Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)” atstovui advokatui V. M., .

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei A. M., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų individualioji įmonė „(duomenys neskelbtini)”, dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, sutartimi perduoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl reikalavimo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį

Šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių B. A. N., J. N. ir A. M. buvo pasirašyta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį sutuoktiniai (rentos gavėjai) perdavė A. M. (rentos mokėtojai) jos nuosavybėn (duomenys neskelbtini)., esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 20,69 ha, kartu su tame žemės sklype esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šuliniu) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Rentos mokėtoja A. M. įsipareigoja teikti rentos gavėjams B. A. N. ir J. N. iki jų gyvos galvos visas reikiamas ir būtinas paslaugas, aprūpinti drabužiais bei kita apranga, maitinimu, sveikatos priežiūra. Rentos gavėjai turi teisę gyventi (duomenys neskelbtini)., esančiame gyvenamajame name iki gyvos galvos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) ieškovo, jo sutuoktinės ir atsakovės sudaryta sutartis, kuria mainais į išlaikymą rentos gavėjai perleido atsakovei nuosavybės teises į ieškovo sutuoktinės gyvenamąjį būstą (namą ir jo priklausinius), žemės sklypą, atitinka visus pirmiau aptartus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties požymius, todėl byloje kilusiam ginčui išspręsti taikytinos tiek specialiosios šį rentos porūšį reglamentuojančios teisės normos, tiek ir bendrosios sutarčių bei rentos sutarties normos.

Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovo, jo sutuoktinės B. A. N., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, bei atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui, kaip rentos gavėjui, nekilnojamuosius daiktus: 20,69 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., gyvenamąjį namą, daržinę, sandėlį, kiemo statinius (šulinį), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Rentos gavėja B. A. N. (duomenys neskelbtini). mirė, todėl pasisakytina dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimą nutraukti atsakovės sudarytą sutartį su jau mirusia rentos gavėja Birute A. N..

Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001) yra išaiškinęs, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams tuo atveju, kai rentos gavėjas iki savo mirties buvo pareiškęs reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Šioje civilinėje byloje rentos gavėja B. A. N. iki savo mirties nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo. Tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog CK 6.464 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji nuostata, jog prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Įsipareigojimai pagal sutartį B. A. N. yra įvykdyti, sutartis baigėsi dėl rentos gavėjos mirties, ieškovas neperėmė mirusiojo sutuoktinio reikalavimo teisės ir turi teisę reikalauti tik jam priklausančios perduotos daikto dalies.

CK 6.464 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą. Minėtoje normoje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi rentos gavėjas reikalaudamas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą nekilnojamąjį daiktą turi įrodyti, kad rentos mokėtojas pažeidė sutartį ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, taip pat atsižvelgiama į išlaikymo iki gyvos galvos ypatumus.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos mokėtoja A. M. įsipareigojo teikti rentos gavėjams B. A. N. ir J. N. iki jų gyvos galvos visas reikiamas ir būtinas paslaugas, aprūpinti drabužiais bei kita apranga, maitinimu, sveikatos priežiūra. Sutartimi šalys susitarė, jog rentos gavėjai turi teisę gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name iki gyvos galvos (Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 3 p.).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovei pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį priklausančiuose pastatuose nuolat gyveno iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai ieškovas pagal atsakovės paaiškinimus susiradęs draugę persikėlė pas ją gyventi. Nors ieškovas pakartotinio bylos nagrinėjimo metu taip ir nepatikslino savo gyvenamosios vietos, paaiškinęs, kad dažnai būna pas gimines, pažįstamus ir pan,, kad į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą atvyksta nusiprausti, apsistoja trumpam, tokie ieškovo paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad gyvenamajam name jam nėra leidžiama gyventi. Kad ieškovui nėra leidžiama gyventi nepatvirtino ir liudytojai A. Z., A. P., B. U.. Iš ieškovo paaiškinimų sektų, jog sutarties nevykdymą dėl neužtikrinimo teisės gyventi gyvenamajame name jis sieja ne su draudimu gyventi, bet su kliudymu naudotis gyvenamojo namo patalpomis jo nuožiūra. Pagal atsakovės paaiškinimus gyvenamajame name ieškovui skirti du kambariai, vienas kurių - miegamasis, kitas - valgomasis, yra elektrinė viryklė. Kad ieškovui gyvenamajame name skirtos patalpos, kuriomis jis gali naudotis ir jomis naudojasi atvykęs, neneigia ir pats ieškovas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kambariai apstatyti būtiniausiais baldais, pagal liudytojos R. J. parodymus (duomenys neskelbtini) lankantis ieškovui atsakovės skirtose gyvenamosiose patalpose, kambarys pasirodė tvarkingas, lova švari, paklota. Aplinkybes, jog ieškovui sudarytos sąlygos gyventi, R. J. patvirtino ir (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, parodžiusi, jog patalpose, skirtose ieškovui, buvo reikalingi baldai. Liudytojai susidarė įspūdis, kad patalpose negyvenama, nes nebuvo kasdieninių daiktų, kurie būtų, jeigu nuolat asmuo gyventų. Pagal liudytojos R. J. parodymus ieškovas skundėsi seniūnijos darbuotojams pakartotinai ne dėl to, kad neleidžiama gyventi atsakovei priklausančiame name, bet dėl to, kad ieškovui nebeleidžiama ūkininkauti ir šeimininkauti sodyboje pagal jo pageidavimus. Šalių paaiškinimų, liudytojos R. J. parodymų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovė užtikrina ieškovo teisę gyventi gyvenamajame name kaip tai ir numatyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje. Sudarytoje sutartyje nėra aptarta, kokiose patalpose rentos gavėjai gyvens po sutarties sudarymo, todėl teismo vertinimu ieškovo pretenzijos atsakovei dėl to, kad jam neleidžiama nekliudomai naudotis visu gyvenamuoju namu su priklausiniais, atsakovei užtikrinant būtinas gyvenimo sąlygas, nepagrįstos. Juolab, kad ieškovas negyvena šiose patalpose paties apsisprendimu.

Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovė nesirūpina jo sveikatos priežiūra, Paties ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė jo prašymu nuvežė jį į gydymo įstaigą, parvežė. Pagal atsakovės paaiškinimus atsakovė ieškovą lankė šiam gydantis ligoninėje, ieškovo dukra dar ir padėkojo, kad parvežė ieškovą namo, ką patvirtina atsakovės pateikta SMS žinutė. Ieškovas teismo posėdžio metu nenurodė, kad būtų kreipęsis dėl poreikio nugabenti jį sveikatos priežiūros įstaigą ir atsakovė būtų tuo nepasirūpinusi. Atsakovė paaiškino, kad vežė ieškovą į gydymo įstaigą tiek kartų, kiek šis prašė. Pagal šalių paaiškinimus teismas sprendžia, kad ieškovas yra pakankamai savarankiškas asmuo, vairuojantis automobilį, gebantis savo poreikiais pasirūpinti pats, ypatingos medicininės pagalbos nereikalaujantis, todėl tikėtina atsakovės paaiškinimais, jog ne visada ieškovas informuodavo atsakovę apie poreikį pasirūpinti ieškovo sveikatos priežiūra. Konstatuotina, jog nenustatytas rentos sutarties vykdymo pažeidimas, (ne)rūpinantis ieškovo sveikatos priežiūra.

Ieškovas išsakė priekaištus atsakovei ir dėl to, kad atsakovė neperka maisto, nesidalija paruoštu maistu. Atsikirsdama į šias ieškovo pretenzijas, atsakovė nurodė, jog ieškovas apkaltino atsakovę maisto nuodijimu, todėl pagamintu maistu nesidalija, be to, to padaryti ir negalėtų, nes ieškovas faktiškai gyvenamajame name negyvena, todėl pasirūpina šaldytais ir sausais maisto produktais. Pats ieškovas teigia, kad nuolat gyvenamajame name negyvena, atvyksta tik retkarčiais, todėl atsakovė negali pasirūpinti ir neturi pareigos tiekti maisto (dalintis paruoštu) ieškovui pastarajam faktiškai gyvenant kitoje gyvenamojoje vietoje ir pasirūpinant maistu savarankiškai..

Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų aprūpinti drabužiais bei kita apranga. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų atsakovės ko nors prašęs, o ji atsisakiusi tenkinti, t. y. nupirkti drabužius. Pagal ieškovo paaiškinimu pats nueina (nuvažiuoja) į parduotuvę, pasirūpina būtinomis prekėmis, todėl tikėtina poreikio, jog atsakovė aprūpintų ieškovą drabužiais, nebuvo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė neteikė jokio išlaikymo B. A. N., kad B. A. N. ir ieškovas nuolat padėjo atsakovei maisto produktais ir pinigais, tačiau ieškovas daugiau nei 16 metų nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl sutarties nevykdymo, kas leidžia daryti išvadą, kad tokia situacija ieškovą tenkino. Be to, sutarties šalys sutartyje nenurodė mėnesinės bei visos išlaikymo sumos, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė turėjo teikti išlaikymą ne tik maistu, drabužiais, užtikrinti teisę gyventi perleistuose pastatuose, bet ir teikti išlaikymą pinigais. Ieškovas pats gauna pensiją, kitas socialines išmokas, savarankiškai jomis disponuoja, perkasi prekes pagal poreikį, dėl ko teismas sprendžia, kad dėl kitokio pobūdžio išlaikymas nei numatyta sutartyje, ieškovui ir nebuvo reikalingas.

Vertinant ieškovo teiginius dėl atsakovės prievolės teikti išlaikymą pažeidimo, šioje byloje kilusio ginčo dėl sutarties nevykdymo kontekste svarbu nustatyti, ar nebuvo nuo atsakovės nepriklausančių kliūčių, kurios trukdė tinkamai įgyvendinti šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus.

Nustatytos aplinkybės, jog ieškovas iš atsakovei priklausančios sodybos išsikėlė savo paties apsisprendimu (duomenys neskelbtini) m., kad sutartis buvo vykdoma nuo (duomenys neskelbtini) m. ir ieškovas per tą laikotarpį atsakovei pretenzijų dėl sutarties nevykdymo nereiškė, leidžia spręsti, kad ieškovas gyvenamą vietą pakeitė ne dėl esminių sutarties pažeidimų, bet dėl kitų, tik ieškovui žinomų priežasčių. Iš atsakovės, liudytojo A. M. parodymų darytina išvada, kad pačiam ieškovui elgiantis netinkamai (įtarinėjant atsakovę pinigų vagyste, maisto nuodijimu, provokuojant konfliktus) šalių santykių pobūdis pasikeitė, dėl ko sutarties vykdymas tapo apsunkintas, o ieškovui išsikėlus iš atsakovės sodybos atsakovė faktiškai nebeturėjo galimybių vykdyti sutartį.

Kaip minėta, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukta tik nustačius esminius pažeidimus, t. y. aplinkybes, kad nebuvo patenkinti rentos gavėjo būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Ieškovas, kuriam numatyta procesinė pareiga įrodyti tokias aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų tokiems pažeidimams pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovo nepasitikėjimas atsakove galimai atsirado ne dėl netinkamo sutarties vykdymo, o dėl ieškovo emocinio nepasitenkinimo, kad atsakovė neleidžia naudotis visu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, galimai ir dėl atsakovei atitekusio viso ieškovo žmonos turto. Tačiau toks ieškovo nepasitikėjimas atsakove negali pagrįsti sutarties esminio pažeidimo ir nutraukimo pagrindo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė iš esmės pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, teismas ieškovo reikalavimą nutraukti šią sutartį atmeta.

Dėl turto pripažinimo jungtine nuosavybe

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, perduotą turtą – gyvenamąjį namą, daržinę, sandėlį, kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine A. B. N. ir J. N. bendrąja jungtine nuosavybe.

Iš Nekilojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, daržinė, sandėlis ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimą iki (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti B. A. N. vardu.

Vadovaujantis bendrąja materialinių įstatymų galiojimo laike taisykle teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01), todėl ginčui spręsti taikytinos CK nuostatos.

Nagrinėjamos bylos atveju yra kilęs ginčas dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti šiuo atveju ieškovas, reikalaujantis sutuoktinės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar ieškovo sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise turėtas ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės.

Byloje nėra ginčo, jog gyvenamąjį namą ir daržinę, sandėlį, kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovo sutuoktinė būdama santuokoje paveldėjo. Ieškovas teikdamas tik žodinius paaiškinimus įrodinėja, kad, gyvenant santuokoje, nekilnojamasis turtas buvo gerinamas, remontuojamas, šiferiu apdengtas gyvenamojo namo stogas, vidus iškaltas dailylentėmis, padidintas gyvenamojo namo plotas, atstatytas medinis ūkinis pastatas, t. y. iš esmės pagerintas, dėl ko šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl padarytų pagerinimų įtakos turto vertei ir ar tie pagerinimai buvo esminiai.

Ieškovo teigimu B. A. N. paveldėjo tik vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą 99 kv. m bendro ploto, naudingo ploto 60 kv. m., šiuo metu namo bendras plotas – 179,77 kv. m, naudingas plotas – 167,05 kv. m. Kad šiuo metu fiksuotas gyvenamojo namo plotas didesnis nei buvo fiksuota išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis gyvenamojo namo ploto padidėjimas atsirado po ieškovo ir jos sutuoktinės atliktų gyvenamojo namo pertvarkymo darbų. Ieškovo teigimu gyvenant santuokoje remontavo gyvenamąjį namą, uždengė stogą šiferiu, vidų iškalė dailylentėmis, atliko kt. vidaus apdailos darbus. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas santuokos metu pagerino turtą, atlikdamas nurodytus statybos – remonto darbus. Pagal statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), todėl ieškovo nurodomi atlikti statybos darbai nelaikytini ginčo turto kapitaliniu remontu, o yra paprastasis remontas. Ieškovas nenurodė, kad atliekant gyvenamojo namo remontą buvo pakeistos laikančios konstrukcijos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad gyvenamajam name buvo atliktas kapitalinis remontas. Ieškovo nurodomi ūkinio pastato atstatymo darbai taip pat neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatų dėl kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, pertvarkymo sąvokų. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomas nekilnojamojo turto pagerinimas negali būti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Atsakovė pateikė gyvenamojo namo archyvines fotonuotraukos ir patalpų planą (duomenys neskelbtini), žr. 16 psl. – vidaus patalpų planas, 21 psl. – išorės vaizdas), kurį sulyginus su (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu darytu gyvenamojo namo planu matyti, kad prie gyvenamojo namo pristatytos dvi verandos 1-1 ir 1-9, kitų pakeitimų nėra. Atsakovės teigimu tik 6,57 kv. m ploto veranda (priestatas) 1-9 buvo pristatyta ieškovui gyvenant santuokoje su B. A. N.. Pagal Nekilojamojo turto registro duomenų išrašą (duomenys neskelbtini) įregistruotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (dėl (duomenys neskelbtini) metais pristatyto 6,57 kv. m ploto priestato), kitų duomenų apie vykusius statybos darbus nefiksuota, tokių nenurodo ir pats ieškovas, kas leidžia daryti išvadą, jog kitų statybos darbų, kuriems būtų reikalingas leidimas ir jų įteisinimas, nebuvo atlikta. Archyvinė nuotrauka ir planas atspindi (duomenys neskelbtini) metais (dar iki santuokos) ir (duomenys neskelbtini) metais buvusią gyvenamojo namo būklę, kuri iš esmės nėra pasikeitusi, lyginant su dabartine, plotas padidėjęs tik dėl pristatytų verandų, tokie duomenys leidžia abejoti buvusių matavimų tikslumu išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame fiksuotas gyvenamojo namo plotas 99 kv. m.

Ieškovas ieškinyje teigia, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje buvo nurodyta, jog perduotas turtas priklauso rentos gavėjams – ieškovui ir B. A. N., tokiu būdu B. A. N. patvirtino, kad sutartyje nurodytas turtas jai ir ieškovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau sutarties sudarymo metu ginčo turtas nebuvo registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (nekilnojamasis turtas priklausė B. A. N. kaip asmeninė nuosavybė (CK 3.117 straipsnio 1 dalis)), todėl sutartimi B. A. N. išreiškė savo valią perleisti atsakovei (dukrai) asmenine nuosavybe priklausiusį nekilnojamąjį turtą už abiejų sutuoktinių išlaikymą. Sutartis sudaryta ieškovo sutuoktinės iniciatyva, ieškovas labai gerai žinojo, jog sutuoktinė perleisdama ginčo turtą atsakovei laikė šį turtą savo asmenine nuosavybe. Faktas, kad išlaikymo iki galvos sutartis sudaryta įtraukiant ieškovą kaip rentos gavėją, nedaro jo turto bendrasavininkiu. Nors ieškovas ir prisidėjo prie turto pagerinimo, tačiau pažymėtina, kad ir pats ieškovas gyveno ir naudojosi santuokos metu atliktais turto pagerinimais. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios ieškovo sutuoktinės buvusią asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis), dėl ko šį ieškovo reikalavimą atmeta (CPK 178 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, ieškovo nurodomas aplinkybes dėl palikimo priėmimo faktinio ginčija atsakovė. Jos nuomone, tai, kad A. B. N. mirties momentu nekilojamasis turtas jau priklausė atsakovei, .ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, sprendė, kad ieškovas nelaikė savęs nei ginčo turto savininku, nei paveldėtoju, nei asmeniu, turinčiu kokias nors teises į velionės kada nors turėtą turtą ar turtines tesies.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinsi laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net bet kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Ieškovas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, kad po sutuoktinės mirtie liko gyventi pastatuose, rūpinosi turtu, prižiūrėjo gyvulius, perėmė sutuoktinės turtą – paveikslus, papuošalus, grynuosius pinigus, kitus asmeninius daiktus, juos valdė bei disponavo kaip savo.

Byloje nustatyta, kad po A. B. N. mirties, kaip ir nurodė atsakovė, nekilnojamasis turtas, priklausęs mirusiajai, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi buvo perleistas atsakovei, tačiau liko kitas, kilnojamasis turtas, t. y. traktoriaus puspriekabė, kita žemės ūkio technika, automobiliai. Nėra ginčo dėl fakto, kad po sutuoktinės mirties ieškovas disponavo automobiliu VW Passat, žemės ūkio technika, tačiau ieškovas ir atsakovė skirtingai vertino veiksmų pobūdį.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad po sutuoktinės mirties jis liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kurie A. B. N. mirties momentu jau priklausė atsakovei, perėmė namų apyvokos daiktus. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Tačiau įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018).

Nors bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis perėmė sutuoktinės paveikslus, papuošalus, tačiau ginčo dėl to, kad ieškovui atiteko žemės ūkio technika (kultivatorius, volas, šieno presas, kasamoji, vagotuvas), traktoriaus puspriekabė, automobilis VW Passat, nėra. Ieškovo paaiškinimais nustatytos aplinkybės apie faktinį šių daiktų valdymą, atsižvelgiant į ieškovo amžių, socialinių bei teisinių reiškinių suvokimą leidžia daryti išvadą, kad šį turtą valdė kaip savo, todėl šių daiktų paėmimas vertintinas kaip palikimo priėmimas.

Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, dalį žemės ūkio technikos ieškovas pardavė, automobiliu VW Passat naudojasi ir šiuo metu, tokie veiksmai vertintini kaip savininko veiksmai su palikimą sudarančiu turtu. Ieškovui aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovas faktiniu valdymu palikimą priėmė, ieškovo ieškinys dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų – 800 Eur už atsiliepimo parengimą, 1 000 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 620 Eur už atstovavimą teisme nagrinėjant ginčą pirmą kartą, papildomai pateikė prašymą dėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nagrinėjant ginčą pakartotinai, taip pat prašymą dėl 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nagrinėjant ginčą apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos apskaičiuotos ir pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, jos vertintinos kaip atitinkančios teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, sprendimas priimamas atsakovės naudai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš ieškovo.

Nors teismas ieškinio dalį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkina, ieškovo turėtos išlaidos dėl šio fakto nustatymo yra susijusios su jo paties veiksmais, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, dėl ko teismas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo J. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės B. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. N. 4 840 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. M..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.