Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-10-172-2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-03-27
Bylos Nr.: 1A-10-172-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-02-1-00056-1999-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Pavelas Frolovas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Laureta Ulbienė
Nuteistasis: D. T.

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)

Pranešėjas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-172/2013

Teisėjas V. Berezovskij Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00056-1999-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; (S) 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Lauretos Ulbienės, Jurgitos Mačionytės,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,gynėjai Jūratei Galdikienei,nuteistajam D. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir V. A. IĮ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (54 522,97 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir T. D. IĮ „V.“ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (44 823,51 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir UAB „Ž.“ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (110 309,01 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir UAB „O. L.“ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (86 030,30 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir UAB „G.“ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (78 328,71 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir UAB ,,J.“ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (176 996,76 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir UAB ,,R.“ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (90 431,34 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir V. A. firmos ir savo valdomos UAB „V.“, vykdant rūbų eksportą į Rusijos Federaciją, Maskvą, naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (91 044 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl savo ir D. R. IĮ naudai didelės vertės svetimo turto – valstybės biudžetui priklausančių lėšų (133 767,09 Lt) įgijimo apgaule – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Baudžiamoji byla dalyje, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 203 str. 2 d., 207 str. 2 d. ir veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo per UAB „M.“ M.W. individualią įmonę „T. W. and Partner“, UAB „Vi.“, UAB „T.“, AB „Vl.“, UAB „E.“, UAB „S.“, UAB „Sv.“, UAB „V. P. ir kompanija“, UAB „Ch.a.“, UAB „Au.“, E. V. IĮ „E. V. siuvykla“, UAB „G.“, E. Š. KTĮ ,,O.“, G. A. IĮ, UAB „Os.“), vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nuosprendžiu civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, t.y. jis, laikotarpiu nuo 1995 m. iki 1999 m. balandžio 7 d., Vilniaus m., būdamas paties suburtos ir vadovautos, veikusios skirtingos sudėties organizuotos grupės, kurią sudarė jis, R. L., V. J., R. D., T. D. ir V. K., nariu, vadovavo organizuotos grupės narių veiklai ir ją koordinavo darant sunkius, apysunkius ir nesunkius ilgą laiko tarpą trunkančius nusikaltimus, organizuotos grupės nariams paskirstė užduotis, kad kiekvienas iš jų darydamas nusikaltimus ir veikdamas duotų nurodymų ribose, atliktų jam pavestą vaidmenį, būtiną šių nusikaltimų padarymui, tam, kad sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje užvaldyti svetimą turtą, tuo tikslu, netvarkant įstatymų nustatytos apskaitos, nemokant mokesčių ir neteikiant ataskaitų mokesčių inspekcijai, klastojant dokumentus, juos panaudojant ir realizuojant, neteisėtai veiklai nuslėpti, 1995-08-16 – 1998-10-20 laikotarpiu suorganizavo 15-os juridinių asmenų - įmonių: Z. P. IĮ, O. A. IĮ, , UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „Am.“, UAB „E.“, UAB „P.“, UAB „R.“, UAB „L.“, UAB „S.v.“, UAB „I.“, UAB „M.“ ir UAB „F.“ įsteigimą ar įmonių akcijų įsigijimą:

- 1995 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas su R. L., įkalbėjo Z. P. duoti savo pasą individualios įmonės įsteigimui po ko tyrimo metu nenustatytam asmeniui, jo pavedimu parengus Z. P. individualios įmonės steigimo dokumentus, suklastojus juose Z. P. parašus, taip pat pagaminus netikrą Z. P. IĮ pridėtinės vertės (PVM) registracijos pažymėjimą Nr. 10320128, 1995-08-16 įsteigė Z. P. individualią įmonę, kodas 2329502, adresu Kalvarijų g. 282-11, Vilniuje, kurios prekių gabenimo važtaraščius naudojo nuo 1995-07-03 iki 1996-11-08 sukčiavimui, taip apgaule užvaldė Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų - 19.728,26 Lt PVM sumą;

- 1995 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas su R. L. ir T. D., įkalbėjo O. A. duoti pasinaudoti jo pasu individualios įmonės įsteigimui. Tyrimo metu nenustatytam asmeniui, jo nurodymu, parengus O. A. individualios įmonės steigimo dokumentus, surašius prašymą Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcijai, suklastojus juose O. A. parašus, 1995-11-13 įsteigė O. A. individualią įmonę, kodas 2336735, adresu Kalvarijų g. 282-3, Vilniuje, kurios vardu 1995-12-04 – 1995-12-19 laikotarpiu panaudojo sukčiavimui;

- 1996 m. birželio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas su R. L., įkalbėjo Č. Š. įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, organizavo visų įmonės steigimo dokumentų parengimą bei suteikė Č. Š. visas įmonės steigimui būtinas pinigines lėšas. 1996-05-03 įsteigus UAB „A.“, įmonės kodas 2358216, adresu Žolyno g. 6-40, Vilniuje, jis nurodė Č. Š. pasirašyti banko išduotą neužpildytą UAB „A.“ čekių knygelę, ir ją, su visais įmonės steigimo dokumentais ir spaudu, perduoti jam. Įsteigtos bendrovės prekių gabenimo važtaraščių blankus 1996-06-04 – 1997-01-09 laikotarpiu panaudojo sukčiavimui;

- 1996 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas su R. L. ir V. J., įkalbėjo T. K. įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, organizavo visų įmonės steigimo dokumentų parengimą bei suteikė T. K. visas įmonės steigimui būtinas pinigines lėšas. 1996-08-21 įsteigus UAB „T.“, įmonės kodas 2370679, adresu Architektų g. 226-52, Vilniuje, jis su V. J. nurodė T. K. pasirašyti banko išduotą neužpildytą UAB „T.“ čekių knygelę, bei pateikti Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškimą įregistruoti UAB „T.“ PVM mokėtojų registre, kurios vardu prekių gabenimo važtaraščius, PVM sąskaitas - faktūras 1996 m. rugsėjo iki 1998 m. birželio mėnesio panaudojo sukčiavimui;

- 1997 m. vasario mėnesį, veikdamas su R. L. ir V. J., įkalbėjo A. Z. įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, organizavo visų įmonės steigimo dokumentų parengimą bei suteikė A. Z. visas įmonės steigimui būtinas pinigines lėšas. 1997-02-27 įregistravus UAB „E.“, įmonės kodas 2392551, adresu Panerių g. 51, Vilniuje, nurodė A. Z. 1997-02-28 pateikti Vilniaus miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškimą įregistruoti UAB „E.“ PVM mokėtojų registre, pareiškimo priede - pasižadėjime be jokio pagrindo nurodant, kad iki 1997 m. kovo mėn. UAB „E.“ įplaukos iš komercinės - ūkinės veiklos viršys 50.000 litų, tokiu būdu UAB „E.“ buvo įregistruota PVM mokėtojų registre. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, kartu su R. L. įkalbėjo T. G., nesudariusį darbo sutarties su UAB „E.“, faktiškai eiti šios įmonės buhalterio pareigas. A. Z. perdavė jam visus įmonės steigimo dokumentus, spaudą ir įsigytus blankus, ir 1997 m. vasario – 1999 m. rugsėjo mėnesį panaudojo UAB ,,E.“ PVM sąskaitas-faktūras sukčiavimui;

- 1997 m. gegužės mėnesį, veikdamas su R. L., V. J. ir V. K., nurodė V. J. surasti asmenis, kurie sutiktų tapti steigiamos įmonės vadovais ir perdavė tam reikalingas pinigines lėšas. V. J. vykdydamas nurodymą, liepė V. K. sukurstyti savo pažįstamus tapti nusikalstamai veikai vykdyti steigiamos įmonės vadovais. V. K. sukurstė V. G. (nuo 1998-04-18 pakeitė pavardę į V. K.) įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, o S. V. fiktyviai įsidarbinti bendrovėje buhaltere. Po ko, D. T. nurodymu M. S. parengė įmonės registravimui būtinus dokumentus ir 1997-05-22 įregistravo UAB „V.“, įmonės kodas 2404959, adresu Panerių g. 51, Vilniuje, kurios PVM sąskaitas-faktūras panaudojo 1997 m. birželio – 1998 m. gegužės mėnesį sukčiavimui;

- 1997 m. gegužės mėnesį, veikdamas su R. L., V. J. ir V. K., nurodė V. J. surasti asmenis, kurie sutiktų tapti steigiamos įmonės vadovais ir perdavė tam reikalingas pinigines lėšas. V. J. suorganizavęs V. K. imtis sukurstyti savo pažįstamus tapti nusikalstamai veikai vykdyti steigiamos įmonės vadovais, pastarasis sukurstė O. K. įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, o L. V. fiktyviai įsidarbinti bendrovėje buhalteriu. V. J. pateikė O. K. pasirašyti visus įmonės steigimui reikalingus dokumentus, o D. T. nurodymu M. S. parengė ir 1997-05-22 buvo įregistruota UAB „Am.“, įmonės kodas 2404963, adresu Architektų g. 226-52, Vilniuje, kurios PVM sąskaitas-faktūras 1997-06-02 – 1997-11-10 laikotarpiu panaudojo sukčiavimui;

- 1997 m. metų liepos mėnesį, veikdamas su R. L., V. J. ir V. K., iš UAB „L.“ darbuotojo M. S. sužinojęs apie tai, kad UAB „L.“, įmonės kodas 2409525, įregistruotos 1997-06-26 Vilniaus miesto valdyboje rejestro Nr. AB97-839, juridiniu adresu Liepkalnio g. 1 a., Vilniuje, savininkai parduoda šios įmonės akcijas, nurodė V. J. per trečiuosius asmenis surasti žmones, kurie sutiktų fiktyviai nupirkti visas įmonės akcijas bei tapti įmonės vadovais ir perdavė tam reikalingas pinigines lėšas. V. J. nurodė V. K. imtis sukurstyti savo pažįstamus tapti nusikalstamai veikai vykdyti steigiamos įmonės fiktyviais akcijų savininkais ir vadovais, kuris įkalbėjo V. T. fiktyviai 1997-07-14 įsigyti visas UAB „L.“ akcijas, o S. V., nors ir nesudarius darbo sutarties, pasirašinėti bendrovės dokumentuose buhalterės vardu, 1997 m. liepos -1998 m. birželio mėnesį, panaudojo UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras;

- 1997 m. liepos mėnesį, veikdamas su V. J. ir V. K., iš UAB „L.“ darbuotojo M. S. sužinojęs apie tai, kad UAB „R.“, įmonės kodas 2409358, įregistruotos 1997-06-24 Vilniaus miesto valdyboje rejestro Nr. AB97-824, juridiniu adresu Liepkalnio g. 1 a., Vilniuje, savininkai siekia parduoti šios įmonės akcijas, pavedė V. J. per trečiuosius asmenis surasti žmones, kurie sutiktų fiktyviai nupirkti visas įmonės akcijas bei tapti įmonės vadovais ir perdavė tam reikalingas pinigines lėšas. V. J. suorganizavo V. K. imtis sukurstyti savo pažįstamus tapti nusikalstamai veiklai vykdyti steigiamos įmonės vadovais, pastarajam savo ruožtu suorganizavus V. G. (nuo 1998-04-18 pakeitusio pavardę į V. K.) sukurstyti S. K. fiktyviai įsigyti visas UAB „R.“ akcijas, o L. M., nors ir nesudarius darbo sutarties, pasirašinėti bendrovės dokumentuose buhalterės vardu, V. K. pateikus V. G., o šiam savo ruožtu perdavus S. K. pasirašyti ir 1997-07-25 pateikus Vilniaus miesto savivaldybės rejestro tarnybai 1997-07-22 UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, paraišką įregistruoti UAB „R.“ rejestro duomenų pasikeitimus bei vienintelės akcininkės S. K. nutarimą paskirti save bendrovės direktore, taip pat sukursčius S. K. ir L. M. UAB „R.“ vardu 1997-07-22 AB „Bankas Hermis“ pateikti naują parašų pavydžių kortelę, kurioje S. K. parašas buvo nurodytas kaip įmonės direktorės, L. M. – kaip buhalterės, 1997-07-22 AB „Blankų leidykla“ nupirkti 50 vnt. PVM sąskaitų faktūrų ir 50 vnt. kasos pajamų orderių blankų komplektų, pasirašyti visuose šiuose neužpildytuose blankuose bei banko išduotos čekių knygelės lapuose, perdavus šiuos blankus V. K. ir V. J., o šiems jam, 1997-07-03 – 1998-06-19 panaudojo UAB „R.“ PVM sąskaitas-faktūras sukčiavimui;

- 1997 m. liepos mėnesį, veikdamas su V. J., V. K. ir R. L., iš UAB „L.“ darbuotojo M. S. sužinojęs apie tai, kad UAB „E.“, įmonės kodas 2409248, adresu Liepkalnio g. 1 a., Vilniuje, savininkai parduoti įmonės akcijas, nurodė V. J. per trečiuosius asmenis surasti žmones, kurie sutiktų fiktyviai nupirkti visas įmonės akcijas bei tapti įmonės vadovais ir perdavė tam reikalingas pinigines lėšas. V. J. suorganizavo V. K. imtis sukurstyti savo pažįstamus fiktyviai įsigyti bendrovės akcijas. V. K. kartu su V. G. (nuo 1998-04-18 pakeitusio pavardę į V. K.) sukurstė T. B. fiktyviai įsigyti visas UAB „E.“ akcijas, o L. M., nors ir nesudarius darbo sutarties, pasirašinėti bendrovės dokumentuose buhalterės vardu. V. K. nurodymu T. B. UAB „L.“ darbuotojui M. S. pateikė savo paso duomenis, po ko M. S. parengė ir pateikė T. B. pasirašyti UAB „E.“ akcijų įsigijimo dokumentus – 1997-07-29 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, paraišką įregistruoti UAB „E.“ rejestro duomenų pasikeitimus ir pakeistus įstatus, vienintelio akcininko sprendimą pakeisti įstatus, buveinės adresą į Juozapavičiaus g. 3, Vilniuje bei paskirti T. B. UAB „E.“ direktoriumi ir pakeistus UAB „E.“ įstatus, kurie buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės rejestro tarnybai. Po ko, V. G. nurodė T. B. ir L. M. UAB „R.“ vardu 1997-07-30 AB „Bankas Hermis“ pateikti naują parašų pavydžių kortelę, kurioje T. B. parašas buvo nurodytas kaip įmonės direktoriaus, L. M. – kaip buhalterės, ir 1997-08-28 AB „Blankų leidykla“ nupirkti 50 vnt. PVM sąskaitų faktūrų ir 50 vnt. kasos pajamų orderių blankų komplektų, pasirašyti visuose šiuose neužpildytuose blankuose bei banko išduotos čekių knygelės lapuose, kuriuos perdavė V. K. ir V. J., o šie – D. T.. Po ko, 1999-01-24 - 1999-04-07 laikotarpiu, UAB „E.“ PVM sąskaitos-faktūros serija SAB Nr. 1651530, Nr. 1651531 buvo panaudotos sukčiavimui;

- 1997 m. spalio mėnesį, veikdamas su V. J., V. K. ir R. L., iš UAB „L.“ darbuotojo M. S. sužinojęs apie tai, kad UAB „P.“, įmonės kodas 2408351, adresu Liepkalnio g. 1 a., Vilniuje, savininkai parduoda įmonės akcijas, nurodė V. J. per trečiuosius asmenis surasti žmones, kurie sutiktų fiktyviai nupirkti visas įmonės akcijas bei tapti įmonės vadovais ir perdavė tam reikalingas pinigines lėšas. V. J. ir R. L. per R. P. susipažinę su T. V. sukurstė jį fiktyviai įsigyti visas UAB „P.“ akcijas, t.y. pasirašyti UAB „P.“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pakeisti juridinį adresą į Musininkų g. 2-97, Vilniuje, bei paskirti save bendrovės direktoriumi ir 1997-12-03 – 1998-04-24 laikotarpiu panaudojęs UAB „P.“ PVM sąskaitas-faktūras sukčiaujant;

- 1997 m. lapkričio mėnesį, veikdamas su R. L. ir V. J., iš UAB „L.“ darbuotojo M. S. sužinojęs apie tai, kad UAB „S. V.“, įmonės kodas 2420374, adresu Žydų g. 2/2-7, Vilniuje, savininkai parduoda šios įmonės akcijas, nurodė V. J. per trečiuosius asmenis surasti žmones, kurie sutiktų fiktyviai nupirkti visas įmonės akcijas bei tapti įmonės vadovais ir perdavė tam reikalingas pinigines lėšas. V. J. kartu su R. L. suorganizavo T. V. sukurstyti A. K. fiktyviai įsigyti visas UAB „S. V.“ akcijas, t.y. pasirašyti UAB „S. V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pakeisti juridinį adresą į Žygio g. 3-10, Vilniuje, bei vienintelio akcininko nutarimą paskirti save bendrovės direktoriumi po ko, 1997-12-03 – 1998-09-25 laikotarpiu, UAB „S. V.“ PVM sąskaitas-faktūras panaudojo sukiaujant;

- 1998 m. vasario mėnesį, veikdamas su R. L., V. J. ir V. K., pavedė V. J. organizuoti įmonės įsteigimą ir specialios atskaitomybės blankų įsigijimą šios įmonės vardu. V. J. įvykužius nurodymą, 1998-03-02 buvo įregistruota UAB „I.“, įmonės kodas 2438239, adresu Kareivių g. 11-414A, Vilniuje. V. J., tęsiant jam D. T. pavestą užduotį, kartu su R. L. sukurstė G. P. tapti bendrovės visų akcijų savininku ir vadovu, o V. K. - fiktyviu šios bendrovės buhalteriui, po ko, 1998-06-03 – 1998-10-05 laikotarpiu, panaudojus UAB „I.“ PVM sąskaitas-faktūras sukčiavimui;

- 1998 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, veikdamas su R. L. ir V. J., nurodė T. V. surasti asmenis, kurie sutiktų tapti steigiamos įmonės vadovu ir buhalteriu. T. V. sukursčius A. P. įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, o J. V. tapti formalia įmonės direktore, D. T. nurodymu, V. J. ir R. L. 1998-10-20 įregistravo UAB „F.“, įmonės kodas 2460039, adresu Žygio g. 3-39, Vilniuje, kurios PVM sąskaitas-faktūras panaudojo 1998-11-13 - 1999-01-06 sukčiaujant;

- 1998 m. rugpjūčio mėnesį, veikdamas su R. L., V. J. ir V. K., G. Z. ir G. P., pastariesiems nurodęs surasti asmenį, kuris sutiktų tapti steigiamos įmonės vadovu. G. Z. ir G. P. sukursčius A. N., jį instruktavus kur ir kaip parengti įmonės steigimo dokumentus ir perdavus tam reikalingas pinigines lėšas, 1998-09-03 Vilniaus miesto savivaldybės rejestre įregistravo UAB „M.“, įmonės kodas 2457256, adresu J.Basanavičiaus g. 16/5-102, Vilniuje, kurios PVM sąskaitas-faktūras panaudojo 1998-09-03 - 1999-04-23 sukčiaujant.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariu R. L. aptartą planą, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), 1995 m. viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, susitarė su UAB ,,M.“ direktoriumi E. V., kad pastarasis iš jo nupirks nenustatytą kiekį medienos, kurią pats D. T. kartu su bendrininkais buvo įsigijęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be pirminių įsigijimo dokumentų, nemokant pirkimo PVM, o medienos įsigijimą E. V. UAB ,,M.“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduos D. T. ir grupės narių įsteigtos, valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios Z. P. IĮ vardu įsigytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderių kvitais, krovinio gabenimo važtaraščiais ir tokiu būdu įteisins be įsigijimo dokumentų įgytas prekes ar paslaugas, už tai sumokėdamas D. T. ir jo bendrininkams ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio piniginį atlygį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 1995 m. rugpjūčio 16 d. D. T. su grupės nariu R. L., suorganizavęs Z. P. IĮ įsteigimą, ne anksčiau 1995-08-22, kai realiai buvo įsigyti Z. P. IĮ specialios apskaitos dokumentai, E. V. perdavė Z. P. IĮ prekių gabenimo (pardavimo) važtaraščius serija 23P Nr. 650426, 650428, 650427, kuriuose D. T. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad 1995-07-03 – 1995-07-06 laikotarpiu Z. P. IĮ tariamai pardavė UAB „M.“ 125, 18 m³ lentų už 67.949, 10 Lt, tame tarpe 10.366, 30 Lt PVM. Šiuos suklastotus netikrus dokumentus perdavė E. V., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką, kaip UAB „M.“ direktorius pasirašė suklastotuose netikruose Z. P. IĮ vardu surašytuose dokumentuose ir juos įtraukė į bendrovės apskaitą. UAB „M.“ eksportavus tariamai iš Z. P. IĮ įsigytą medieną ir pritaikius eksportuotoms prekėms 0 proc. PVM tarifą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pateikė Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio permoką. Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcija apgaulės įtakoje priėmusi sprendimus grąžinti prašomą PVM permoką, sugrąžino iš valstybės biudžeto 10.366, 30 Lt, pervesdama juos į UAB „M.“ bankinę sąskaitą. Po ko, UAB „M.“ nurodytą pinigų sumą nuėmė iš bendrovės bankinės sąskaitos, nuėmimą pateisindama suklastotu netikru 1995-07-06 kasos pajamų orderio kvitu serija 23 BO Nr. 791599 kvitą, pagal kurį UAB „M.“ tariamai atsiskaitė su Z. P. IĮ už pateiktą produkciją grynaisiais pinigais. E. V. be tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos pinigų dalies, kurią jis pasiliko sau kaip iš anksto aptartą atlygį, likusią ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą visą ar dalį šios PVM sumos perdavė D. T.. Tokiu būdu, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., bendrininkaujant E. V., apgaule, savo, organizuotos grupės narių ir UAB „M.“ naudai įgijo valstybės biudžetui priklausančias lėšas 10366,30 Lt PVM.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas organizuota grupe su T. D. ir V. J., turėdamas tikslą apgaulę įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), 1995 m. – 1996 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirminių įsigijimo dokumentų įsigytą medieną, žinodamas, kad sandoriai nebus fiksuoti T. D. IĮ „V.“ buhalterinėje apskaitoje, o gautas iš pardavimo PVM nebus deklaruojamas mokesčių inspekcijai ir sumokamas į valstybės biudžetą, T. D. IĮ „V.“ vardu 1995-11-03 – 1996-02-28 laikotarpiu, pagal suklastotus netikrus prekių gabenimo (pardavimo) važtaraščius serija 23 N Nr. 332463, 332464, 332465, 332466, 332467, 332468, 332469, 332470, 332471, 332472, 332472, 332473, 332474, 332475 ir Serija 23 P Nr. 650436 pardavė UAB „Ž.“ apie 542, 46 m³ medienos už 293.843, 31 Lt, tame tarpe 44.823, 11 Lt PVM. T. D. rašytiniu prašymu UAB ,,Ž.“ 1995-12-04 – 1996-04-18 mokėjimo pavedimais Nr. 2, 1, 005, 9, 003, 003, 001, 004, 4, 002, 003, 002, 003, 1, 001 bei mokėjimo pavedimais be numerių pervedus pinigus už parduotą medieną į R. L. IĮ, O. A. IĮ ir D. T. IĮ sąskaitas, D. T. pervestus už medienos pardavimą pinigus kartu su PVM suma iš sąskaitų pats arba per bendrininkus paėmė grynaisiais pinigais. Tokiu būdu, D. T., veikdamas organizuota grupe su T. D. ir V. J., apgaule savo ir organizuotos grupės narių, T. D. IĮ „V.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžetui priklausančias lėšas 44.823,51 Lt (PVM).

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais R. L., V. J. ir V. K. aptartą planą, žinodamas, kad į UAB „Ž.“ apskaitą įtrauktinose PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai ir pateisinta jo paties, o taip pat UAB „Ž.“ atstovų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be pirminių įsigijimo dokumentų įsigyta mediena, nemokant pirkimo PVM, o ją eksportavus, UAB „Ž.“ galės neteisėtai iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti faktiškai nesumokėto PVM sumas, D. T. vykdydamas nusikalstamą susitarimą su E. V., žinodamas, kad realizuojami medienos gaminiai pagaminti D. T. IĮ lentpjūvėje įsigyti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be to realiai šių gaminių yra patiekiama mažiau, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, 1996-06-13 – 1997-05-08 laikotarpiu, Vilniaus mieste, pateikė E. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį medienos ir jos gaminių, bei D. T. ir grupės narių įsteigtų, valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių: UAB „A.“ suklastotus netikrus prekių gabenimo (pardavimo) važtaraščius serija 23 I Nr. 650439, 650440, 410698, 410697, 410699, 410703, 410705 ir 410701, UAB „T.“ prekių gabenimo važtaraščius serija 23T Nr. 076004, 076005, 076008, 076009, 076010, 076015, 076015 ir 076017, sąskaitas faktūras serija 23K Nr. 413514, 413517, 413520, 413522, 413525, 413532, 413533, 413534, 413535, 413536, 413537, 413538, 413539 ir 413540 ir UAB ,,E.“ PVM sąskaitą faktūrą serija GAA Nr. 2645016, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenys apie tai, kad neva UAB „A.“, UAB „T.“ ir UAB „E.“ pardavė UAB „Ž.“ viso 1.151,148 m³ medienos, už 723.137, 47 Lt, tame tarpe 110.309,01 Lt PVM. Šiuos suklastotus netikrus dokumentus perdavė E. V., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką, kaip UAB „Ž.“ direktorius juose pasirašė ir įtraukė į bendrovės PVM apskaitą. UAB „Ž.“ eksportavus tariamai iš nurodytų fiktyvių bendrovių įsigytą medieną, pateikė Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio permoką. Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcija apgaulės įtakoje priėmusi sprendimus grąžinti prašomą PVM permoką, sugrąžino iš valstybės biudžeto 110.309,01 Lt, pervesdama juos į UAB „Ž.“ bankinę sąskaitą. Po ko, UAB „Ž.“ nurodytą pinigų sumą pervedė iš bendrovės bankinės sąskaitos, pervedimus pateisindama suklastotais netikrais UAB „Ž.“ 1999-06-14 – 1996-09-20 bankiniais pavedimais Nr. 006, 007, 001, 008, 006, 005, 012 ir 002 pervedė į UAB „A.“, 1996-09-24 – 1997-06-13 mokėjimo pavedimais Nr. 008, 017, 002, 002, 001, 001, 003, 001, 004, 006, 006, 008, 006, 004, 017, 001, 001, 004, 10, 001, 001, 001, 002 ir 002 pervedė į UAB „T.“ ir 1997-05-08 – 1997-12-19 mokėjimo pavedimais Nr. 001, 005, 001 ir 001 pervedė į UAB „E.“ bankines sąskaitas. D. T. nurodymu, R. L., V. J. ir V. K. patiems ar jų nurodymu fiktyviems įmonių UAB „A.“, UAB „T.“ ir UAB „E.“ direktoriams nuėmus iš bendrovių sąskaitų grynaisiais pinigais, perdavė D. T.. Tokiu būdu D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. J. ir V. K., apgaule, savo ir organizuotos grupės narių ir UAB „Ž.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžetui priklausančias lėšas 110.309,01 Lt PVM.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariu R. L. aptartą planą, žinodamas, kad egliniai tašeliai pagaminti D. T. IĮ lentpjūvėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be apskaitos dokumentų įsigytos medienos, kurią įsigyjant jokie mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti nebuvo, siekdamas ją įteisinti, 1996-08-23 Vilniaus mieste, panaudojo jo ir grupės narių įsteigtos, valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „A.“ suklastotą netikrą prekių gabenimo (pardavimo) važtaraštį serija 23 I Nr. 410721 ir apgaulės įtakoje realizavo M.W. individualiai įmonei „T. W. and Partner“ 22, 594 m³ eglinių tašelių už 10.664,36 Lt, tame tarpe 1.626,76 Lt PVM. M.W. IĮ „T. W. and Partner“ už pateiktą produkciją atsiskaičius grynaisiais pinigais pagal 1996-08-23 kasos pajamų orderį serija 23 BV Nr. 167233 UAB „A.“ gavo, D. T. 1.626,76 Lt PVM sumos į UAB „A.“ PVM atskaitą, kaip gautos iš pirkėjo tyčia neįtraukė, mokesčių inspekcijai nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo. Tokiu būdu, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., apgaule savo, organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą - M.W. individualiai įmonei „T. W. and Partner“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas 1.626,76 Lt PVM.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais R. L. ir V. J. aptartą planą, žinodamas, kad realizuojamos pušinės lentos pagamintos D. T. IĮ lentpjūvėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be apskaitos įsigytos medienos, kurią įsigyjant jokie mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti nebuvo, 1997-01-21 – 1997-01-30 laikotarpiu, Vilniaus mieste, suklastojo netikras jo ir grupės narių įsteigtos, valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „T.“ sąskaitas faktūras serija 23K 413528, 413530 ir 413541, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie neva UAB ,,T.“ turėtos medienos pardavimą ir apgaulės įtakoje pardavė UAB „Vi.“ viso 57,02 m³ dvigubo pjovimo pušinių lentų už 31.389,18 Lt, tame tarpe 4.788,18 Lt PVM. UAB „Vi.“ nurodytą sumą 1997-02-25 -1997-05-08 sumokėjus bankiniais pavedimais Nr. 81, 97, 107, 186 į UAB „T.“ bankinę sąskaitą, UAB „T.“ į PVM atskaitą jos neįtraukė, mokesčių inspekcijai kaip gautos iš pirkėjo nedeklaravo. R. L. ir V. J. patiems ar jų nurodymu fiktyviam UAB „T.“ vadovui T. K. 1997-02-26 – 1997-05-09 nuėmus iš sąskaitos grynaisiais pinigais, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L. ir V. J., apgaule savo, organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą - UAB „Vi.“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas 4.788,18 Lt PVM.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais R. L., V. J., V. K. ir T. D. aptartą planą, žinodamas, kad realizuojami rąstai yra įsigyti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be apskaitos dokumentų, juos įsigyjant jokie mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti nebuvo, 1996-07-15 – 1998-06-19 laikotarpiu, Vilniaus mieste, suklastojo netiktus UAB „A.“ prekių gabenimo (pardavimo) važtaraščius serija 23I Nr. 410695 ir 410693, UAB „T.“ sąskaitas faktūras serija 23 K Nr. 413526 ir 413531 ir UAB „R.“ PVM sąskaitas faktūras serija SAB Nr. 1302884, 1302883, 1302866 ir 1302875 į juos įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie jo paties kontroliuojamų, jokios ūkinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtų UAB „A.“, UAB „T.“ ir UAB „R.“ neva praduodamą medieną ir juos realizavo parduodamas apgaulės įtakoje UAB „T.“ viso 266,83 m³ pušinių ir eglinių rastų už 60.729,99 Lt, tame tarpe 9.263,90 Lt PVM. UAB „T.“ apgaulės įtakoje nurodytas sumas 1996-07-05 – 1996-07-15 mokėjimo pavedimais Nr. 334, 364 pervedus į UAB „A.“, 1997-01-15 – 1997-01-30 mokėjimo pavedimais Nr. 26 ir 62 į UAB „T.“ ir 1997-10-31 – 1998-06-22 mokėjimo pavedimais Nr. 786, 799, 842 ir 431 į UAB „R.“ bankines sąskaitas, į PVM atskaitą jų neįtraukė, mokesčių inspekcijai kaip gautos iš pirkėjo nedeklaravo. R. L., V. J. ir V. K. patiems ar jų nurodymu fiktyviam UAB „T.“ direktoriui T. K. nuėmus juos iš sąskaitos grynaisiais pinigais, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. J., V. K. ir T. D., apgaule, savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo UAB „T.“ valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas - 9.263,90 Lt PVM.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 1997 m. pirmoje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas organizuota grupe su R. L. ir V. J., tarpininkaujant E. Č. ir pastarajam susitarus su AB „Vl.“ direktoriumi L. G., sutiko už pusę PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos ir papildomą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio atlygį pateikti AB „Vl.“ neteisėtai veiklai vykdyti jo paties kontroliuojamų, jokios ūkinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtų UAB „Am.“ ir UAB „V.“ specialios atskaitomybės dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių neužpildytus, tačiau patvirtintus fiktyvių įmonių vadovų parašais, blankus. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą ir žinodamas, kad UAB „Am.“ ir UAB „V.“ jokių prekių AB „Vl.“ neparduos, UAB „Am.“ ir UAB „V.“ PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai, o šiomis PVM sąskaitomis faktūromis bus pateisintas AB „Vl.“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM ir, sumokėjus į valstybės biudžetą vėliau realizuojant prekes gautas PVM sumas, parodys AB „Vl.“ PVM atskaitoje kaip sumokėtas pardavėjui, D. T. per E. Č. perdavė: UAB „Am.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 1188979, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „Am.“ 1997-06-06 pardavė AB „Vl.“ raudonąsias apdailos plytas, gelžbetonines kolonas ir geležinius vamzdžius už 41.855 Lt, tame tarpe 6.385 Lt PVM; UAB „V.“ PVM sąskaitą faktūrą serija GAA Nr. 6381286, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „V.“ 1997-06-10 pardavė AB „Vl.“ metalines konstrukcijas už 58.009 Lt, tame tarpe 8.849 Lt PVM; UAB „Am.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 1188998, į kurį jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „Am.“ 1997-06-25 pardavė AB „Vl.“ dažų už 62.233,20 Lt, tame tarpe 9.493,20 Lt PVM, viso už 162.097,20 Lt, tame tarpe 24.727,20 Lt PVM. AB „Vl.“ tokiu būdu legalizavusi be apskaitos dokumentų įgytas prekes, 1997-07-09 mokėjimo pavedimu Nr. 264, 1997-07-28 mokėjimo pavedimu Nr. 281, 1997-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 274, 1997-07-14 mokėjimo pavedimu Nr. 37 pervedė suklastotose netikrose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas į UAB „Am.“, UAB ,,V.“ ir UAB ,,Aversina“ bankines sąskaitas, kurias ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir pagal nenustatytus suklastotus čekius grynais nuėmė D. T. su organizuotos grupės nariais bei perdavė E. Č. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos pinigų dalies, kurią D. T. pasiliko sau kaip iš anksto aptartą atlygį už jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu D. T., veikdamas organizuota grupe su V. J., R. L., bendrininkaujant E. Č., AB „Vl.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 24.727,20 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 1997 m. pirmoje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., tarpininkaujant E. Č. ir pastarajam susitarus su UAB „V. P. ir kompanija“ direktoriumi V. P., sutiko už pusę PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos ir papildomą tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio atlygį pateikti UAB „V. P. ir kompanija“ neteisėtai veiklai vykdyti jo paties kontroliuojamos, jokios ūkinės veiklos nevykdančios, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtos UAB „L.“ specialios atskaitomybės dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių – neužpildytus, tačiau patvirtintus fiktyvios įmonės vadovo parašais, blankus. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą ir žinodamas, kad UAB „L.“ jokių paslaugų UAB „V. P. ir kompanija“ nesuteiks, UAB „L.“ PVM sąskaitoje faktūroje bus nurodytos realiai nesuteiktos paslaugos, o PVM sąskaita faktūra bus pateisinta UAB „V. P. ir komapnija“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM ir, sumokėjus į valstybės biudžetą vėliau suteiktas paslaugas ir išskirtą PVM sumą, PVM atskaitoje parodys kaip sumokėtas paslaugų teikėjui, D. T. per E. Č. perdavė UAB „L.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 2243942, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „L.“ 1997-06-25 UAB „V. P. ir kompanija“ atliko Biržų katilinės dūmtraukio H-60 remontą už 59.126 Lt, tame tarpe 9.019 Lt PVM. UAB „V. P. ir kompanija“ tokiu būdu legalizavusi be apskaitos dokumentų įgytas paslaugas, 1997-08-22 mokėjimo pavedimas Nr. 266 į UAB „L.“ bankinę sąskaitą pervedė suklastotoje netikroje PVM sąskaitoje faktūroje serija LAB Nr. 2243942 nurodytą pinigų sumą, kurią ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir pagal nenustatytus suklastotus čekius grynais nuėmė D. T. su organizuotos grupės nariais bei perdavė E. Č. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos pinigų dalies, kurią D. T. pasiliko sau kaip iš anksto aptartą atlygį už jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., bendrininkaujant E. Č., UAB „V. P. ir kompanija“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 9.019 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 1997 m. pirmoje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., tarpininkaujant E. Č. ir pastarajam susitarus su UAB „Ch.a.“ direktoriumi P. D., sutiko už pusę PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos ir papildomą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio atlygį pateikti UAB „Ch.a.“ neteisėtai veiklai vykdyti jo paties kontroliuojamos, jokios ūkinės veiklos nevykdančios, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtos UAB „R.“ specialios atskaitomybės dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių neužpildytus, tačiau patvirtintus fiktyvios įmonės vadovo parašais, blankus. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą ir žinodamas, kad UAB „R.“ jokių prekių UAB „Ch.a.“ neparduos, PVM sąskaitoje faktūroje bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai, o PVM sąskaita faktūra bus pateisintas UAB „Ch.a.“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM ir, sumokėjus į valstybės biudžetą vėliau realizuojant prekes gautas PVM sumas, jas PVM atskaitoje parodys kaip sumokėtas pardavėjui, D. T. per E. Č. perdavė UAB „R.“ PVM sąskaitą faktūrą serija SAB Nr. 1302904, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „R.“ 1997-09-24 pardavė UAB „Ch.a.“ 6,7 t. cinkuotos skardos už 20.951 Lt, tame tarpe 3.196 Lt PVM. UAB „Ch.a.“ tokiu būdu legalizavusi be apskaitos dokumentų įgytas prekes, 1997-09-25 mokėjimo pavedimu Nr. 237 į UAB „R.“ bankinę sąskaitą pervedė suklastotoje netikroje PVM sąskaitoje faktūroje serija SAB Nr. 1302904, nurodytą pinigų sumą, kurią ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir pagal nenustatytus suklastotus čekius grynais nuėmė D. T. su organizuotos grupės nariais bei perdavė E. Č. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos pinigų dalies, kurią D. T. pasiliko sau kaip iš anksto aptartą atlygį už jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu D. T. veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., bendrininkaujant E. Č., UAB „Ch.a.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 3.196 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 1997 m. pirmoje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., tarpininkaujant E. Č. ir pastarajam susitarus su UAB „Au.“ direktoriumi V. B., sutiko už pusę PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos ir papildomą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio atlygį pateikti UAB „Au.“ neteisėtai veiklai vykdyti jo paties kontroliuojamos, jokios ūkinės veiklos nevykdančios, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtos UAB „L.“ specialios atskaitomybės dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių – neužpildytus, tačiau patvirtintus fiktyvios įmonės vadovo parašais, blankus. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą ir žinodamas, kad UAB „L.“ jokių paslaugų UAB „Au.“ nesuteiks, PVM sąskaitoje faktūroje bus nurodytos realiai nesuteiktos paslaugos, o PVM sąskaita faktūra bus pateisinta UAB „Au.“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM ir, sumokėjus į valstybės biudžetą vėliau realizuojant prekes gautas PVM sumas parodys UAB „Au.“ PVM atskaitoje kaip sumokėtas pardavėjui, D. T. per E. Č. perdavė UAB „L.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 2243972, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „L.“ 1997-09-08 UAB „Au.“ atliko kelio dangos remontą už 37.937 Lt, tame tarpe 5.787 Lt PVM. UAB „Au.“ tokiu būdu legalizavusi be apskaitos dokumentų įgytas paslaugas, 1997-09-15 mokėjimo pavedimu Nr. 78 į UAB „L.“ bankinę sąskaitą pervedė suklastotoje netikroje PVM sąskaitoje faktūroje serija LAB Nr. 2243972 nurodytą pinigų sumą, kurią ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir pagal nenustatytus suklastotus čekius grynais nuėmė D. T. su organizuotos grupės nariais bei perdavė E. Č. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos pinigų dalies, kurią D. T. pasiliko sau kaip iš anksto aptartą atlygį už jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., bendrininkaujant E. Č., UAB „Au.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 5.787 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais R. L., V. J., V. K. ir T. D. aptartą planą, žinodamas, kad jo paties kontroliuojamų, jokios ūkinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtų Z. P. IĮ, UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „R.“, UAB „L.“ ir UAB „P.“ PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai ir pateisinta jo paties ir UAB „J.“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM įsigyta mediena, o ją eksportavus, UAB „J.“ galės neteisėtai iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti nesumokėto PVM sumas, 1996 m. rudens pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, D. T. susitarė su UAB ,,J.“ direktoriumi R. G., kad pastarasis iš jo įsigis veiklos nevykdančių įmonių apskaitos dokumentų blankus, o atsiskaitymas už tariamai patiektas prekes bus atvaizduojamas bankiniais pavedimais pervedant pinigus su į prekių kainą įskaitytu PVM į fiktyvių įmonių sąskaitas, kurio jis iš anksto nesiruošė įtraukti į PVM atskaitą ir sumokėti į valstybės biudžetą. Iš sąskaitų paėmus grynaisiais pinigais, D. T. pasilikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą visą ar sutartą dalį įskaitytos PVM sumos, likusius pinigus grąžins R. G. arba suklastotais netikrais kasos pajamų orderiais sumokės už fiktyvių įmonių dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą visą ar dalį PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 1996-10-23 – 1997-12-03 laikotarpiu, D. T.: UAB ,,J.“ direktoriui R. G. realizavo Z. P. IĮ prekių gabenimo važtaraščius serija 23P Nr. 650444, 650445 ir 650443, kuriuose vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad Z. P. IĮ pardavė UAB „J.“ 75 m³ dvigubo pjovimo tašų, 36,58 m³ pjautinės medienos ir rąstų pjovimo paslaugų viso už 52.841,48 Lt, tame tarpe 8.060,56 Lt PVM; UAB „A.“ prekių gabenimo (pardavimo) važtaraščius Nr. 410723, 410730, 410724, 410725, 410732, 410726 ir 410727, kuriuose vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „A.“ pardavė UAB „J.“ viso 279,420 m³ spygliuočių medienos už 119.934,09 Lt, tame tarpe 18.295,02 Lt PVM, UAB „T.“ prekių gabenimo (pardavimo) važtaraščius serija 2T Nr. 076002, 076003, 076014, sąskaitas faktūras serija 23K Nr. 413542, 413543, 413545 bei PVM sąskaitas faktūras serija LAB Nr. 1164345 ir 1164344, kuriuose vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „T.“ pardavė UAB „J.“ viso 610,04 m³ medienos už 262.291,05 Lt, tame tarpe 40.010,49 Lt PVM, UAB „E.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAA Nr. 2644995, 2644996, 2644997, 2645002, 2649217, 2645019, 2645020 ir 1120729, kuriose vėliau buvo įrašyti melagingi duomenys, kad UAB „E.“ pardavė UAB „J.“ viso 727,50 m³ medienos už 317.372,85 Lt, tame tarpe 48.412,80 Lt PVM, UAB „Am.“ PVM sąskaitas faktūras serija LAB Nr. 1188996 ir 1188987 bei serija GAA Nr. 7156188, kuriose vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „Am.“ pardavė UAB „J.“ viso 150,50 m³ spygliuočių medienos ir lentų už 66.233,40 Lt, tame tarpe 10.103,40 Lt PVM, UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAA Nr. 6381275, 5162295, 5162296 ir 5162291, kuriose vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „V.“ pardavė UAB „J.“ viso 251,78 m³ įvairios medienos už 127.247,55 Lt, tame tarpe 19.410,64 Lt PVM, UAB „R.“ PVM sąskaitas faktūras serija SAB Nr. 1302910, 1302890 ir 1302897, kuriose vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „R.“ pardavė UAB „J.“ viso 143,125 m³ medienos už 80.525,51 Lt, tame tarpe 12.283,55 Lt PVM, UAB „L.“ PVM sąskaitas faktūras serija LAB Nr. 2243945, 2243970 ir 2243956 kuriose vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „L.“ pardavė UAB „J.“ viso 199,980 m³ įvairios medienos už 103.245,41 Lt, tame tarpe 15.749,30 Lt PVM ir UAB „P.“ PVM sąskaitą faktūrą serija SAA Nr. 1684289, kurioje vėliau buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „P.“ pardavė UAB „J.“ 84,50 m³ tarinių lentų už 30.621 Lt, tame tarpe 4.671 Lt PVM. Viso pardavė 2.558,43 m³ medienos už 1.160.312,34 Lt, tame tarpe 176.996,76 Lt PVM. UAB ,,J.“ nurodytas suklastotas netikras PVM sąskaitas faktūras įtraukė į bendrovės PVM apskaitą ir, eksportavus tariamai iš nurodytų fiktyvių bendrovių, o faktiškai nelegaliai, įsigytą medieną, pateikė Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcijai prašymus grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio permoką. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija apgaulės įtakoje priėmusi sprendimus grąžinti prašomą PVM permoką, sugrąžino iš valstybės biudžeto 176.996,76 Lt pervesdama juos į UAB ,,J.“ bankinę sąskaitą. Po ko, UAB „J.“ nurodytą pinigų sumą nuėmė iš bendrovės sąskaitos, nuėmimą pateisindama suklastotais UAB „A.“ 1996-10-23 – 1997-01-13 kasos pajamų orderių kvitais serija 23 BO Nr. 791601, 791644, 791605, 791606, 791662, 791661, 791688, 791670; UAB „T.“ 1997-06-02 – 1997-06-20 kasos pajamų orderių kvitų serija SAA Nr. 14084313, 14084317, 14084318, 14084330, 14084329 ir 1996-10-23 – 1997-06-12 mokėjimo pavedimais 11, 12, 15, 18, 21, 23, 24, 72, 5; UAB „E.“ 1997-03-27 - 1997-06-06 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 13222761-13222764, 9896858-9896860, 9896873 ir 1997-04-15 – 1997-06-02 mokėjimo pavedimais Nr. 31, 33, 36, 38, 39, 45, 49, 54-56, 58, 59; UAB „V.“ 1997-06-06 – 1997-11-28 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 14116803, 14116788, 14116758, 14116746, 14116729, 14116728, 14116773, 14116774, 14116730, 14116767, 14116764, 14116781, 14116776, 14116763 ir 1997-11-06 mokėjimo pavedimu Nr. 160; UAB „R.“ 1997-10-17 – 1997-11-05 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 17063433, 17063450, 17063434, 17063421, 13222749, 13222745, 13222757 ir 1997-09-30 mokėjimo pavedimu Nr. 142 pervedė į sąskaitą; UAB „Am.“ 1997-06-09– 1997-09-30 kasos pajamų orderio kvitais Nr. 14117177, 16117180, 14117202, 14117201, 14117219, 14117218, 14117273, 14117203; UAB „L.“ 1997-09-16 -1997-12-10 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 17030117, 17030105, 17030118, 14084310, 17030106, 14084354, 14084338, 14084335, 14084326, 14084321, 13222756 ir 1997-12-09 mokėjimo pavedimu Nr. 178; UAB „P.“ 1997-12-16 kasos pajamų orderio kvitu serija SAA Nr. 12598552 ir 1997-12-08 - 1997-12-10 mokėjimo pavedimais Nr. 177, 181 ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Z. P. IĮ apskaitos dokumentais, bei išmokėjo grynais pinigais ar pervedė į nurodytų fiktyvių bendrovių bankines sąskaitas. D. T. nurodymu R. L., V. J., V. K. ir T. D. patys ar jų nurodymu Z. P. IĮ, UAB „A.“, UAB „T.“, UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „R.“, UAB „L.“ ir UAB „P.“ fiktyvūs direktoriai gavę ar nuėmę nuo bendrovių sąskaitų pinigines sumas, per juos, perdavė D. T.. Tokiu būdu, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. J., T. D. ir V. K., bendrininkaujant R. G., apgaule, savo, organizuotos grupės narių ir UAB ,,J.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžetui priklausančias lėšas 176.996,76 Lt.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais R. L., V. J. ir V. K. aptartą planą, žinodamas, kad jo paties kontroliuojamų, jokios ūkinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtų UAB „T.“, UAB „E.“, UAB „V.“, UAB „Am.“, UAB „R.“, UAB „L.“, UAB „P.“, UAB „S. V.“, UAB „I.“ ir UAB „M.“ PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai ir pateisinta jo paties ir UAB „R.“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM įsigyta mediena, o ją eksportavus, UAB „R.“ galės neteisėtai iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti faktiškai nesumokėto PVM sumas, 1997 m. pirmojoje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. T. susitarė su UAB „R.“ direktoriumi V. B., kad pastarasis iš jo įsigis veiklos nevykdančių įmonių apskaitos dokumentų blankus, o atsiskaitymas už tariamai patiektas prekes bus atvaizduojamas bankiniais pavedimais pervedant pinigus su į prekių kainą įskaitytu PVM į fiktyvių įmonių sąskaitas, kurio jis iš anksto nesiruošė įtraukti į PVM atskaitą ir sumokėti į valstybės biudžetą. Iš sąskaitų juos paėmus grynaisiais pinigais, D. T. pasilikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą visą ar sutartą dalį įskaitytos PVM sumos, likusius pinigus grąžins V. B. arba suklastotais netikrais kasos pajamų orderiais sumokės už fiktyvių įmonių dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą visą ar dalį PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 1997-05-05 – 1998-09-04 laikotarpiu, Vilniaus mieste, D. T. pateikė V. B. tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį be apskaitos, neapskaitant ir nemokant jokių mokesčių įsigytos medienos, ne mažesnį didesnį nei 400 m³ kiekį bei perdavė V. B. UAB „T.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 1164361, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „T.“ pardavė UAB „R.“ 25,95 m³ medienos ruošinių už 17.760,18 Lt, tame tarpe 2.709,18 Lt PVM, UAB „E.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAA Nr. 2645014, 2645015, serija GAD Nr. 3656100, Nr. 3656092, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „E.“ pardavė UAB „R.“ 182,756 m³ dvigubo pjovimo medienos už 85.567,44 Lt, tame tarpe 13.052,65 Lt PVM, UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAA Nr. 6381273, serija SAB Nr. 1163102, serija GAB Nr. 2598066, 2598067 ir 2598080, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „V.“ pardavė UAB „R.“ 205,32 m³ medienos ruošinių už 111.886,18 Lt, tame tarpe 17.067, 38 Lt PVM, UAB „Am.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 1188978, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „Am.“ pardavė UAB „R.“ 52,96 m³ dvigubo pjovimo medienos už 19.997,70 Lt, tame tarpe 3.050,50 Lt PVM, UAB „R.“ PVM sąskaitą faktūrą serija SAB Nr. 130290, kurioje buvo įrašyti melagingi duomenys, kad UAB „R.“ pardavė UAB „R.“ 55,88 m³ medienos ruošinių už 29.342,59 Lt, tame tarpe 4.475,99 Lt PVM, UAB „L.“ PVM sąskaitas faktūras serija LAB Nr. 2243951, Nr. 2243954, serija GAB Nr. 1909498, Nr. 1909499, Nr. 1909515, kuriose buvo įrašyti melagingi duomenys, kad UAB „L.“ pardavė UAB „R.“ viso 217,44 m³ dvigubo pjovimo medienos už 129.787,47 Lt, tame tarpe 19.798,07 Lt PVM, UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras serija SAA Nr. 1684290 ir Nr. 1684262, kuriose buvo įrašyti melagingi duomenys, kad UAB „P.“ pardavė UAB „R.“ viso 50,08 m³ dviejų pjovimų medienos už 29.757,13 Lt, tame tarpe 4.539,22 Lt PVM, UAB „S.v.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAB Nr. 2563729, Nr. 2563730, Nr. 2563684, Nr. 2583689, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad AB „S. V.“ pardavė UAB „R.“ 155, 58 m³ dvigubo pjovimo medienos už 89.580,89 Lt, tame tarpe 13.664,89 Lt PVM, UAB „I.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAD Nr. 3830341, Nr. 3830353, Nr. 3830354, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „I.“ pardavė UAB „R.“ viso 83,472 m³ dvigubo pjovimo medienos už 46.123, 81 Lt, tame tarpe 7.035, 83 Lt PVM ir UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAE Nr. 2780457 ir Nr. 2780458, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „M.“ pardavė UAB „R.“ 78,42 m³ dvigubo pjovimo medienos už 33.024,43 Lt, tame tarpe 5.037,63 PVM. Viso parduota 1.107.858 m³ medienos už 592827,82 Lt, tame tarpe 90.431,34 Lt PVM. UAB ,,R.“ nurodytas suklastotas netikras PVM sąskaitas faktūras įtraukė į bendrovės PVM apskaitą ir, eksportavus tariamai iš nurodytų fiktyvių bendrovių, o faktiškai nelegaliai, įsigytą medieną, pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymus grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio permoką. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apgaulės įtakoje priėmė sprendimus grąžinti prašomas PVM sumas ir 1997 m. liepos mėn. – 1998 m. liepos mėn. laikotarpiu pervedė į UAB ,,R.“ sąskaitą 186.879 Lt tariamai grąžintinos PVM permokos, iš jos 90.431,34 Lt PVM dalį, išskirtą pagal suklastotas netikras UAB ,,Am.“, UAB ,,E.“, UAB ,,I.“, UAB ,,M.“, UAB ,,P.“, UAB ,,R.“, UAB ,,S. V.“, UAB ,,T.“, UAB ,,V.“ ir UAB ,,L.“ PVM sąskaitas faktūras. Po ko, UAB ,,R.“ nurodytą pinigų sumą grynais pinigais nuėmė iš įmonės bankinės sąskaitos, nuėmimą pateisindama suklastotais netikrais UAB „T.“ 1998-05-06 – 1998-05-08 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 14084352, 14084353; UAB „E.“ 1997-05-29 – 1998-08-12 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 9896883-9896887, serija SAC Nr. 0408201-04082402, Nr. 04082435-04082436; UAB „V.“ 1997-06-14 – 1998-03-18 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 14116726, 14116748, 14116761, 14116762, serija Nr. SAB Nr. 01165706-01165708, 01165710, 01165713, 01165714, 01165725, 01165765; UAB „Am.“ 1997-06-09 - 1997-06-25 kasos pajamų orderių kvitais serija Nr. 14117185, 14117183; UAB „R.“ 1997-08-04 - 1997-08-29 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 17063408, 17063419, 17063420;UAB „L.“ 1997-12-06 – 1997-04-27 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 01165207-01165209, 01165246, 01165247, 01165253, 01165255; UAB „P.“ 1997-12-04 - 1998-04-10 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 12598571, 12598572, 12598596; UAB „S. V.“ 1997-12-03 - 1998-05-28 kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 22899717, 22899719-22899722, 22899739, 22899740, 22899747, 22899746; UAB „I.“ 1998-07-09 - 1998-08-31 kasos pajamų orderių kvitais serija SAC Nr.04243602, 04243603, 04243623-04243625 ir UAB „M.“ 1998-09-11 – 1998-09-16 kasos pajamų orderių kvitais SAC Nr. 07491546, 07491549, 07491550, 07491552 bei išmokėjo nurodytų bendrovių fiktyviems direktoriams arba organizuotos grupės nariams, kurie nurodytas pinigų sumas perdavė D. T.. Tokiu būdu, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K., V. J., bendrininkaujant V. B., apgaule, savo, organizuotos grupės narių ir UAB ,,R.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžetui priklausančias lėšas 90.431,34 Lt.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 1997 m. pirmoje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., susitarė su individualios įmonės „E. V. siuvykla“ savininku E. V., už pusę PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos ir papildomą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio atlygį pateiks pastarajam neteisėtai veiklai vykdyti jo paties kontroliuojamų, jokios ūkinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtų UAB „T.“, UAB „E.“, UAB „L.“ ir UAB „Am.“ specialios atskaitomybės dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių neužpildytus, tačiau patvirtintus fiktyvių įmonių vadovų parašais, blankus. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą ir žinodamas, kad UAB „T.“ UAB „E.“, UAB „L.“ ir UAB „Am.“ jokių prekių E. V. IĮ „E. V. siuvykla“ neparduos, PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai, o šiomis PVM sąskaitomis faktūromis bus pateisintas E. V. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM ir, sumokėjęs į valstybės biudžetą vėliau realizuojant prekes gautas PVM sumas, jas PVM atskaitoje parodys kaip sumokėtas pardavėjui, D. T. nurodė R. L. parduoti E. V. UAB „E.“ PVM sąskaitą faktūrą serija GAA Nr. 2645022, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „E.“ 1997-05-07 pardavė IĮ „E. V. siuvykla“ 15.000 kg acetono už 97.350 Lt tame tarpe 14.850 Lt PVM; UAB „T.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 1164348, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „T.“ 1997-05-22 pardavė E. V. IĮ „E. V. siuvykla“ 3.353 kg galvijų kasos liaukų už 6.330, 46 Lt, tame tarpe 965, 66 Lt PVM; UAB „Am.“ PVM sąskaitą faktūrą serija GAA Nr. 7156184, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „Am.“ 1997-07-21 pardavė E. V. IĮ „E. V. siuvykla“ 3.600 vnt. odekolono „Trojnoj“ už 6.499, 44 Lt, tame tarpe 991,44 Lt PVM; UAB „L.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 2243953, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „L.“ 1997-11-05 suteikė E. V. IĮ „E. V. siuvykla“ transporto paslaugas už 790, 60 Lt, tame tarpe 120, 60 Lt PVM. Viso pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 110.970,50 Lt, tame tarpe 16.927, 70 Lt PVM. E. V. IĮ „E. V. siuvykla“ tokiu būdu legalizavusi įsigytas be apskaitos dokumentų prekes, 1997-07-21 kasos pajamų orderio kvitu serija SAA Nr. 14117221 grynais pinigais išmokėjo UAB „Am.“, 1997-11-05 kasos pajamų orderio kvitu serija SAA Nr. 17030119 grynais pinigais išmokėjo UAB „L.“, 1997-05-26 kasos pajamų orderio kvitu serija SAA Nr. 14084331 grynais pinigais išmokėjo UAB „T.“, 1997-05-16 mokėjimo pavedimu Nr. 16, 1997-0528 mokėjimo pavedimu Nr. 28 ir 1997-05-29 mokėjimo pavedimu Nr. 29/1 pervedė į UAB „E.“ bankinę sąskaitą PVM sąskaitose faktūrose serija GAA Nr. 2645022, serija LAB Nr. 1164348, serija LAB Nr. 1164348, serija LAB Nr. 2243953 nurodytas pinigų sumas, kurias ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir pagal nenustatytus suklastotus kasos pajamų orderio kvitus ir čekius grynais nuėmė D. T. su organizuotos grupės nariais bei perdavė E. V. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos pinigų dalies, kurią D. T. pasiliko sau kaip iš anksto aptartą atlygį už jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., E. V. IĮ „E. V. siuvykla“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 16.927, 70 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 1997 m. pirmoje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., tarpininkaujant E. Č. ir pastarajam susitarus su UAB „G.“ generaliu direktoriumi V. K., sutiko už pusę PVM sąskaitose faktūrose išskirtos PVM sumos ir papildomą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio atlygį pateikti UAB „G.“ neteisėtai veiklai vykdyti jo paties kontroliuojamų, jokios ūkinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtų UAB „Am.“, UAB „L.“ ir UAB „E.“ specialios atskaitomybės dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių neužpildytus, tačiau patvirtintus fiktyvių įmonių vadovų parašais, blankus. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą ir žinodamas, kad UAB „Am.“, UAB „L.“, UAB „E.“ jokių prekių UAB „G.“ neparduos, PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai, o šiomis PVM sąskaitomis faktūromis bus pateisintas UAB „G.“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be apskaitos dokumentų, pirkimo PVM ir, sumokėjus į valstybės biudžetą vėliau realizuojant prekes gautas PVM sumas, jas PVM atskaitoje parodys kaip sumokėtas pardavėjui, D. T. per E. Č. perdavė UAB „Am.“ PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 1188977, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „Am.“ 1997-06-10 pardavė UAB „G.“ 400 vnt. liuminiscenicinių lempų už 56.640 Lt, tame tarpe 8.640 Lt PVM; PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 2243971, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „L.“ 1997-07-17 pardavė UAB „G.“ įvairių prekių už 33.311,40 Lt, tame tarpe 5.081,40 Lt PVM; PVM sąskaitą faktūrą serija GAD Nr. 3656085, į kurią jam žinant buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „E.“ 1998-11-09 pardavė UAB „G.“ įvairių statyboje naudojamų prekių už 9.464,78 Lt, tame tarpe 1.443,78 Lt PVM. Viso pardavė už 99.416,18 Lt, tame tarpe 15.165,18 Lt PVM. UAB „G.“ tokiu būdu legalizavusi įsigytas be apskaitos dokumentų prekes, 1997-07-22 mokėjimo pavedimu Nr. 125 į UAB „L.“, pagal kasos pajamų orderio kvitą serija SAC Nr. 04082427 į UAB „E.“ ir 1997-07-02 mokėjimo pavedimu Nr. 5 į UAB „Am.“ bankines sąskaitas pervedė PVM sąskaitose faktūrose serija LAB Nr. 1188977, serija LAB Nr. 2243971 ir serija GAD Nr. 3656085 nurodytas pinigų sumas, kurias ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir pagal nenustatytus suklastotus čekius grynais nuėmė D. T. su organizuotos grupės nariais bei perdavė E. Č. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos pinigų dalies, kurią D. T. pasiliko sau kaip iš anksto aptartą atlygį už jo atliktus nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu D. T. veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., bendrininkaujant E. Č., UAB „G.“ naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 15.165,18 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 1997 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., panaudodamas jo paties kontroliuojamos, jokios ūkinės veiklos nevykdančios, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtos UAB „V.“ specialios atskaitomybės dokumentus, žinodamas, kad juose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai, A. D. paprašius padėti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims „Danai“ ir „Sašai“ išvežti rūbus (moteriškų palaidinių, suknelių, kostiumėlių) į Rusijos Federacijos, Maskvos miestą, kurie realiai priklausė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, D. T. per V. B. surado V. A. firmą, kurios vardu būtų galima vykdyti rūbų eksportą. Po ko, į tyrimo metu nerastą UAB „V.“ PVM sąskaitą faktūrą serija GAB Nr. 02598071 įrašė žinomai melagingus duomenis apie neva UAB „V.“ parduotus rūbus už tyrimo metu nenustatytą sumą V. A. firmai. V. A. firma pagal 1997-12-12 eksporto deklaraciją 7VR12111357, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. AT 005233, 1997-12-12 PVM sąskaitą faktūrą serija LAB Nr. 5085873 pardavė moteriškų palaidinių, suknelių, kostiumėlių „Gostiničnij kompleks Sevestopol“, B. J. 1A 113303, Rusijos Federacija, Maskva, už 540.000 Lt. Įvykdžiusi eksportą, V. A. firma 1998-01-19 Kauno m. valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką 95.232 Lt 1998-01-26 Kauno m. valstybinė mokesčių inspekcija apgaulės įtakoje V. A. firmai sugrąžino iš valstybės biudžeto 91.044 Lt. PVM permoką, kurią 1998-01-28 mokėjimo pavedimu V. A. firma pervedė į UAB „V.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 23467987, kur pagal suklastotus netikrus 1998-01-29 čekį Nr. 0061596, 1998-01-30 čekį Nr. 0061597, 1998-02-02 čekį Nr. 0061598 grynais pinigais nuėmė V. K. ir per V. J. perdavė D. T.. Tokiu būdu, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K. ir V. J., bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo, organizuotos grupės naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžetui priklausančias lėšas 91.044 Lt.

Jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais R. L., V. K. ir V. J. aptartą planą, žinodamas, kad jo paties kontroliuojamų, jokios ūkinės veiklos nevykdančių, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtų UAB „T.“, UAB „E.“, UAB ,,V.“, UAB ,,L.“, UAB ,,P.“, UAB ,,I.“, UAB ,,S. V.“ ir UAB ,,M.“ PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyti realiai neįvykę sandoriai ir pateisinta jo paties ir D. R. IĮ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be apskaitos dokumentų, nemokant pirkimo PVM įsigyta mediena, o ją eksportavus, D. R. IĮ galės neteisėtai iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti faktiškai nesumokėto PVM sumas, 1998 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, D. T. susitarė su V. B. faktiškai valdoma D. R. IĮ, kad pastarasis iš jo įsigis veiklos nevykdančių įmonių apskaitos dokumentų blankus, o atsiskaitymas už tariamai patiektas prekes bus atvaizduojamas bankiniais pavedimais pervedant pinigus su į prekių kainą įskaitytu PVM į fiktyvių įmonių sąskaitas, kurio jis iš anksto nesiruošė įtraukti į PVM atskaitą ir sumokėti į valstybės biudžetą. Iš sąskaitų juos paėmus grynaisiais pinigais, D. T. pasilikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą visą ar sutartą dalį įskaitytos PVM sumos, likusius pinigus grąžins V. B. arba suklastotais netikrais kasos pajamų orderiais sumokės už fiktyvių įmonių dokumentus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą visą ar dalį PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 1998-04-11 – 1998-07-18 laikotarpiu, Vilniaus mieste, per V. B. pateikė D. R. tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį be apskaitos, neapskaitant ir nemokant jokių mokesčių įsigytos medienos, ne mažesnį kaip 200 m³ kiekį bei perdavė V. B. UAB „T.“ PVM sąskaitas faktūras serija LAB Nr. 1164350, 1164351, 1164352, 1164354, 1164355, 1164358, 1164359, 1164360 ir 1164365, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „T.“ pardavė D. R. IĮ 302, 84 m³ medienos ruošinių už 176.160,31 Lt, tame tarpe 26.871,90 Lt PVM, UAB „E.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAD Nr. 3656098, 3656099, 3656097, 3656089, 3656090 ir 3656091, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „E.“ pardavė D. R. IĮ 206, 16 m³ medienos gaminių už 113.546,02 Lt, tame tarpe 17.320,56 Lt PVM, UAB „V.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAA Nr. 5162293, serija GAB Nr. 2598082, 2598083 ir 2598084, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „V.“ pardavė D. R. IĮ 81,254 m³ dviejų pjovimų medienos už 47.111,64 Lt, tame tarpe 7.186,52 Lt PVM, UAB „L.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAB Nr. 1909524, 1909525, 1909526, 1909527, 1909528, 1909529, 1909532, 1909533, 1909534, 1909535, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „L.“ pardavė D. R. IĮ viso 313,043 m³ medienos gaminių už 183.318,46 Lt, tame tarpe 27.963,83 Lt PVM, UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras serija SAA Nr. 1684271, 1684266 ir 1684265, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „P.“ pardavė D. R. IĮ viso 102,78 m³ dviejų pjovimų medienos už 59.628,58 Lt, tame tarpe 9.095,88 Lt PVM, UAB „S. V.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAB Nr. 2563685, 2563686, 2563687, 2563688, 2563693, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „S. V.“ pardavė D. R. IĮ viso 174,71 m³ dviejų pjovimų medienos už 97.584,97 Lt, tame tarpe 14.885,08 Lt PVM, UAB „I.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAD Nr. 3830348, 3830343, 3830344, 3830345, 3830346, 3830350, 3830351, 3830357, 3830352 kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „I.“ pardavė D. R. IĮ 265,564 m³ dvigubo pjovimo medienos už 145.134, 94 Lt, tame tarpe 22.139, 20 Lt PVM ir UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras serija GAE Nr. 2780459, 2780460 ir 2780461, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys neva UAB „M.“ pardavė D. R. IĮ 116,34 m³ dvigubo pjovimo medienos už 54.438,10 Lt, 8.304,12 Lt PVM. Viso parduota 1.562.691 m³ medienos už 876.923,20 Lt, tame tarpe 133.767,09 Lt PVM. D. R. IĮ nurodytas suklastotas netikras PVM sąskaitas faktūras įtraukė į bendrovės PVM apskaitą ir, eksportavus tariamai iš nurodytų fiktyvių bendrovių, o faktiškai nelegaliai, įsigytą medieną, pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymus grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio permoką. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apgaulės įtakoje priėmė sprendimus grąžinti prašomas PVM sumas pervedė į D. R. IĮ bankinę sąskaitą 186.255,00 Lt PVM permokos, iš jos 133.767,09 Lt PVM dalį, išskirtą suklastotose netikrose nurodytų fiktyvių bendrovių PVM sąskaitose faktūrose. Po ko, D. R. nurodytą pinigų sumą nuėmė iš D. R. IĮ bankinės sąskaitos grynaisiais pinigais, nuėmimą pateisindamas suklastotais netikrais UAB „T.“ 1998-04-20 - 1998-06-17 kasos pajamų orderio kvitais serija SAA Nr. 14084333, 14084334, 14084337, 14084347, 14084350, 14084351, 14084336, 14084339-14084343, 14084348, 14084319, 14084320, 14084327, 14084328, 14084346, UAB „P.“ kasos pajamų orderių kvitais serija SAA Nr. 12598585-12598586, Nr. 12598597-12598600, UAB „E.“ 1998-02-02 – 1998-07-21 laikotarpiu kasos pajamų orderio kvitais serija SAC Nr. 04082351-04082353, Nr. 04082439-04082434, Nr. 04082400, Nr. 04082403-04082404, UAB „I.“ kasos pajamų orderių kvitais serija SAC Nr. 04243604-04243615, Nr. 04243601, Nr. 04243618-04243620, UAB „V.“ 1998-03-26 – 1998-05-26 kasos pajamų orderio kvitais serija SAB Nr. 01165761-01165762, Nr. 01165768-01165770, UAB „S. V.“ 1998-04-30 – 1998-07-23 kasos pajamų orderio kvitais serija SAA Nr. 22899741-22899745, Nr. 22899748-22899750, Nr. 22899760-22899761 ir UAB „M.“ 1998-09-11 – 1998-09-29 kasos pajamų orderio kvitais serija SAC Nr. 07491547, 07491548, 07491551, 07491553, 07491557, 07491558 bei išmokėjo nurodytų bendrovių fiktyviems direktoriams, kurie nurodytas pinigų sumas per R. L., V. K. ir V. J. perdavė D. T.. Tokiu būdu D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L., V. K., V. J., bendrininkaujant V. B. ir D. R., apgaule, savo, organizuotos grupės narių ir D. R. IĮ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - valstybės biudžetui priklausančias lėšas 133.767,09 Lt.

UAB „Os.“ nurodytas suklastotas netikras PVM sąskaitas faktūras įtraukė į bendrovės PVM apskaitą ir, eksportavus tariamai iš nurodytų fiktyvių bendrovių, o faktiškai nelegaliai, įsigytą medieną, pateikė Vilniaus m. valstybinei mokesčių inspekcijai prašymus grąžinti (įskaityti) PVM mokesčio permoką. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija apgaulės įtakoje priėmusi sprendimus grąžinti prašomą PVM permoką, sugrąžino iš valstybės biudžeto 26.987,78 Lt pervesdama juos į UAB „Os.“ bankinę sąskaitą. Po ko, UAB „Os.“ nurodytą pinigų sumą grynais pinigais nuėmė iš bendrovės bankinės sąskaitos, nuėmimą pateisindama suklastotais netikrais UAB „M.“ 1998-10-20 - 1998-11-10 kasos pajamų orderių kvitais serija SAC Nr. 07491643-07491652 ir UAB „F.“ 1998-12-07 – 1998-12-21 kasos pajamų orderių kvitais serija LAA Nr. 1071235-1071242 bei išmokėjo šių bendrovių fiktyviems direktoriams arba organizuotos grupės nariams, kurie nurodytas pinigų sumas perdavė D. T.. Tokiu būdu, D. T., veikdamas organizuota grupe su R. L. ir V. J., bendrininkaujant R. G., savo, organizuotos grupės narių ir UAB „Os.“ naudai apgaule įgijo svetimą turtą - valstybės biudžetui priklausančias lėšas 26.987,78 Lt.

Jis, 1996 metais, būdamas D. T. IĮ, įmonės kodas 2339567, įregistruotos 1995-12-08 Vilniaus miesto įmonių registre, rejestro Nr. IP95-2761, adresu Žirmūnų g. 30-5, Vilniuje, savininku ir administracijos vadovu ir 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 24 str. pagrindu būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas 1992-06-18 Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 (1998-07-02 įstatymo Nr. VIII-842 redakcija) 13 str. („Sudėtis ir teikimas”), kuriame numatoma, kad „įmonių finansinę metinę atskaitomybę, išskyrus tų įmonių, kurios turi teisę pateikti supaprastinta tvarka atskaitomybę, sudaro balansas, pelno ataskaita, finansinės būklės pakitimų ataskaita ir paaiškinamais raštas”, to paties įstatymo 14 str. („Pagrindiniai reikalavimai”), kuriame numatoma, kad „iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje turi būti nurodytos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos. Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio turto, prekinių bei materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenimis”, to paties įstatymo 20 straipsnį „Saugojimo tvarka”, kuris nustatė, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonių vadovų nustatyta tvarka, užtikrinančia dokumentų išsaugojimą. Patvirtinus metų finansinę atskaitomybę, dokumentai ir apskaitos registrai saugomi įmonių vadovų nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”, to paties įstatymo 24 str. („Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą”) kuriame numatoma, kad „už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas (savininkas)”, pažeisdamas 1995-05-26 Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo Nr. I-888 (1997-09-25 įstatymo Nr.96-2419 redakcija) 15 straipsnį „Įmonių veiklos kontrolė”, kuriuo nurodyta, kad “Įmonė privaloma tvarka veda apskaitą, apie kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus valstybės organams teikia informaciją įmonių apmokestinimo ir buhalterinės-finansinės apskaitos reikmėms. Įmonė turi teisę laikyti paslaptyje dokumentus apie savo komercinę veiklą”, taip pat pažeisdamas 1995-06-28 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 (1998-07-02 įstatymo Nr. I-974 redakcija) 20 str. („Informacijos kaupimas ir pateikimas”), kuriame nustatoma, kad „mokesčių mokėtojas, mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo tvarkyti apskaitą įstatymo nustatyta tvarka, išduoti reikalaujamus dokumentus bei teikti kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriui, pildyti ir pateikti mokesčio deklaraciją arba kitokiu mokesčio įstatymo nustatytu būdu pranešti mokesčio administratoriui apie mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą”, žinodamas, kad į D. T. IĮ sąskaitą yra pervedamos ir iš sąskaitos paimamos piniginės lėšos, tyčia visiškai netvarkė D. T. IĮ apskaitos, įmonės kasoje neapskaitė iš UAB „Ž.“ gautų ir jo paties iš įmonės banko sąskaitos paimtų 241.881, 40 Lt bei jų panaudojimo, neteikė mokesčių inspekcijai finansinės atskaitomybės, nevedė apskaitos registrų, neišsaugojo jokių įmonės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos ir turto.

Tokiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija).

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) ir jį išteisinti bei atmesti civilinį ieškinį.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – ne tik netinkamai kvalifikavo veikas, bet ir netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu. Dėl veikos kvalifikacijos pagal 1961 m. BK 274 str.ir pagal 2000 m. BK 182 str. atskyrimo yra ne kartą pasisakęs kasacinis teismas (LAT 2005-09-20 nutartis Nr. 2K-350/2005, 2011-05-17 nutartis Nr. 2K-224/2011). Veikos padarymo metu baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą numatė 1961 m. BK 274 str., galiojęs iki 2003-05-01. D. T. teigimu, sukčiavimo, numatyto 1961 m. BK 274 str., sudėtis skiriasi nuo 2000 m. BK 182 str. nustatytos sukčiavimo sudėties tuo, kad šiame naujajame įstatyme sukčiavimo objektas suprantamas plačiau nei nuosavybė, t. y. pagal 2000 m. BK 182 str. atsako ne tik tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, bet ir tas, kas apgaule išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apeliantas pažymi, kad netgi ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta arba būtų pagrindas pripažinti, kad jo veikoje yra visi 2000 m. BK 182 str. numatyto nusikaltimo požymiai, jam šis įstatymas, išplėtęs, t. y. įvedęs naują nusikaltimo sudėtį, negali būti taikomas, nes pagal BK 3 str. 3 d. baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. A. T. teigimu, pagal 2000 m. BK 2 str. 1 d. (1961 m. BK 3 str. 1 d.) asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 274 str., sudėties, taikyti jam 2000 m. BK 182 str. nebuvo galima.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl kvalifikacijos pagal 182 str. 1 d. ir 2 d. pripažino, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimo padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 274 str. nenumatė atsakomybės už turtinės prievolės išvengimą arba turtinės prievolės panaikinimą apgaule, todėl šis požymis iš kaltinimo šalinamas, kadangi kaltinamasis nebuvo susijęs prievoliniais santykiais su valstybe, t.y. jis neturėjo prievolės mokėti pridėtinės vertės mokesčio valstybei, ir todėl negali būti kaltinamas išvengimu prievolės, kurios neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad D. T. kaltinamas ne apgaulės būdu išvengęs turtinės prievolės, bet apgaulės būdu užvaldęs svetimą turtą, ir toliau pateikia sąrašą veiksmų, kuriais, pasak teismo, svetimo turto užvaldymas pasireiškė: veikdamas organizuota grupe, apgaulės būdu, panaudodamas fiktyvias įmones ir klastodamas dokumentus užvaldė didelės vertės turtą.

D. T. nuomone, analizuojant nuosprendžio turinį, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pats susipainiojo faktinėse aplinkybėse ir sąvokose, ko pasėkoje jis buvo apkaltintas ir tuo, kuo pats teismas pripažino, kad jis negali būti apkaltintas – veikomis, kurios buvo įvestos į nusikaltimo sudėtį jau po veikos padarymo momento. Pripažindamas jį kaltu už tai, kad „savo ir T. D. IĮ „V.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžetui priklausančias lėšas 44 823,51 (PVM)“ teismas pasisakė dėl nesumokėtų į biudžetą mokesčių sumų, o ne dėl PVM permokos grąžinimo, tuo paneigdamas prieš tai savo paties išsakytą poziciją, kad turtinės prievolės panaikinimas apgaule šalinamas iš kaltinimo. Tai, kad nurodyti 44 823,51 Lt (PVM) yra nesumokėtas mokestis, matyti iš aprašomosios nuosprendžio dalies, iš kaltinamojo akto bei byloje esančių dokumentų – UAB „Ž.“ pervedė T. D. IĮ „V.“ 293 843,31 Lt (tame tarpe PVM - 44 823,51 Lt), kurie D. IĮ „V.“ nebuvo apskaityti ir pervesti į biudžetą. Jokių duomenų apie tai, kad IĮ „V.“, ar tuo labiau jis, D. T., būtų pildęs PVM deklaracijas dėl PVM mokesčio susigrąžinimo, taip pat domenų apie tai, kad nurodytą pinigų sumą valstybė būtų pervedusi jam (ar bent jau IĮ „V.“) byloje nėra. Apeliantas daro išvadą, kad jam pareikštas kaltinimas dėl 44 823,51 Lt (PVM) užvaldymo yra grindžiamas turtinės prievolės išvengimu, todėl šis kaltinimas turėtų būti panaikintas. Tai pat, D. T. atkreipia dėmesį į tai, kad T. D. pats buvo įkūręs IĮ „V.“, o jis visiškai nedalyvavo nei šios įmonės kūrimo procese, nei tuo labiau jos valdyme, ir negali būti atsakingas už šios įmonės veiklą. Tas pats pasakytina ir apie kaltinimą „dėl savo ir UAB „O. L.“ naudai didelės vertės valstybės biudžetui priklausančių lėšų įgijimo – 86 030,01 Lt (PVM)“.

Dėl kitų pareikštų kaltinimų D. T. atkreipia dėmesį į tai, kad 1961 m. BK 274 str. dispozicijoje nebuvo numatyta atsakomybė už svetimo turto užvaldymą ar teisės į turtą įgijimo kito naudai. Atsakomybė už svetimo turto užvaldymą arba teisės į turtą įgijimą kito naudai atsirado tik įsigaliojus 2000 m. BK, kurio 182 str., reglamentuojančio atsakomybę už sukčiavimą, dispozicija buvo išplėsta.

Skunde nurodoma, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu D. T. yra nuteistas už tai, kad V. A. IĮ, UAB „Ž.“, VB „G.“, UAB „J.“, UAB „R.“, V. A. firma, D. R. IĮ pateikė PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai dėl PVM permokų grąžinimo, o mokesčių inspekcija priėmė sprendimus šias permokas grąžinti. Teismas visiškai nesiaiškino, ar tos permokos buvo realiai pervestos (nes sprendimo priėmimas pervesti permoką dar nereiškia permokos gavimo), taip pat ar vėliau valstybė pareikalavo šias permokas grąžinti ir ar jų nesusigrąžino.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad visos aukščiau nurodytos įmonės buvo realiai veikiančios ir vykdė realią veiklą. D. T. nedalyvavo nei šių įmonių steigime, nei jų valdyme. Liudytojais apklausti V. B., R. G., D. R. patvirtino, kad mediena V. A. IĮ, R. IĮ, UAB „R.“ buvo pristatoma realiai. Tai reiškia, kad sandoriai buvo realūs, kas neigia pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, neva visi sandoriai buvo fiktyvūs. Liudytojas V. B. nurodė, kad mokesčių inspekcijos pervesta PVM permoka susidarė ne tik iš prekybos su D. T. siejamomis įmonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. davė aiškius ir nedviprasmiškus parodymus, kad už iš valstybės gautas permokas nei D. T., nei kitiems nebuvo mokama. Todėl, apeliantui visiškai neaišku, kodėl jis yra siejamas su valstybės grąžintomis PVM permokomis nuosprendyje nurodytoms kompanijoms ir kodėl teigiama, kad jis permokas pasisavino. Tas pats pasakytina ir apie kitas įmones, kurių naudai jis neva gavo PVM permoką. Liudytojas E. V. parodė, kad D. T. jis nieko nemokėjo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, iš byloje esančių dokumentų taip ir liko neaišku, kaip teismas apskaičiavo PVM permokos dydį, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra perrašytas tekstas iš kaltinamojo akto, o susipažinus su byloje esančiais revizijos aktais, matyti, kad bendrovėje „Ž.“ medienos įsigijimas bei realizacija buvo apskaitomi, neskirstant jos pirkimo ir pardavimo pagal konkrečius tiekėjus ar pirkėjus, kada ir kieno konkrečiai mediena buvo realizuota – nustatyti negalima. Todėl, reviziją atlikę specialistai davė tikėtinas išvadas, kuriomis vadovautis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nesant kitų byloje įrodymų, negalima.

D. T. teigimu, su V. A. jis apskritai neturėjo jokių reikalų ir jo nepažinojo. Tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir V. A.. UAB „J.“ įsteigė ir faktiškai vadovavo R. G.. Apklausų metu R. G. nurodė, kad įmonės reikalus tvarkė jis, už neteisėtai pateiktas PVM deklaracijas, jo įmonei buvo paskirta 100 000 Lt. bauda, kurią įmonė mokėjo. UAB „G.“ steigėjas ir direktorius R. P. apklausos teisme metu patvirtino, kad su D. T. jokių reikalų neturėjo. Be to, R. P. nurodė, kad visus įmonės finansinius reikalus tvarkė įmonės buhalteris Zubavičius. PVM susigrąžinimo reikalus tvarkė R. G.. D. T. nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo apie tai, kad jis savo ar bet kokios kitos įmonės vardu būtų pildęs PVM deklaracijas, ar kad valstybinė institucija būtų priėmusi kokį nors sprendimą dėl permokų jam grąžinimo, ar būtų grąžinusi šias permokas jam.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje teigia, jog D. T. parodymai, kad jam jokie pinigai į sąskaitą nebuvo pervedami, yra paneigti revizijos aktu pagal UAB „Ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriame užfiksuota, jog į D. T. individualios įmonės sąskaitą buvo pervesta 241 927,31 Lt. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad šiuos pinigus pervedė ne valstybė permokų pavidalu, bet privati įmonė už konkrečią produkciją – medieną. Pinigai buvo pervesti skirtingais laikotarpiais nedidelėmis sumomis ir iš karto buvo naudojami apyvartoje. Skirtingai, nei nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, šie faktai nepaneigia D. T. teiginių, kad jis jokia forma niekuomet nėra gavęs jokiu mokėjimų iš valstybės biudžeto.

Šalies argumentai

D. T. teigimu, teismas, nuosprendžiu apkaltinęs jį PVM grobimu ar užvaldymu, ne tik rėmėsi tikėtinais duomenimis, bet ir išėjo už kaltinimo ribų. Apeliantas nurodo, kad byloje surinktų įrodymų suma nepatvirtina, kad tarp jo ir nuosprendyje nurodytų bendrovių savininkų buvo tyčinis susitarimas ir siekimas užvaldyti svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas. Taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad nuosprendyje nurodytos įmonės būtų jam pervedusios būtent iš biudžeto gautas lėšas. Iš privačių savininkų be dokumentų nupirktos medienos apdirbimas ir pardavimas su įsteigtų įmonių dokumentais nesudaro prielaidų PVM permokai gauti, jeigu nėra pateiktas atitinkamas prašymas (deklaracija) VMI. Be to, tokias permokas susigrąžina ne pardavėjai, bet pirkėjai, kurie gautus iš valstybės pinigus gali naudoti savo nuožiūra – vėl užpirkinėti medieną, atsiskaityti su tiekėjais ir pan.

Apeliantas abejoja V. J. parodymų patikimumu. Mano, kad jis parodymus prieš jį davė tendencingai siekdamas vilkinti ikiteisminį tyrimą, o teisme keisti parodymus jis bijojo. Nors V. J. teigia, jog matė, kaip D. T. klastojo dokumentus, pildė PVM sąskaitas faktūras, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atlikta rašysenos ekspertizė ir neįvardintas nei vienas jo galimai suklastotas dokumentas. Todėl, apelianto manymu, kaltinimai dėl dokumentų klastojimo taip pat turi būti panaikinti.

D. T. manymu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis vien tik bendrininko parodymais, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad grįsti asmens kaltę vien tik bendrininko parodymais, nesant kitų neginčytinų įrodymų, negalima.

Šalies argumentai

D. T. teigimu, nei vienas iš apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų įmonių direktorių ar savininkų (E. V., R. P., R. G., V. B., V. A., D. R.) nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausti teismo posėdyje nepatvirtino, kad buvo išankstinis susitarimas su juo užvaldyti ir vėliau pasidalinti gautas permokas iš valstybės ar kad šios gautos permokos buvo pervestos būtent jam asmeniškai, kaip dalis pelno. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad per nurodytą laikotarpį jis, D. T., jokio turto neužgyveno – neįgijo ne tik jokio nekilnojamojo turto savo vardu, bet ir savo artimų giminaičių vardu, neturėjo jokių indėlių banko sąskaitose. Neturėjo net automobilio. Teismo kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus vieno bendrininko (V. J.) parodymus, neva nuimtus nuo sąskaitos pinigus jis perduodavo D. T.. Tačiau, šių parodymų teisme nepatvirtino kiti liudytojai, net ir taip vadinami „bendrininkai“.

Taip pat skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi duomenimis, kurie kelia abejonių savo patikimumu ir teismas net nebandė šių abejonių pašalinti. D. T. teigimu, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo išgauti prievarta. Pareigūnai jį mušė nuo pat sulaikymo, po to davė alkoholio, davė popieriaus lapą ir liepė rašyti. Būtent todėl jo rašysenos braižas, esantis 1999-05-25 paaiškinimuose, yra toks neįskaitomas. Braižas kardinaliai skiriasi nuo rašysenos braižo, kuriuo surašytas 1999-06-01 skundas, nors ir matosi, kad abu raštai rašyti vieno žmogaus. Todėl, apelianto manymu, būtina paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti rašymo sąlygas bei rašiusiojo būklę. Ekspertizės metu nustačius 1999-05-25 paaiškinimus rašiusio asmens būklę, (pvz. apsvaigęs nuo alkoholio), būtų buvę galima atitinkamai vertinti tiek šių paaiškinimų turinį, tiek 1999-05-26 parodymų turinį, kuriais taipogi vadovavosi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. D. T. teigimu, 1999-05-26 parodymai buvo išgauti kaip prieš tai taikytos fizinės ir psichinės prievartos pasekmė – jis sutiko su viskuo, kuo buvo kaltinamas, nes norėjo, kad jį greičiau paleistų. Apie tai, kad prieš jį buvo naudota fizinė prievarta, įrodo byloje esanti medicininė pažyma, diagnozuotas dešinio plaučio trūkis. Jis buvo paguldytas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, gydomas. Liudytojas A. N. taip pat paliudijo, kad po apklausos D. T. buvo susirietęs, skundėsi šono skausmais ir kad būtent jis nuvežė jį į Šiaurės miestelį dėl medicinos specialisto išvados pateikimo, kur D. T. buvo nukreiptas stacionariam gydymui ligoninėje. D. T. teigia, jog dėl tokių veiksmų bandė skųstis. Skundo netgi nenorėjo priimti – teko reikalauti, kad skundą priimtų. Byloje taip pat yra tardymą atlikusių pareigūnų paaiškinimas dėl D. T. pateikto 1999-06-01 skundo, iš kurių paminėtinas tuometinio tardytojo Kemežio paaiškinimas: „mes su M. T. įtikinėjome duoti parodymus“ (tomas 97, b.l. 20). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ką reiškia „įtikinėjome“, kaip ir kokiomis priemonėmis pareigūnai įtikinėjo D. T. duoti parodymus. Teismas netenkino prašymo iškviesti ir apklausti liudytojais pareigūnus, atlikusius apklausą: A. K., T. M., V. V.. Prašymas buvo teikiamas du kartus – prieš įrodymų tyrimą (atmestas, motyvuojant, kad reikia išklausyti liudytojus bei kaltinamąjį), bei išklausius liudytojus ir kaltinamąjį (atmestas, motyvuojant galimu proceso vilkinimu).

Apeliantas pažymi, kad apie pareigūnų smurtą apklausų metu liudijo ir kiti byloje apklausti liudytojai – A. Z., O. A., ir kt., tačiau pirmosios instancijos teismas bet kokio pobūdžio gynybos klausimus, susijusius su galimai patirtu fiziniu ar psichiniu smurtu apklausų metu, šalindavo ir neleisdavo užduoti visiems liudytojams (tokiu būdu buvo pažeista D. T. teisė dalyvauti per gynėją įrodymų tyrime, užduoti klausimus, aiškintis reikšmingas bylai aplinkybes).

Šalies argumentai

D. T. teigimu, bylos nagrinėjimo metu iškilo tokių aplinkybių, kurios taipogi verčia abejoti kai kurių liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir kuriais vadovavosi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai (pvz. S. V.) D. T. „atpažįsta“, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jo ne tik neatpažino, bet ir negalėjo paaiškinti, kaip jiems pavyko jį pažinti ikiteisminio tyrimo metu, t.y. kokiomis aplinkybėmis jie galėjo susitikti. D. T. nuomone, teismas iškraipė liudytojų parodymus, neteisingai interpretavo liudytojų A. P., A. P., A. N., T. V., V. K., O. K. parodymus. D. T. teigimu, teismas į apkaltinamąjį nuosprendį suplakė liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neišskirdamas kokie parodymai kada duoti ir neatsižvelgdamas, kad neretai parodymai duoti teisme skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

D. T. mano, kad teismas neišnaudojo visų galimybių, siekiant apklausti byloje svarbų liudytoją – M. S., ir rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet D. T. nebuvo Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje nurodydamas, kad vadovaujasi 2006-11-09 užfiksuotais D. T. parodymais, kadangi laiko juos teisingais ir išsamiais, neatsižvelgė į vieną reikšmingą aplinkybę, o būtent į tai, kad šie parodymai iš esmės (o kai kur žodis žodin) sutampa su R. L. 2004-07-05 duotais parodymais. Teismas nepateikė jokio paaiškinimo, kaip galėjo taip atsitikti, kad skirtingu metu skirtingų asmenų savo valia duoti parodymai, užfiksuoti skirtingų pareigūnų, pagal visas frazes, išsireiškimus, kalbos stilių ir gi įvykių eigą yra absoliučiai vienodi, kai kur netgi sutampa pažodžiui, pakeistos tik pavardės ir įvardžiai. Teismas teigdamas, kad viską papasakojo pats D. T., niekieno neverčiamas, dalyvaujant gynėjui (mokamam iš valstybės lėšų), nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kaip tokia „telepatija“ galėjo įvykti. Teismas vadovavosi tyrėjo G. R. bei gynėjo G. G. liudijimais, kad surašant 2006-11-09 protokolą, parodymus davė pats D. T.. Tuo tarpu D. T. kategoriškai neigia šį faktą ir prašo apeliacinės instancijos teismo šiais parodymais nesivadovauti, kadangi jie buvo surašyti iš anksto tyrėjo G. R. ir jam buvo paduoti tik pasirašyti. D. T. teigimu, jis iš anksto tyrėjo surašytus parodymus pasirašė Lukiškių tardymo izoliatoriuje, net jų neskaitęs, kadangi norėjo greičiau išeiti į laisvę. Tie parodymai atspindi ne jo, o R. L. poziciją, o jis, pagal savo išsilavinimą ir darbo patirtį ar pažintis negalėjo nei sugalvoti jam inkriminuojamo PVM grobstymo mechanizmo, nei tuo labiau sukurti organizuotą grupę ir jai vadovauti.

Dėl advokato G. G. dalyvavimo 2006-11-09 apklausoje D. T. teigia, kad nežinojo, jog patalpoje buvęs pašalinis asmuo yra advokatas, kadangi jis jam neprisistatė.

D. T. teigia, kad apklausų metu jis nesuprato apie jokio pobūdžio finansines operacijas, apie kurias jo klausinėjo. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad įrodymai, kuriais vadovavosi pirmos instancijos teismas, yra prieštaringi, prieštaravimai nebuvo pašalinti, byloje nėra įrodymų, neginčijamai įtvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo gauti neteisėtais būdais, arba dėl kurių gavimo teisėtumo yra daug abejonių. Teismas šių abejonių nepašalino, todėl visos abejonės privalo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Taip pat teismas iškraipė (savaip interpretavo) kai kurių liudytojų parodymus. Kai kuriuos kaltinimus (pvz. dokumentų klastojimą) grindė vieno bendrininko parodymais, neatliko rašysenos ekspertizių.

Apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu buvo nuolatos pažeidžiamas BPK 7 str. įtvirtintas rungimosi principas – gynybai buvo trukdoma apklausti liudytojus, be pagrindo šalinami užduodami klausimai, liudytojams girdint, reikalaujama atskleisti, ką norima sužinoti vienu ar kitu klausimu ir pan. Gynybos prašymai buvo atmetinėjami vieninteliu motyvu – galimu proceso vilkinimu, nors būtent patys pareigūnai ilgą laiką neatliko jokių procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, o teismas ėmėsi apklausinėti masę kaltinimą palaikančios pusės prašymu iškviestų liudytojų, prieš tai net nepasiaiškinęs, o kokias gi reikšmingas bylai aplinkybes šie liudytojai galėtų nurodyti, ir ar visus juos būtina kviesti į teismo posėdį. Tokiais veiksmais teismas pats užvilkino procesą. Todėl, apeliacinės instancijos teismui konstatavus šiuos pažeidimus, turi būti sprendžiamas klausimas dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nors ir pašalino iš kaltinimo bendrininkavimo formą – organizuotą grupę, tačiau teigė, kad nusikaltimas vis tiek padarytas, veikiant organizuota grupe, ir tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, parenkant bausmę. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima ta prasme, kad pripažįstant, kad D. T. veikė organizuota grupe ir netgi jai vadovavo, vėl buvo išeita už kaltinimo ribų. Prokurorė prašė iš pareikšto kaltinimo pašalinti nuorodas į BK 25 str. 3 d. ir laikyti, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupe. Taigi, kaltintoja pripažino, kad D. T. ne tik nebuvo joks organizuotos grupės steigėjas ar koordinatorius, bet kad ir jokios organizuotos grupės nebuvo. Teismas dėl D. T. aktyvaus vaidmens rėmėsi abejotinomis priemonėmis išgautais parodymais bei vieno bendrininko liudijimu. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad visi be išimties liudytojai nurodė, kad kur ir ką pildyti dokumentuose rodė ir aiškino R. L., vėliau - ir V. J.. Teismas teigdamas, kad „byloje yra duomenų“, jog būtent D. T. koordinavo grupės veiklą, skirstė vaidmenis, nenurodo, kokie tai duomenys. Dėl V. K. – kaip galimajam paskirstyti vaidmenį asmeniui, su kuriuo nesi nei matęsis, nei bendravęs, ar turėjęs kokių reikalų. Rokas ir T. D., Aldas ir G. Z. buvo asmenys, kurie turėjo savo įmones, savo verslus. Patys tvarkėsi savo nuožiūra, apie jokius vaidmenų paskirstymus ir tuo labiau šių asmenų pavaldumus negalėjo būti jokios kalbos. Pasak D. T., šie teismo kaltinimai yra ne tik neįrodyti, bet ir absurdiški pagal savo turinį.

D. T. nurodo, kad teisiamas pirmą kartą, šiuo metu dirba, mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, augina mažametį vaiką, nuo 1999 m. nėra padaręs jokio nusikaltimo ar nusižengimo, nebaustas administracine tvarkas. Mano, kad yra visiškai pasitaisęs, praradęs bet kokį pavojingumą visuomenei. Pirmos instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nelaikė jų lengvinančiomis. D. T. teigia, kad vienintelis išlaiko šeimą. Izoliavimas nuo visuomenės dar septyniems mėnesiams neduos tų tikslų, kurių siekiama, skiriant bausmę – jis praras darbą, grįžus bus vėl sunku integruotis į darbo rinką, niekas nenorės priimti į darbą iš įkalinimo įstaigos grįžusio asmens, nutrūks socialiniai ryšiai su šeima, ypač su mažamečiu sūnumi, nutrūks mokslai. Mano, kad yra pakankamai atkentėjęs tiek fiziškai, tiek morališkai, realiai suėmime išbuvęs 1 m. ir 5 mėn. Todėl, prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, panaikinti.

Taip pat, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad po D. T. inkriminuojamų veikų padarymo, buvo priimti keli įstatymai dėl amnestijos, kuriuos galima jam pritaikyti. Nepritaikius amnestijos, konstatuotinas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas nustatant galutinį bausmės laiką.

Be to, D. T. nuomone, byloje priimdamas sprendimą pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir ieškinio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, teismas padarė net kelis materialinės teisės pažeidimus. Teismas priėmė neišsamiai ir nekvalifikuotai surašytą ieškinį, ko pasėkoje D. T. buvo užkirsta galimybė teikti įrodymus, atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Ieškinio reikalavimai net nebuvo svarstomi eisminio nagrinėjimo metu, todėl D. T. nebuvo galimybės išreikšti savo nuomonės svarstomu klausimu. Be to, padarytos turtinės žalos dydis šioje byloje turi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi D. T. kaltinamas sukčiavimu, o nuo tariamai užvaldyto turto vertės ir tuo pačiu žalos padarymo dydžio priklauso, pagal kurią straipsnio dalį kvalifikuojama veika. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo išnagrinėti ir civilinį ieškinį, kadangi nuo to priklauso veikos kvalifikavimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. T. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies ir taikyti amnestiją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltės

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais pagrįstai D. T. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., o dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 203 str. 2 d., 207 str. 2 d ir 182 str. 1 d. padarymo baudžiamąją bylą nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nors D. T. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltę pilnai patvirtina byloje esantys liudytojų V. J., V. K., M. S., Č. Š., T. G., O. A., T. D. (mirusio), Č. Š., R. D., L. V., S. V., O. K., R. P., A. P., V. B., R. G. parodymai duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisme, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos aktai, atpažinimo protokolai, specialistų išvados, bei jo paties ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies apylinkės teisme duoti parodymai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendyje išsamiai išdėstyti nurodytų liudytojų parodymai, specialistų išvados, byloje surinkti dokumentai ir atskleistas šių duomenų turinys, kuris įrodo kaltinamojo D. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaip matyti iš 2012-04-27 nuosprendžio, apylinkės teisme įrodymai, tame tarpe ir D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, buvo vertinami išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su kitais bylos duomenimis. Kolegija neabejoja byloje esančių įrodymų teisėtumu bei patikimumu. Priešingai, nei teigia apeliantas savo skunde, apylinkės teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti išsamiai, teismas tinkamai motyvavo savo išvadas dėl įrodymų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja byloje surinktų įrodymų turinio.

D. T. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 1995 m. iki 1999 m. balandžio 23 d., Vilniaus m., veikdamas skirtingos sudėties bendrininku grupėje su R. L., V. J., R. D., T. D. ir V. K., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, turėdami išankstinę tyčią bei bendrą visiems grupės nariams savanaudišką tikslą sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas, savo ir įmonių naudai apgaule įgyti turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumas bei savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, klastodamas netikrus dokumentus, juos panaudodamas ir realizuodamas, neteisėtai veiklai nuslėpti 1995-08-16 – 1998-10-20 laikotarpiu suorganizavo 15-os įmonių įsteigimą ar įmonių akcijų įsigijimą, kurių pagalba D. T. ir jo bendrininkai 1995 m. iki 1999 m. balandžio 23 d. laikotarpiu be dokumentų įgydavo medieną; išrašydavo fiktyviai įsteigtų ir valdomų 15 UAB vardu PVM sąskaitas faktūras, jose įgytų prekių (daugiausia medienos) kainą nurodant kartu su PVM; jas panaudodami nelegaliai įgytas prekes parduodavo kitiems ūkio subjektams, kurie be prekių vertės, sumokėdavo ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM. Be to, D. T. siekdamas savo ir įmonių naudai apgaule įgyti turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumas bei savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, įteisindamas kitų realiai veikusių ūkio subjektų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be pirminių įsigijimo dokumentų įsigytą medieną, nemokant PVM, savo, grupės narių ir įmonių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžetui priklausančias lėšas.

Atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule bei teisės į turtą įgijimą apgaule buvo numatyta tiek 1961 m. Baudžiamojo kodekso 274 str., tiek ir 2000 m. Baudžiamojo kodekso 182 str. D. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šiuo metu galiojančio BK 182 str. 2 d. todėl, kad 1961 m. kodekso redakcija numatė griežtesnę bausmę, nei šiuo metu galiojanti. Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK nebuvo numatyta atsakomybė už turtinės prievolės išvengimą arba turtinės prievolės panaikinimą apgaule, o naujajame BK sukčiavimo straipsnio dispozicija buvo išplėsta, šie požymiai iš kaltinimo D. T. buvo pašalinti. Tačiau, kaip minėta, kiti D. T. inkriminuoti sukčiavimo požymiai buvo kriminalizuoti tiek senos, tiek naujos redakcijos BK, todėl pagal 2000 m. BK 182 str. D. T. pripažintas kaltu pagrįstai.

Nors 1961 m. BK 274 str. dispozicijoje nebuvo numatyta atsakomybė už svetimo turto užvaldymą ar teisės į turtą įgijimą kito naudai, o 2000 m. BK 182 str. toks požymis atsirado, kolegija nemano, kad inkriminavus D. T. svetimo didelės vertės turto įgijimą organizuotos grupės narių ir bendrovių naudai buvo pasunkinta jo padėtis, kadangi kiekvienu atveju D. T. buvo inkriminuotas ir to paties svetimo didelės vertės turto įgijimas savo naudai. Tai, kad D. T., veikdamas organizuotoje grupėje, tą patį svetimą didelės vertės turtą įgijo ne tik sau bet ir kartu kitiems asmenims, jo atsakomybės laipsniui įtakos neturi.

Nepagrįsti apelianto skundo teiginiai, jog apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad D. T. savo ir T. D. IĮ „V.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžetui priklausančias lėšas 44 823,51 (PVM)“ ir taip pasisakydamas dėl nesumokėtų į biudžetą mokesčių sumų, o ne dėl PVM permokos grąžinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiame epizode D. T. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be pirminių įsigijimo dokumentų įsigytą medieną, žinodamas, kad sandoriai nebus fiksuoti T. D. IĮ „V.“ buhalterinėje apskaitoje, o gautas iš pardavimo PVM nebus deklaruojamas mokesčių inspekcijai ir sumokamas į valstybės biudžetą, T. D. IĮ „V.“ vardu pagal suklastotus netikrus prekių gabenimo (pardavimo) važtaraščius pardavė UAB „Ž.“ apie 542, 46 m³ medienos už 293 843, 31 Lt, tame tarpe 44.823, 11 Lt PVM, o po to UAB ,,Ž.“ pervedus pinigus už parduotą medieną į R. L. IĮ, O. A. IĮ ir D. T. IĮ sąskaitas, jis pervestus už medienos pardavimą pinigus kartu su PVM suma iš sąskaitų pats arba per bendrininkus paėmė grynaisiais pinigais. Tokiu būdu D. T. savo ir organizuotos grupės narių naudai apgaulės būdu pasisavino svetimą turtą – valstybės lėšas, kurios turėjo būti sumokėtos į biudžetą, o ne, kaip pats teigia, išvengė turtinės prievolės. Analogiškas kaltinimas yra ir dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo savo ir UAB „O. L.“ naudai.

Skunde D. T. teigia, jog apylinkės teismas nuteisdamas jį už tai, kad V. A. IĮ, UAB „Ž.“, VB „G.“, UAB „J.“, UAB „R.“, V. A. firma, D. R. IĮ pateikė PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai dėl PVM permokų grąžinimo, o mokesčių inspekcija priėmė sprendimus šias permokas grąžinti, visiškai nesiaiškino, ar tos permokos buvo realiai pervestos, taip pat ar vėliau valstybė pareikalavo šias permokas grąžinti ir ar jų nesusigrąžino. Pažymėtina, jog sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu nuo to momento, kai turto savininkas, valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o kai apgaule įgyjama turtinė teisė – nuo to momento kai kaltininkas gali įgytą turtinę teisę realizuoti ar ja disponuoti, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas užvaldė tą turtą, ar ne. Bylos duomenimis (revizijų aktais, liudytojų parodymais) nustatyta, kad nurodytos įmonės į savo apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti realiai neįvykę sandoriai ir jų bei kitų suklastotų dokumentų pagrindu pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti PVM mokesčio permoką, kuri mokesčių inspekcijos sprendimu buvo pervesta į nurodytų įmonių sąskaitas. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad mokesčių inspekcija būtų susigrąžinusi šias apgaulės būdu išmokėtas PVM mokesčio permokas.

D. T. nurodo, kad V. A. IĮ, UAB „Ž.“, VB „G.“, UAB „J.“, UAB „R.“, V. A. firma, D. R. IĮ buvo realiai veikiančios įmonės ir vykdė realią veiklą, o jis D. T. nedalyvavo nei šių įmonių steigime, nei jų valdyme. Aplinkybė, kad nurodytos įmonės nevykdė realios veiklos nebuvo ginčijama nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Tačiau bylos duomenimis (paties D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, revizijų aktais) įrodyta, kad be realiai vykusių sandorių šių įmonių veikloje, D. T. iniciatyva suklastojant, panaudojant bei realizuojant dokumentus, taip pat buvo siekiama nuslėpti neteisėtą veiklą, įgyti svetimą turtą bei svetimą turtinę teisę.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog D. T. teiginius, kad jis jokių pinigų negavo paneigia revizijos aktas pagal UAB „Ž.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriame nurodyta, kad nurodyta bendrovė į D. T. individualios įmonės sąskaitą pervedė 241 927,31 Lt. Apelianto skundo argumentai, kad teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad šiuos pinigus pervedė ne valstybė permokų pavidalu, bet privati įmonė už konkrečią produkciją – medieną, pinigai buvo pervesti skirtingais laikotarpiais nedidelėmis sumomis ir iš karto buvo naudojami apyvartoje, atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos duomenimis (liudytojo E. V. parodymais, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos aktais, Vilniaus VMI 2000-02-29 pažyma) nustatyta, kad D. T. IĮ su UAB „Ž.“ jokių komercinių – ūkinių santykių neturėjo, taip pat neturėjo jokių santykių ir su įmone „V.“, už kurios UAB „Ž.“ suteiktą medieną buvo pervesti pinigai į D. T. IĮ sąskaitą.

Apeliaciniame skunde D. T. teigia, kad liudytojas V. J. parodymus davė tendencingai siekdamas vilkinti ikiteisminį tyrimą, o teisme keisti parodymus jis bijojo. Be to, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, negalėjo vadovautis vien tik bendrininko parodymais. Šie apelianto skundo argumentai atmestini ir laikytini jo subjektyvia nuomone, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo V. J. duotų parodymų patikimumu, kadangi jie yra nuoseklūs, sutampa su kitais bylos duomenimis (kitų liudytojų bei paties D. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais) ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad asmuo, kuriam tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, teisiamajame posėdyje apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Tokio asmens parodymams įstatymas nesuteikia jokios išankstinės ar didesnės galios ir jie vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas V. J. parodymus vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti.

D. T. skundo teiginiai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius ir kitų liudytojų parodymus, juos neteisingai išdėstė, iškraipė, yra niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuosprendyje liudytojų parodymus išdėstė tinkamai, atskirdamas liudytojų parodymus duotus nagrinėjant bylą teisme nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų tinkamai buvo pagarsinti ir teismas jais pagrįstais vadovavosi. Apelianto nurodyti kai kurių liudytojų parodymų netikslumai neturi įtakos sprendžiant jo kaltės klausimą. Konstatuotina, kad nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus jų teisėtumo ir liečiamumo aspektu.

D. T. teigimu, teismas, konstatuodamas, kad jis veikė organizuotoje grupėje ir pripažindamas tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, išėjo už kaltinimo ribų, kadangi prokurorė prašė iš pareikšto kaltinimo pašalinti nuorodas į BK 25 str. 3 d. ir laikyti, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupe, tuo pačiu pripažindama, kad D. T. ne tik nebuvo joks organizuotos grupės steigėjas ar koordinatorius, bet kad ir jokios organizuotos grupės nebuvo. Tokiais savo teiginiai D. T. netinkamai interpretuoja tiek prokurorės poziciją, tiek apylinkės teismo sprendimą. Nuoroda į BK 25 str. 3 d. iš kaltinimo buvo pašalinta, kadangi 1961 m. BK numatė, jog organizuotos grupės konstatavimui byloje reikalaujama mažiau požymių, o kaltininko padėtis, lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu įstatymu, negali būti pasunkinta. Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, kuri šiuo atveju D. T. ir jo bendrininkų veiksmuose buvo nustatyta remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Tiek pagal 1961 m. BK 41 str., tiek pagal 2000 m. BK 60 str. nusikaltimo padarymas veikiant organizuotoje grupėje laikomas kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl nagrinėjamuoju atveju apylinkės teismas pagrįstai ją konstatavo, nuosprendyje išsamiai išdėstydamas savo sprendimo motyvus dėl organizuotos grupės požymio buvimo D. T. ir jo bendrininkų veiksmuose.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi duomenimis, kurie kelia abejonių savo patikimumu. D. T. teigimu, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo išgauti prievarta. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, išsamiai ištyrė šiuos D. T. teiginius ir pagrįstai juos atmetė. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal D. T. pareiškimą dėl smurtinių veiksmų prieš jį pavartojimo buvo atliekamas tyrimas, tačiau buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kadangi nebuvo nustatyta nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 287 str. sudėtis (t. 97, b.l. 10-30). Pažymėtina, kad nesutampa D. T. teisme duoti parodymai bei D. T. pateiktame medicininių dokumentų išraše bei specialisto išvadoje Nr. 2652 užfiksuoti duomenys dėl jam padarytų sužalojimų datos ir laiko. Be to, siekiant pašalinti visas galimas abejones ir prieštaravimus dėl D. T. nurodytų aplinkybių apie jo pirmines apklausas, apeliacinės instancijos teisme liudytojais buvo apklausti T. M., A. K. ir V. V.. Liudytojas V. V. nurodė, kad 1999 m. buvo įtrauktas į tarnybinę grupę, kuri tyrė baudžiamąją bylą ir joje atlikinėjo operatyvinius veiksmus. Operatyvinėmis priemonėmis buvo nustatyta D. T. buvimo vieta ir jis kartu su kitais pareigūnais pristatė jį į tuometinį tardymo departamentą procesinių veiksmų atlikimui, tačiau jo apklausose nedalyvavo. Jo praktikoje niekada nebuvo naudojamas nei psichinis, nei fizinis poveikis, nei D. T., nei kitų asmenų atžvilgiu. Nepamena, kad sulaikymo metu prieš D. T. būtų buvus naudojama prievarta, nepamena, kad D. T. būtų priešinęsis. Liudytojas T. M. neprisiminė, ar dalyvavo sulaikant D. T. ir atliekant su juo kokius nors proceso veiksmus, tačiau fizinio smurto jo atžvilgiu nevartojo. Nepamena, kad būtų ėjęs pas D. T. į ligoninę ir grasinęs. Nepamena, kad būtų apklaustas dėl D. T. skundo. Per jo praktiką nebuvo tokių atvejų, kad būtų atliekamas tyrimas dėl jo atliktų procesinių veiksmų. Apklaustas liudytojas A. K. parodė, jog, kaip pamena, 1999 m. pavasarį ar vasarą su D. T. atliko procesinius veiksmus, tačiau kokius – nepamena. Viskas įforminta protokoluose. Atliekamų su D. T. procesinių veiksmų metų fizinis smurtas naudojamas nebuvo. Vien žmogaus atsidūrimas tardymo institucijose sukelia psichologinį stresą. Tiesiogiai iš pareigūnų nebuvo nei psichologinio, nei fizinio smurto. Grasinimų nebuvo, fizinio smurto nebuvo panaudota. Kiek jis pamena, D. T. buvo dėl to parašęs pareiškimą prokuratūrai, dėl to buvo atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. To tyrimo metu, kiek pamena, jį apklausė prokuroras. Gali būti, kad buvo įtikinėjimas duoti parodymus. Tas žodis „įtikinėjimas“ reiškia, kad jeigu įtariamasis, kaltinamasis nuoširdžiai duoda parodymus, gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ir padeda tardymui atskleisti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką arba patį nusikalstamos veikos mechanizmą, tai traktuojama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir prokuroras, prašydamas bausmės, o teismas, skirdamas bausmę, turi į tai atsižvelgti. Čia įtikinėjimas gali būti išaiškinimas, kad jeigu bendradarbiausi, padėsi, tai į tai bus atsižvelgta kaip į lengvinančią aplinkybę, ką numato įstatymas. D. T. jis skambinti galėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo derinimo. Tačiau jam negrasino, ligoninėje pas jį nebuvo. Visos šios D. T. pareiškime nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir buvo priimtas sprendimas, kurį D. T. galėjo skųsti.

Nurodyti liudytojai, apklausiami apeliacinės instancijos teisme, prisiekė ir pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai sutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, kolegijos nuomone, byloje buvo imtasi visų galimų priemonių siekiant pašalinti abejones dėl D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų leistinumo. Atkreiptinas dėmesys, kad D. T. neskundė prokurorų sprendimo dėl atsisakymo pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagal jo rašytą pareiškimą 1999 metais. Taigi, darytina išvada, kad jis nebuvo suinteresuotas, kad jo nurodomos aplinkybės būtų ištirtos, o priešingai, žinodamas, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam gali būti pareikšti kaltinimai, išvyko į Italiją ir ten ilgą laiką slapstėsi. Byloje nėra daugiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti D. T. teiginį, kad pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo 1999-05-26 metu jo parodymai buvo išgauti panaudojant prievartą jo atžvilgiu. Šie D. T. parodymai sutampa su jo parodymais duotais 2006-11-09. Atmestini D. T. skunde teiginiai dėl 2006-11-09 jo duotų parodymų nepatikimumo. Dėl 2006-11-09 apklausos apylinkės teisme buvo apklausti tiek apklausą vykdęs tyrėjas G. R., tiek apklausoje dalyvavęs D. T. gynėjas G.J. G., kurie parodė, kad šios apklausos metu D. T. parodymus davė savo noru, jo atžvilgiu jokia prievarta nebuvo naudojama, jis perskaitė ir pasirašė ant kiekvieno apklausos lapo, pastabų nereiškė. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Tuo tarpu D. T. teiginių, kad jis šios apklausos metu parodymų nedavė, tik pasirašė ant protokolų jų neskaitydamas ir kad gynėjas dalyvavo nežinojo, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl jie atmestini.

Apylinkės teismas nuosprendyje (88-89 lapas) išsamiai išdėstė motyvus, kodėl nesivadovauja D. T. teisme duotais parodymais ir kuriais ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais vadovaujasi. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais dėl D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo, todėl tų pačių išvadų nekartoja.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 str.). D. T. nenurodė, kokiu būdu teisme jam buvo suvaržyta galimybė teikti įrodymus ar dalyvauti jų tyrime. D. T. ir jo gynėjos pareikšti prašymai buvo nustatyta tvarka nagrinėjami, jeigu jie buvo atmetami, tai teismas tai motyvavo. D. T. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Apylinkės teismo nuosprendyje nesiremiama jokiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie gauti pažeidžiant ar netinkamai įgyvendinant D. T. teisę į gynybą (apylinkės teismas nesivadovavo D. T. 2006-12-20 apklausos protokolu, kadangi, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, jis buvo apklausiamas nedalyvaujant gynėjui). Nenustatyta, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme būtų padaryta pažeidimų, kurie būtų iš esmės suvaržę nuteistojo teisę į gynybą bei paveikę teisę į teisingą bylos procesą, todėl D. T. teiginiai dėl bylos nagrinėjimo teisme metu padarytų proceso pažeidimų bei apie iš esmės prieštaringus įrodymus, kuriais paremtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teisme, tenkinant nuteistojo D. T. ir jo gynėjos prašymą, į apklausą buvo kviečiamas liudytojas M. S.. Tačiau buvo gauti duomenys, kad šis liudytojas prieš metus yra išvykęs į Tailandą, ten dirba bei gyvena ir į Lietuvą grįžti neketina. Liudytojas elektroniniu paštu atsiuntė laišką, kuriame prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Taigi, konstatuotina, kad buvo išnaudotos visos galimybės papildomai apklausti liudytoją M. S.. Šis liudytojas patvirtina savo byloje duotus parodymus. Nors D. T. neturėjo galimybės užduoti šiam liudytojui klausimų, tačiau apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, kadangi jie sutampa su D. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitų liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais duomenimis ir pagrindžia kaltinamojo D. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl civilinio ieškinio

Atmestini apelianto skundo argumentai dėl civilinio ieškinio trūkumų. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui baudžiamajame procese nėra keliami tokie griežti reikalavimai, kaip civiliniame procese. Kaip matyti iš 2010-06-14 prokuroro teismui paduoto civilinio ieškinio, jis savo forma ir turiniu atitinka bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jame nurodomos šalys, dalyvaujančios procese, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, žalos pobūdis ir dydis, motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis.

BPK 115 str. numato, kad tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamuoju atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškinio negavus papildomų duomenų ir nedalyvaujant kitiems galimiems atsakovams, kadangi turtinė žala valstybei buvo padaryta ne tik D. T., bet ir kitų organizuotos grupės narių veiksmais, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Negalima teigti, kad D. T. buvo užkirstas kelias teikti įrodymus ir atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šia savo teise D. T. netrukdomai galės pasinaudoti civilinį ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Priešingai, nei mano D. T., tai, ar civilinis ieškinys išsprendžiamas kartu su baudžiamąja byla ar, kaip numato įstatymas, perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nusikalstamos veikos kvalifikavimui visiškai jokios reikšmės neturi, kadangi veikos kvalifikacija priklauso nuo kaltojo asmens veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio, kuris nustatomas išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Nagrinėjamu atveju D. T. valstybei padarytos žalos dydis nustatytas fiktyvių bei realiai veikusių įmonių finansų tyrimų specialistų išvadomis, liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis.

Dėl bausmės

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju, skiriant bausmę nuteistajam, yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo užsitęsęs nepagrįstai ilgai, o bylos procese buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžio atidėjimu dėl nuteistojo sveikatos bei jo gynėjos skundų. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Pagal Lietuvos teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K–192/2011 ir kt.). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, kartu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala (pvz., Sorvisto prieš Suomiją (Sorvisto v. Finland, Nr. 19348/04; 2009-01-13).

D. T. padaryti nusikaltimai priskiriami prie sunkių ir jo nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala yra didelė. Tačiau D. T. charakterizuojamas teigiamai: praeityje neteistas, vedęs, turi šeimą, dirba, mokosi, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pat šiol jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Pažymėtina, kad nuo nusikaltimų padarymo (1999-04-07) iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2013-03-27) praėjo beveik 14 metų. Tai iš tiesų yra ilgas laikotarpis teisingumo vykdymo prasme, todėl kolegija turi pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju turėtų didesnį neigiamą poveikį, nei leistų pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytų veikų ir D. T. asmens pavojingumu, visumą bei pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, dėl kurios buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (EŽTK 6 str. 1 d.), į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug metų, per šį laikotarpį D. T. naujų teisės pažeidimų nepadarė, atsižvelgdama į Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus teisių teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamas atvejis gali būti vertinamas kaip išimtinis, suteikiantis pagrindą taikyti D. T. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje, t.y. baudą. Kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios 1961 m. BK redakcijos 32 str. numatė, jog už savanaudiškus nusikaltimus skiriama nuo 200 iki 50 000 MGL dydžio bauda, o šiuo metu galiojančios 2000 m. BK redakcijos 47 str. numato, kad už sunkius nusikaltimus skiriama iki 1500 MGL dydžio bauda, skiriant bausmę D. T. taikoma pastaroji įstatymo redakcija. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat D. T. asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, jo atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės buvimą, už atskiras nusikalstamas veikas jam nustatomas baudos dydis, mažesnis už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendė:

nuteistojo D. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendį pakeisti. D. T., pripažintam kaltu ir nuteistam, taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir V. A. IĮ naudai paskirti 200 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir T. D. IĮ „V.“ naudai paskirti 200 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB „Ž.“ naudai paskirti 250 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB „O. L.“ naudai paskirti 230 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB „G.“ naudai paskirti 220 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB ,,J.“ naudai paskirti 220 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir UAB ,,R.“ naudai paskirti 240 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir V. A. firmos naudai paskirti 250 MGL dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) dėl svetimo turto įgijimo apgaule savo ir D. R. IĮ naudai paskirti 270 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir D. T. paskirta galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL dydžio baudą.

Į bausmę D. T. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2005-07-20 iki 2006-12-20, viso 1 metus 5 mėnesius, t.y. 519 dienų, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p. 1 arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad D. T. bausmę yra atlikęs.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Pavelas FrolovasTeisėjai Laureta UlbienėJurgita Mačionytė