reglamento taikymo sritį, netikrinant jokių galimo atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų. Tokiu atveju Latvijos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę kreiptis tiesiogiai į vykdymo valstybės narės kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikoje priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis, o Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje https://www.antstoliurumai.lt/en) ir prašyti, kad šis pradėtų vykdymo veiksmus (Reglamento Nr. 1215/2012 42 straipsnis).

Įvertinus išdėstytą, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, pakeisto Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, susijusios su 222 639,25 latų (316 787,11 Eur) vertės žalos priteisimu iš G. R., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹, 365², 365⁵, 364 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, pakeisto Latvijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, susijusią su 222 639,25 latų (316 787,11 Eur) vertės žalos priteisimu iš G. R..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.