- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-803-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00760-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija arba VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Z., M. Z. ir A. Z., prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2021 m. spalio 28 d. susitarimą 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2021 m. lapkričio 12 d. susitarimą; 3) įpareigoti A. Z. per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 priteistos sumos ir per 3 dienas nuo vykdomojo rašto išdavimo imtis visų būtinų veiksmų dėl priverstinio išieškojimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą; 4) įpareigoti M. Z. per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 priteistos sumos ir per 3 dienas nuo vykdomojo rašto išdavimo imtis visų būtinų veiksmų dėl priverstinio išieškojimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą; 5) nustatyti, kad M. Z. ir (ar) A. Z. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškovė turi teisę M. Z. ir (ar) A. Z. vardu ir sąskaita gauti vykdomuosius raštus pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 ir pateikti prašymą dėl priteistos 260 000 Eur sumos išieškojimo.
2. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti A. Z. pinigines lėšas ir UAB „Forbis group“ akcijas, neviršijant 260 000 Eur vertės, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę; areštuotą turtą surasti ir aprašyti pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Spręsdamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismas pabrėžė, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas akcentavo, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
6. Teismas nurodė, kad teisės doktrinoje pagal procesinį tikslą ieškiniai skirstomi: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi ieškinį dėl pripažinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškiniams dėl pripažinimo paprastai nereikalingas priverstinis vykdymas, todėl užtikrinti to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.1. Teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus vertino tik kaip reikalavimus dėl pripažinimo, neteisingai nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra nesusijusi su ieškinio reikalavimais bei neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
8.2. Pareikštu ieškiniu siekiama realaus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 įvykdymo. Vienu iš ieškinio reikalavimų prašoma suteikti leidimą ieškovei gauti ir pateikti vykdyti vykdomąjį raštą minėtoje civilinėje byloje, todėl būtent šią ieškinio dalį ir būtina užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
8.3. A. Z. yra pajėgus įvykdyti savo 260 000 Eur prievolę, tačiau atsakovai, sudarydami 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. susitarimus, kuriais 260 000 Eur skolos mokėjimas išdėstytas daugiau nei 40 metų, iš esmės paneigė VMI galimybę išieškoti skolą valstybei.
8.4. Vien sudarytais ginčo susitarimais atsakovai pademonstravo sieksiantys aktyviais veiksmais išvengti turimų prievolių valstybei įvykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai A. Z., M. Z. ir A. Z. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
10. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais į skundą:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. Z. atžvilgiu yra nesusijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir iš esmės neturėtų įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
10.2. Atskirajame skunde pateikti deklaratyvūs teiginiai neįrodo egzistuojančios būsimo teismo sprendimo įvykdymo realios grėsmės.
10.3. Net jei būtų sutinkama su atskirajame skunde išdėstytais teiginiais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir ekonomiškumo ar proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
10.4. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindų jos naikinti.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
13. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėja.
14. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės privalo būti susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Tai reiškia, kad galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų pirma apibrėžia pareikšti reikalavimai – teismas negali taikyti platesnės apimties laikinųjų apsaugos priemonių nei pareikšto ieškinio dalykas. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu apie sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą, pažymint, kad ieškinys yra pareikštas ne vien dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bet ir dėl vykdomojo proceso kitoje civilinėje byloje inicijavimo (atsakovų įpareigojimo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimo vykdyti arba suteikimo ieškovei teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikimo vykdyti kitoje civilinėje byloje).
15. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad ieškovės pareikštas ieškinys turi būti vertinamas ne kaip ieškinys tik dėl pripažinimo. Trečiuoju, ketvirtuoju bei penktuoju ieškinio reikalavimais ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija iš esmės siekia inicijuoti vykdymo procesą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021. Ieškovė pažymėjo, kad vykdymo proceso inicijavimas minėtoje civilinėje byloje gali užtikrinti, jog ieškovės turimas turtinis reikalavimas būtų įvykdytas, kadangi ieškovės skolininkai susigrąžintų turtą (pinigus), iš kurio ieškovė galėtų vykdyti išieškojimą. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad būtų galima inicijuoti vykdymo procesą atsakovų tarpusavio prievolėms įvykdyti, o ieškovės turima reikalavimo teisė tokiu būdu taipogi būtų įgyvendinta. Taigi tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimui iš esmės gali būti taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
16. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakyta, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, tai yra jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
18. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 buvo patenkintas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys atsakovams M. Z., A. Z. ir A. Z., pareikštas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) tvarka. Viena iš actio Pauliana reikalavimo pareiškimo ir tenkinimo sąlygų yra ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-487-464/2021 konstatavo atsakovų veiksmų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje ieškovės VMI ieškinys taip pat pareikštas siekiant nuginčyti atsakovų sudarytus susitarimus, kuriais atsakovų tarpusavio prievolės įvykdymas išdėstytas ilgesniam nei 40 metų laikotarpiui. Tokios aplinkybės sudaro prielaidas pagrįstoms abejonėms dėl atsakovų sąžiningumo ir sukuria tikimybę, kad atsakovai gali imtis veiksmų, siekdami nevykdyti būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo ar apsunkinti jo vykdymą.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. Z. 260 000 Eur vertės turto areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones parenka vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Nustačius pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės prašymas yra tenkintinas ir areštuojamas atsakovo A. Z. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Nesant A. Z. nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto arba tokio turto esant nepakankamai – areštuotinos A. Z. piniginės lėšos, esančios A. Z. sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Nesant turto ir piniginių lėšų ar jų nepakankant, areštuotinos skolininkui priklausančios turtinės teisės.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260 000 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nepakankant areštuotino atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas jį ar kitus asmenis, neviršijant bendros turto arešto 260 000 Eur sumos.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ji turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.