- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- 2YT-3092-514/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą, suinteresuotas asmuo D. K., dėl praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-113/2012 dėl 1448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo 2013 m. gegužės 3 d. išduotam vykdomajam raštui Nr. 1-199-113/2012 pateikti vykdyti.
Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu D. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 161 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnį, 151¹ straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu šį nuosprendį pakeitė, tačiau paliko tokio pat dydžio subendrintą bausmę. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjos sūnaus M. Š. interesais pareikštas ieškinys buvo patenkintas ir pareiškėjai priteista 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Kaip vėliau sužinojo, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-199-113/2012 dėl priteistos 5 000 Lt sumos išieškojimo iš nuteistojo D. K., vykdomasis raštas buvo išsiųstas pareiškėjos registruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje. Tačiau realiai šiuo adresu tuo metu pareiškėja negyveno, faktinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Plungėje. Butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., nuosavybės teise priklauso pareiškėjos sūnui S. V. ir jis šį butą buvo išnuomojęs, o pats gyveno ir dirbo užsienyje. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad išieškojimą vykdo teismo institucijos, priėmusios nuosprendį ir pačios perduoda teismo dokumentus vykdymui antstoliams. Žinodama, kad iš nuteistojo priteista suma sudaro 5 000 Lt, o jis neturi turto ir pajamų, suprato, jog išieškojimo procesas bus ilgas, ir tiesiog laukė kokios nors informacijos ar piniginių perlaidų, kurios patvirtintų, jog vykdymo procesas yra pradėtas. Dėl priteistos sumos išieškojimo iš nuteistojo D. K. nesikreipė, nes dėl įstatymų nežinojimo sąžiningai klydo. Taip pat nebuvo gavusi vykdomojo rašto. 2018 m. liepos pradžioje iš užsienio grįžęs pareiškėjos sūnus S. V. iškraustė iš buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, ten gyvenusius nuomininkus ir leido bute apsigyventi pareiškėjai. O ji, tvarkydama butą, sekcijoje rado vykdomąjį raštą, kurį galimai buvo priėmę ar pašto dėžutėje radę buto nuomininkai. Jie šio rašto niekam neperdavė, nes jie dėl pareiškėjos ir jos sūnaus pavardžių skirtumo galėjo nesuprasti, jog šis vykdomasis raštas priklauso pareiškėjai. 2018 m. liepos mėnesio pradžioje ji kreipėsi į antstolį Vaidą Drungilą, kuris vykdomojo rašto nepriėmė vykdymui, nes praleistas nustatytas 5 metų jo pateikimo vykdymui terminas, ir patarė kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo į teismą LR CPK nustatyta tvarka. Mano, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėja negavo vykdomojo rašto ir apie jo išdavimą sužinojo tik 2018 metų liepos mėnesio pradžioje, o iš dalies ir dėl subjektyvių aplinkybių, nežinodama įstatymo nustatytos tvarkos savo, kaip išieškotojos, teisių realizavimui. Be to, terminas praleistas nedaug – tik šiek tiek daugiau, kaip du mėnesius. Prašo pripažinti, jog terminas vykdomajam dokumentui pateikti yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, taip pat įvertinti jos veiksmus faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgti į senaties termino taikymo pasekmes. Pareiškėjos ieškinys buvo pareikštas dėl sunkių pasekmių, sukeltų nepilnamečiui vaikui. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad, atnaujinus praleistą terminą, būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas ar pažeistos esminės skolininko, šiuo atveju suinteresuoto asmens – D. K. teisės.
Pareiškėja teismo posėdžio metu pareikšimą palaikė ir prašė atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, nesant svarbių ir objektyvių priežasčių, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, jog pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo galimybę pasinaudoti visomis įstatymų suteiktomis galimybėmis net penkerius metus, per šį delsimo laikotarpį ji galėjo kreiptis išaiškinimo į Klaipėdos apygardos teismą, kreiptis pagalbos į advokatus, prašyti valstybės nemokamos teisinės pagalbos, kreiptis į antstolį ar, žinodama, kur ir kokią bausmę suinteresuotas asmuo atlieka, laišku kreiptis į laisvės atėmimo vietos administraciją. Be to, pareiškėjai buvo žinoma pareiga nurodyti ar pranešti apie savo gyvenamosios vietos neatitikimą jos deklaruotai gyvenamajai vietai. Pažymėjo, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, mano, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra svarbios, ir penkerių metų delsimo bei neveikimo terminas rodo, jog pasekmės nepilnamečiui vaikui nebuvo sunkios arba jų išvis nebuvo, tai rodo būdą pasipelnyti. Prašė teismo atsižvelgti į suinteresuoto asmens senyvą amžių, sveikatą, turtinę padėtį (neturi jokio darbo, negauna lėšų ir pajamų, yra valstybės išlaikomas, neturi jokių santaupų ar socialinių išmokų) bei į jo teisėtus interesus.
Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 608 straipsnis nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą termino atnaujinimui (CPK 576 straipsnio 1 dalis). Taigi terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 įtvirtinta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti nuo 2011 m. spalio 1 d. vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą iki penkerių metų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vertinant termino praleidimo priežasties svarbą vertinama tai kiek jis buvo praleistas, termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, pareikėjo teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini ne vidutinio individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, sprendžiant visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).
Bylos duomenimis, pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, paaiškinimais nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-113/2012 suinteresuotas asmuo D. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 161 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnyje, 151¹ straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu taip pat buvo patenkinti (visiškai arba iš dalies) nukentėjusiųjų nepilnamečių atstovų E. V., A. A., J. L., V. E., R. Š., V. S. ir L. Z. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeista 2012 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apygardos nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo, kitoje dalyje nuosprendis paliktas galioti. R. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai, jai iš nuteistojo D. K. priteista 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apygardos 2013 m. gegužės 3 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl priteistos 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš nuteistojo D. K. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-113/2012. Duomenų, patvirtinančių, kad R. Š. vykdomąjį raštą būtų savalaikiai gavusi, byloje nėra. Pareiškėjos tvirtinimu, ji vykdomojo rašto negavo, nes tuo metu gyveno kitu, t. y. ne savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo ir buvo išsiųstas vykdomasis raštas, be to, šis butas priklauso jos sūnui, gyvenusiam ir dirbusiam užsienyje, o butą išnuomojusiam. Ši nurodyta aplinkybė apie tai, kad pareiškėja vykdomojo rašto negavo, byloje nepaneigta. 2018 m. liepos pradžioje sugrįžus iš užsienio pareiškėjos sūnui, ir pareiškėjai radus bute vykdomąjį raštą, pareiškėja iškart kreipėsi į antstolį V. Drungilą dėl išieškojimo pagal minėtąjį vykdomąjį raštą, tačiau jau praleidusi CPK 606 straipsnyje nustatytą penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, dėl ko antstolis atsisakė jį priimti vykdymui.
Taigi, iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja tik kreipimosi į antstolį V. Drungilą metu, t. y. 2018 m. liepos mėnesio pradžioje, sužinojo, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas yra praleistas. Pareiškėja, negavusi vykdomojo rašto ir apie jo išdavimą sužinojusi tik radusį jį 2018 m. liepos mėnesį, laiku nesikreipė antstolį dėl teisinio išsilavinimo ir žinių dėl išieškojimo tvarkos pagal vykdomuosius raštus neturėjimo. Be to, žinojo didelę priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti bei, kad skolininkas nuteistas laisvės atėmimo bausme, yra negaunantis pajamų, neturintis turto.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, kokios kategorijos byloje pareiškėja prašo atnaujinti terminą vykdomojo rašto pateikimui. Tai – baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjos nepilnametis sūnus buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pareiškėjai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš suinteresuoto asmens. Taigi, D. K. nuo pat Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje buvo žinoma, kad jis privalo atlyginti neturtinę žalą R. Š., tačiau jis šios savo pareigos nevykdė. Todėl vien formaliu pagrindu atmetus pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeistas sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) ir kaltas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo asmuo išvengtų savo pareigos atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju, teismas nelaiko pareiškėjos veiksmų nesąžiningais, nes ji siekia gauti jai priteistą, suinteresuoto asmens nesumokėtą, žalos atlyginimą. Pastebėtina, jog prašymo patenkinimas pareiškėjai yra itin reikšmingas, nes jos nepilnamečiui sūnui nusikaltimo metu buvo sukeltos sunkios pasekmės, pareiškėjai taip pat padaryta moraline žala.
Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Todėl aplinkybė, kad terminas pateikti vykdomąjį dokumentą yra nežymiai praleistas (vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas praleistas kiek daugiau nei du mėnesius) bei kad asmuo niekur nedirba, pajamų negauna, neturi turto, yra išlaikomas valstybės, negali būti pagrindas skolininkui (nagrinėjamu atveju, suinteresuotam asmeniui D. K.) išvengti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, ir laikytina, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino taikymas neproporcingai pažeistų pareiškėjos R. Š. interesus, jos teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo bei teismo sprendimo privalomumo principus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėja terminą praleido dėl menko teisinio išsilavinimo, taip pat dėl kitų, nors ir subjektyvaus pobūdžio, bet pateisinamų priežasčių, todėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastis pripažįstamos svarbiomis, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujintinas (CPK 608 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 232, 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos R. Š. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. dėl 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-113/2012.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.